Parapijų uždarinėjimas – prakeikimas ar palaima?
Romualdas Kriaučiūnas
,,Parapijų uždarinėjimai ir sujungimai Amerikoje nėra naujiena, tačiau
per paskutinius dešimtmečius jie dažnai buvo palydėti didelių
nesupratimų, blogų susikalbėjimų ir parapijiečių skausmų.”
Šiais žodžiais pradedamas katalikų savaitraščio ,,Our
Sunday Visitor” lapkričio 9 d. vedamasis. Kitoje to
savaitraščio vietoje duodama praktiškų patarimų, kaip tą
nesupratimą ir skausmą sumažinti.
Minėtame vedamajame teigiama, kad tokiais atvejais pavėluotai
susigaudoma. Kai kuriose vyskupijose, uždarant tautines parapijas,
užuot parapijiečiams padėjus geriau įsijungti į krašto kultūrą,
buvo skaudžiai pažeista jų tautinė savimonė. Kai kuriose vyskupijose
bažnyčios buvo uždarytos be jokio perspėjimo ar pasitarimo. Buvo
prasilenkta su pagrindine grupių dinamika, taip įžiebiant pyktį ir
susipriešinimą.
Dažnėja parapijų sujungimų. Vien per vieną mėnesį Greensburg, PA
vyskupija pranešė uždaranti 14 parapijų, o kai kurios kitos bus
sujungtos. Lansing, MI vyskupija, kuriai aš priklausau, turimas
97 parapijas sumažins iki 80. To priežastys dažniausiai yra dvejos:
ekonominės/demografinės ir kunigų stygius. Vyskupijos stengiasi savo
kunigus atpalaiduoti nuo administracinių pareigų, kad šie galėtų
atlikti grynai kunigiškus darbus – sakramentų teikimą.
Tačiau pasauliečių tvarkoma administracija kelia nerimą bažnytinėje
hierarchijoje. Čia puiki proga vyskupams tėviškai ir atvirai
vadovauti, kartu sumažinant nesusipratimus ir nusivylimus.
Jėzuitų kunigas Thomas Sweetser, vadovaujantis Milwaukee mieste
Parapijų įvertinimo projektui (Parish Evaluation Project), jau
trisdešimt penkerius metus talkina parapijoms save įvertinti ir,
reikalui esant, persigrupuoti. Jis yra sudaręs dešimties punktų
gaires, taikomas bažnytinei hierarchijai. Gairės gali padėti
veiksmingai parapijų konsolidacijai. Štai tos gairės:
Prieš darant nutarimą, būtina įtraukti kiekvienos parapijos
vadovus. Reikia pasitikėti žmonių išmintimi ir
geranorišku galvojimu.
Aiškiai ir visiems suprantamai aptarti, kodėl pokyčiai
reikalingi. Šviesiai tiesiai paaiškinti, kokios
priežastys skatina galimą konsolidaciją ar parapijos uždarymą. Svarbu
kuo plačiau tartis su paliestaisiais parapijiečiais.
Reikia ištirti visas galimybes be išankstinių prielaidų.
Reikia numatyti klausimus ir rūpesčius, į kuriuos reikia atsakyti.
Labai mažas procentas parapijiečių bus patenkinti juos aplenkiančiais
sprendimais, ateinančiais iš viršaus.
Reikia paruošti pirminį planą ar konkretų siūlymą. Po plataus
pasitarimo paliestose parapijose reikia sudaryti planavimo komitetus,
kurie kartu su vyskupijos atstovais peržiūrėtų siūlomas galimybes.
Komitetai turi turėti įgaliojimus, realius laiko terminus ir autoritetą
priimti nutarimus.
Reikia įtraukti ne tik parapijų atstovus, bet ir visus parapijiečius.
Jų reikia atsiklausti, ar jie pritartų siūlomam planui. Reikia kuo
geriau suprasti jų atsakymų priežastis. Tai nebūtų balsavimas, bet
noras sužinoti parapijiečių nuotaikas ir reakciją.
Reikia žiūrėti, kad siūlomi sprendimai nebūtų šališki
vienai ar kitai grupei. Sprendimas turėtų ką nors naudingo duoti visoms
grupėms. Sprendimai, liečią visus parapijiečius, turi parodyti, kad
buvo prideramai atsižvelgta į iškeltus rūpesčius.
Priėmus nutarimą, reikia turėti pagarbias ir tinkamas apeigas pereinant
į naują stadiją. Žmonėms reikia apeigų ir laiko sielvartui
išgyventi ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Kunigo Sweetser
manymu, tai yra pati svarbiausia įvykusių pokyčių dalis.
Kun. Michael Weldon rekomenduoja dešimt bažnytinių objektų,
kurie įtrauktini į pačias uždarymo apeigas: indas Šv.
Sakramentui laikyti; parapijos šventojo relikvijos;
šventinti paveikslai ir statulos; didysis altorius; sakykla;
šermenų vieta; krikštykla; žvakidės bei kitas
apšvietimas; pagrindinės bažnyčios durys; didysis kryžius.
Būtina asmeniškai pakviesti visus, kurie praranda savo bažnyčią,
į pereinamąsias apeigas. Jei sujungiamos dvi parapijos, svarbu
parapijiečiams jausti tęstinumą ir priklausomybę. Tie, kurie to
asmeniškai neišgyvens, nubyrės arba susiras kitą parapiją.
Siekiant pokyčius palengvinti patartina pasamdyti profesionalius,
nešališkus patarėjus arba konsultantus. Parapijų
sujungimas ar uždarymas yra išskirtini įvykiai, kuriems gali
prireikti pagalbos iš kitų, tą procesą asmeniškai
išgyvenusių arba padėjusių kitiems tai išgyventi.
Reikia padėti kiekvienam parapijiečiui jausti pasididžiavimą savo
pasiekimais ir patirtimi. Parapijiečiai ir jų vadovai, išgyvenę
bažnytinio persitvarkymo pokyčius, gali būti gražiu pavyzdžiu kitiems,
dar tik pakeliui į panašius pokyčius.
,,Kai pokyčiai paliečia mus asmeniškai, reikia prisiminti, ką
reiškia būti kataliku. Su Dievo malone ir tarpusavio palaikymu
viliamės vieną dieną įsijungti į didžiausią parapijų konsolidaciją
– Dangų.” Tai baigiamieji pradžioje minėto ir šio
vedamojo žodžiai.