Kas vyksta Kopenhagoje?
DR. DONATAS TIJŪNĖLIS
Specialiai ,,Draugui“ iš Kopenhagos
Jau anksčiau esu rašęs ,,Drauge” apie klimato
pasikeitimus. Praėjusią savaitę prasidėjusioje pasaulinėje XV United
Nations Framework Convention on Climate Change COP-15 (UNFCCC)
konferencijoje beveik visi pirmą kartą be jokių abejonių sutaria, kad
klimatas keičiasi. Amerikoje, kaip turbūt ir visur, klausiama jau ne ar
klimatas keičiasi, bet kas kaltas, kiek kainuos ir kas apsiims taisyti
padėtį.
Š. m. gruodžio 7 d. Kopenhagoje prasidėjusioje galbūt
reikšmingiausioje pasaulio konferencijoje, skirtoje klimato
kaitai aptarti, dalyvauja apie 190 valstybių. Konferencijos gen.
sekretorius Yvo de Boer pranešė, kad dalyvauti konferencijoje
norą pareiškė 34,000 asmenų, tokia teisė buvo suteikta tik
15,000. Konferencijoje dalyvauja daugiau nei 3,500 spaudos atstovų.
Susitikimo metu daug dėmesio skiriama saugumui. Dieną prieš
prasidedant konferencijai, nuvykus gauti spaudos leidimų, ankstų rytą
visi buvome kelioms valandoms sulaikyti prie įėjimo vartų, nes buvo
paskelbtas terorizmo pavojus. Buvo iškviestos bombų
nukenksminimo komandos, policija. Viduje vyko šimtai
pareiškimų, paskaitų ir įvairių alternatyvių technologijų gamtos
apsaugai ir energetikos tiekimui pavyzdžių. Daug įvairių
demonstracijų iš suinteresuotų grupių.
Susitikimo pradžia buvo entuziastinga, tačiau jau trečią dieną,
gruodžio 9 d., pakvipo galima konferencijos krize. Lumumba Stanislaus
Di-Aping, G-77 besivystančios ekonomikos valstybių galva, grasino
boikotu. Tokių boikotų dar gali būti ne vienas. Jų priežastis –
Danijos premjero Lars Lokke Rasmussen pasisakymas, jog prieš
2020 m. teks 20 proc., lyginant su 1990 metais, sumažinti
šiltnamio dujų (ŠD) kiekį, ir jog jis tikisi, kad 2020 m.
ŠD poveikis klimato kaitai pasieks savo viršūnę, o po to
pradės kristi. Taigi, tuo būtų apsiribojama iki 2020 metų sustabdyti
klimato temperatūros kilimą iki +2 laipsnių Celsijaus. Lumumba
Stanislaus Di-Aping tvirtino, kad Afrikai tai reikštų
katastrofą. Jie yra numatę, kad Afrikoje ir tropinėse salose
temperatūros vidurkis turėtų kilti beveik dvigubai didesnis, ir jei jis
siektų +4 laipsnius Celsijaus, tai jiems taptų virtualia
„krosnimi”.
Prie spaudos pranešimams skirtos salės nuolat vyksta įvairios
demonstracijos. Tuo tarpu Shiller Institute, LaRouche atstovai prie
Bella centro vartų dalija lapelius, skelbiančius, kad nėra jokios
klimato kaitos – tai tik Anglijos princo Phillip remiamo
„World Wide Fund for Nature” ir susikompromitavusių
mokslininkų išnaudojimas siekiant užsidirbti. Tačiau į juos
mažai kas kreipia dėmesį. Alden Meyer, „Union of Concerned
Scientists” direktorius, skatina ŠD kiekį pakelti iki 40
proc. Tai suteiktų Amerikos delegacijai progą pasitempti, pagerinti jų
užmojus. Šiuo metu manoma, kad Amerika nesiims didesnio nei 17
proc. ŠD sumažinimo iki 2020 metų. Tačiau, pasak ką tik į
konferenciją atvykusio derybų komandos vadovo Todd Stern, visko gali
būti prezidentui Barack Obama į konferenciją atvažiavus gruodžio 18
dieną. Padidinti įsipareigojimus JAV prezidentui trukdo ir Kongreso dar
nepriimtas Waxman-Markey įstatymas, kuriame yra galimybė ŠD
sumažinti iki 25 proc. Tačiau jam gali padėti Food & Drug
Administration (FDA) sprendimas, pripažinti anglies dioksidą (tai yra
50 proc. ŠD) kaip sveikatai žalingas dujas, kurias reikia
kontroliuoti. Paskatinimą gali suteikti ir tai, kad Kinija paskelbė
sparčiai sumažinsianti savo ŠD išmetimą į atmosferą.
Šioje srityje vyksta tam tikras varžymasis.
Grįžkime prie to, kas kaltas, kiek kainuos ir kas apsiims taisyti
padėtį? Kokias baudas ar paskatinimus skirs pasaulis? Čia verta
pacituoti Ganos atstovo pasisakymą: „Jei turtinga Norvegija nori,
kad mūsų neturtingi bedarbiai žmonės nekirstų miškų, kurie
sugeria jūsų išmetamas ŠD, lai jie sumoka už tai, kad
šie žmonės išmoktų kito amato ar pragyvenimo būdo.”
Skamba nekaip, bet jo argumentas pagrįstas tuo, kad industrializuoti
kraštai, susikūrę savo ekonominę gerovę kirsdami miškus,
kasdami anglis ir leisdami fabrikų dūmus, dabar nenori suteikti
vargingesniems kraštams tokios pačios galimybės.
Fiji salų atstovė apsiašarojusi maldavo gelbėti jos
kraštą. Dilema didėja, kai prie šių šalių
priskaičiuoji Kiniją, Indiją, Indoneziją ir Braziliją. Šie dabar
sparčiai besivystantys kraštai nėra dalis taip vadinamų
,,AnnexI” šalių, kurias Kyoto protokolas įpareigoja
šelpti besivystančias, neturtingas šalis.
Pasak T. Stern, Amerika ir Kinija kartu dabar išmeta daugiau nei
50 proc. visų į amosferą išmetamų ŠD. Tačiau tarp 1990 ir
2005 metų JAV jau sumažino išmetamų ŠD kiekį 16 proc. ir,
Obama skatinant, sieks mažinti toliau, o Kinija, jos ekomonikai
sparčiai augant, vis dar didina ir didins išmetamų ŠD
kiekį iki daugiau nei 60 proc. Amerika priešinasi tokių
kraštų, kaip Kinija, iš kurių ji skolinasi pinigus,
finansavimui. Europos Sąjungos ir JAV delegacijos nori susitikti
aptarti, kaip ŠD ar taip vadinama anglies atliekų įvertinimo
rinka (carbon trading arba offset) gali padėti atliekų mažinimo
finansavimui. Prieš tai protestuoja Kinija. Susidaro neatviras
procesas, nepasitikima, įtariama.
Debatai tęsis, klimatas keisis, energijos ištekliai brangs,
anglies dvideginis veiks per gamtos ir žmogaus sukurtus pramonės
procesus, pvz., elektrifikaciją, transportą ir pan. Iki šiol,
pasak Al Gore, tik penktadalis JAV respublikonų ir beveik trys
ketvirčiai demokratų buvo įsitikinę, kad klimato kaita ir ŠD
kontrolė yra rimtas reikalas. Ką COP-15 sukurs kitos savaitės
pabaigoje, kaip tai paveiks Obama ir JAV Kongresas?
Ir ką tai reikš Lietuvai? Lietuva turi išskirtinę padėtį.
Lietuvos energijos ištekliai, pradedant atomine elektrine, kuri
ŠD teršia mažai, keičiasi į superkamą elektrą ir perkamą
naftos bei dujų minimumą. Tai pereinamasis laikotarpis. Ilgainiui
tikriausiai grįšime prie atominės energijos, šiek tiek
prie biomase kogeneruotos šilumos ir elektros sistemos
(co-generated heat and power, CHP) ir protingų energetikos tiekimo
tinklų bei vartojimo įpročių. Klimato poveikį Lietuva moka apskaičiuoti
ir įvertinti. Pavyzdžiui, reikia tik pasiskaityti Viliaus Kurausko
straipsnį ,,Prekyba apyvartiniais taršos leidimais”,
išspausdintą ,,Ozono” leidinyje š. m. balandžio 5
d. (www.ozonas.lt). O kaip visa tai paveiks COP-15, dar pamatysime.