Kas vyksta Kopenhagoje?

DR. DONATAS TIJŪNĖLIS
Specialiai ,,Draugui“ iš Kopenhagos

Jau anksčiau esu rašęs ,,Drauge” apie klimato pasikeitimus. Praėjusią savaitę prasidėjusioje pasaulinėje XV United Nations Framework Convention on Climate Change COP-15 (UNFCCC) konferencijoje beveik visi pirmą kartą be jokių abejonių sutaria, kad klimatas keičiasi. Amerikoje, kaip turbūt ir visur, klausiama jau ne ar klimatas keičiasi, bet kas kaltas, kiek kainuos ir kas apsiims taisyti padėtį.

Š. m. gruodžio 7 d. Kopenhagoje prasidėjusioje galbūt reikšmingiausioje pasaulio konferencijoje, skirtoje klimato kaitai aptarti, dalyvauja apie 190 valstybių. Konferencijos gen. sekretorius Yvo de Boer pranešė, kad dalyvauti konferencijoje norą pareiškė 34,000 asmenų, tokia teisė buvo suteikta tik 15,000. Konferencijoje dalyvauja daugiau nei 3,500 spaudos atstovų.

Susitikimo metu daug dėmesio skiriama saugumui. Dieną prieš prasidedant konferencijai, nuvykus gauti spaudos leidimų, ankstų rytą visi buvome kelioms valandoms sulaikyti prie įėjimo vartų, nes buvo paskelbtas terorizmo pavojus. Buvo iškviestos bombų nukenksminimo komandos, policija. Viduje vyko šimtai pareiškimų, paskaitų ir įvairių alternatyvių technologijų gamtos apsaugai   ir energetikos tiekimui pavyzdžių. Daug įvairių demonstracijų iš suinteresuotų grupių.

Susitikimo pradžia buvo entuziastinga, tačiau jau trečią dieną, gruodžio 9 d., pakvipo galima konferencijos krize. Lumumba Stanislaus Di-Aping, G-77 besivystančios ekonomikos valstybių galva, grasino boikotu. Tokių boikotų dar gali būti ne vienas. Jų priežastis – Danijos premjero Lars Lokke Rasmussen pasisakymas, jog prieš 2020 m. teks 20 proc., lyginant su 1990 metais, sumažinti šiltnamio dujų (ŠD) kiekį, ir jog jis tikisi, kad 2020 m. ŠD poveikis klimato kaitai pasieks savo viršūnę, o po to pradės kristi. Taigi, tuo būtų apsiribojama iki 2020 metų sustabdyti klimato temperatūros kilimą iki +2 laipsnių Celsijaus. Lumumba Stanislaus Di-Aping tvirtino, kad Afrikai tai reikštų katastrofą. Jie yra numatę, kad Afrikoje ir tropinėse salose temperatūros vidurkis turėtų kilti beveik dvigubai didesnis, ir jei jis siektų +4 laipsnius Celsijaus, tai jiems taptų virtualia „krosnimi”.

Prie spaudos pranešimams skirtos salės nuolat vyksta įvairios demonstracijos. Tuo tarpu Shiller Institute, LaRouche atstovai prie Bella centro vartų dalija lapelius, skelbiančius, kad nėra jokios klimato kaitos – tai tik Anglijos princo Phillip remiamo „World Wide Fund for Nature” ir susikompromitavusių mokslininkų išnaudojimas siekiant užsidirbti. Tačiau į juos mažai kas kreipia dėmesį. Alden Meyer, „Union of Concerned Scientists” direktorius, skatina ŠD kiekį pakelti iki 40 proc. Tai suteiktų Amerikos delegacijai progą pasitempti, pagerinti jų užmojus. Šiuo metu manoma, kad Amerika nesiims didesnio nei 17 proc. ŠD sumažinimo iki 2020 metų. Tačiau, pasak ką tik į konferenciją atvykusio derybų komandos vadovo Todd Stern, visko gali būti prezidentui Barack Obama į konferenciją atvažiavus gruodžio 18 dieną. Padidinti įsipareigojimus JAV prezidentui trukdo ir Kongreso dar nepriimtas Waxman-Markey įstatymas, kuriame yra galimybė ŠD sumažinti iki 25 proc. Tačiau jam gali padėti Food & Drug Administration (FDA) sprendimas, pripažinti anglies dioksidą (tai yra 50 proc. ŠD) kaip sveikatai žalingas dujas, kurias reikia kontroliuoti. Paskatinimą gali suteikti ir tai, kad Kinija paskelbė sparčiai sumažinsianti savo ŠD išmetimą į atmosferą. Šioje srityje vyksta tam tikras varžymasis.

Grįžkime prie to, kas kaltas, kiek kainuos ir kas apsiims taisyti padėtį? Kokias baudas ar paskatinimus skirs pasaulis? Čia verta pacituoti Ganos atstovo pasisakymą: „Jei turtinga Norvegija nori, kad mūsų neturtingi bedarbiai žmonės nekirstų miškų, kurie sugeria jūsų išmetamas ŠD, lai jie sumoka už tai, kad šie žmonės išmoktų kito amato ar pragyvenimo būdo.” Skamba nekaip, bet jo argumentas pagrįstas tuo, kad industrializuoti kraštai, susikūrę savo ekonominę gerovę kirsdami miškus, kasdami anglis ir leisdami fabrikų dūmus, dabar nenori suteikti vargingesniems kraštams tokios pačios galimybės.

Fiji salų atstovė apsiašarojusi maldavo gelbėti jos kraštą. Dilema didėja, kai prie šių šalių priskaičiuoji Kiniją, Indiją, Indoneziją ir Braziliją. Šie dabar sparčiai besivystantys kraštai nėra dalis taip vadinamų ,,AnnexI” šalių, kurias Kyoto protokolas įpareigoja šelpti besivystančias, neturtingas šalis.

Pasak T. Stern, Amerika ir Kinija kartu dabar išmeta daugiau nei 50 proc. visų į amosferą išmetamų ŠD. Tačiau tarp 1990 ir 2005 metų JAV jau sumažino išmetamų ŠD kiekį 16 proc. ir, Obama skatinant, sieks mažinti toliau, o Kinija, jos ekomonikai sparčiai augant, vis dar didina ir didins išmetamų ŠD kiekį iki daugiau nei 60 proc. Amerika priešinasi tokių kraštų, kaip Kinija, iš kurių ji skolinasi pinigus, finansavimui. Europos Sąjungos ir JAV delegacijos nori susitikti aptarti, kaip ŠD ar taip vadinama anglies atliekų įvertinimo rinka (carbon trading arba offset) gali padėti atliekų mažinimo finansavimui. Prieš tai protestuoja Kinija. Susidaro neatviras procesas, nepasitikima, įtariama.

Debatai tęsis, klimatas keisis, energijos ištekliai brangs, anglies dvideginis veiks per gamtos ir žmogaus sukurtus pramonės procesus, pvz., elektrifikaciją, transportą ir pan. Iki šiol, pasak Al Gore, tik penktadalis JAV respublikonų ir beveik trys ketvirčiai demokratų buvo įsitikinę, kad klimato kaita ir ŠD kontrolė yra rimtas reikalas. Ką COP-15 sukurs kitos savaitės pabaigoje, kaip tai paveiks Obama ir JAV Kongresas?

Ir ką tai reikš Lietuvai? Lietuva turi išskirtinę padėtį. Lietuvos energijos ištekliai, pradedant atomine elektrine, kuri ŠD teršia mažai, keičiasi į superkamą elektrą ir perkamą naftos bei dujų minimumą. Tai pereinamasis laikotarpis. Ilgainiui tikriausiai grįšime prie atominės energijos, šiek tiek prie biomase kogeneruotos šilumos ir elektros sistemos (co-generated heat and power, CHP) ir protingų energetikos tiekimo tinklų bei vartojimo įpročių. Klimato poveikį Lietuva moka apskaičiuoti ir įvertinti. Pavyzdžiui, reikia tik pasiskaityti Viliaus Kurausko straipsnį ,,Prekyba apyvartiniais taršos leidimais”, išspausdintą ,,Ozono” leidinyje š. m. balandžio 5 d. (www.ozonas.lt). O kaip visa tai paveiks COP-15, dar pamatysime.