Susitikimai Čiurlionio galerijoje 2009-aisiais

LAIMA APANAVIČIENĖ

Artėja metų pabaiga. Daugelis mūsų apžvelgia per metus nueitą kelią, kuria planus ateičiai. Jau penktą kartą metų gale rašau skaitytojams apie tais metais Čiurlionio galerijoje suruoštas parodas. Man pačiai nesitiki, kad jau penkeri metai vadovauju Čiurlionio galerijai. Pamenu, kai stojau prie galerijos vairo, galvojau – suruošiu keletą parodų ir vairą perduosiu į kitas rankas. Taip neatsitiko, įklimpau, kaip ta musė į barščius. Paroda veja parodą, išsiplėtė galerijos veikla, renginiai vyksta ne tik pačioje galerijoje, mūsų pasiūlymu lietuvių menininkų parodos rengiamos ir už jos ribų.

Iš vienos pusės tai džiugina, tačiau iš kitos supranti, kad nesant lėšų lietuvių menininkų darbus parodyti kitose galerijose nėra taip paprasta. Kartais atrodo, kad niekam net nerūpi, kad lietuviškas menas būtų rodomas platesnei publikai. Jau 2 metus iš eilės garsiajame Čikagos kultūros centre (Chicago Cultural Center) po tris mėnesius buvo rodomi lietuvių menininkų darbai. Tačiau nė vienu atveju nesusilaukta jokios paramos iš Lietuvių Fondo. Tas pats fondas prieš porą metų net neprisiminė galerijos švenčiamo 50-mečio. Galerija iki šiolei nėra išleidusi šios šventinės parodos katalogo. Priežastis paprasta – neturime lėšų. Parodoje dalyvavo per 60 autorių. Tai buvo tikrai istorinė paroda.

Na, bet nesiskųskime, o prisiminkime, kokie buvo 2009-ieji Čiurlionio galerijai?

Metus pradėjome lietuvių grafikių Eglės Vertelkaitės ir Birutės Zokaitytės iš Lietuvos paroda ,,Two Lithuanian Printmakers” Čikagos kultūros centre, o po savaitės, sausio 10 d., meno mylėtojus pakvietėme į Čiurlionio galerijoje vyksiančią parodą – muzikos vakarą, kuriame ne tik atidarėme minėtų grafikių darbų parodą ,,Taškas, kablelis, daugtaškis...”, bet ir pristatėme kompozitoriaus Mariaus Salyno bei grafikės B. Zokaitytės videografikos instaliaciją ,,Jūros tėkmė...” Vakare dalyvavo grafikės B. Vertelkaitė ir B. Zokaitytė bei kompozitorius Marius Salynas.

Parodos atidarymo dieną oras buvo baisus – žemė maišėsi su dangumi. Atrodė, kad tokiu oru niekas neateis į parodos atidarymą. Pasirodo – klydome. Net ir tokiu oru susitikti su šiais įdomiais jaunais menininkais susirinko nemažas būrys meno mylėtojų.

Vasario 6 d. galerijoje buvo atidaryta gerai čikagiečiams pažįstamo fotografo Jono Tamulaičio šeštoji asmeninė paroda ,,Pro šakas...” J. Tamulaitis dažnai daro dokumentines, fotoreportažines nuotraukas. Jam įdomu sustabdyti akimirką, asmenį įamžinti tokį, koks jis yra tą sekundę, be jokių padailinimų ar fotomeninių bandymų. Tačiau šį kartą ,,pro šakas” galėjome pamatyti ne tik dokumentiką. Gražūs Lietuvos peizažai, puiki gamta traukė žiūrovų akį.

Atėjo kovas, o su juo ir nauja paroda. Sėdėjome trise – Marija Strasevičiūtė, Alvidas Pakarklis ir aš tik ką baigę iškabinti ir išdėstyti parodą. Sėdėjome ir kalbamės apie meną, parodas ir ... Marijos sugįžimą į Čiurlionio galeriją po daugelio metų.

Kaip gimė ši paroda?

Alvidą Pakarklį pažįsta daugelis meno mylėtojų. Jau senokai kalbinau jį suruošti parodą galerijoje. O kai jau sutarėme, pagalvojau, kad šalia nelabai spalvą mėgstančio Alvido darbų reikėtų kažko spalvingesnio. Visai atsitiktinai Čikagos kultūros centre pamačiau Noros Aušrienės suruoštą vieno vakaro parodą, o joje – M. Strasevičiūtės kūrinį. Iškart kilo mintis: ,,Tiktų kartu su A. Pakarklio darbais”. Pakalbėjau su abiem, ir, jiems maloniai sutikus, gimė ši dviguba paroda – Alvido Pakarklio ,,Rimtas susitarimas su savimi molyje” ir M. Strasevičiūtės ,,Iš vidaus”. Atrodo, kad M. Strasevičiūtės linija, kuri, kaip ji pati sakė, jai yra be galo svarbi, ne tik viską ,,surišo” jos darbuose, bet puikiai sujungė jos tapybą su A. Pakarklio keramika.

Daugeliui lietuvių meno mylėtojų (ypač atvykusių po 1990 metų) M. Strasevičiūtė buvo nematyta, nežinoma, nors amerikiečiai meno mylėtojai puikiai žino jos darbus. Tad Marijos sugrįžimas buvo džiugus ne tik galerijai, bet ir visiems tiems, kurie domisi lietuvišku menu.

Pavasarį gimė mintis parodyti galerijos lankytojams, ką šeštadieniais veikia lituanistinėje mokykloje besimokantys mokiniai. To galerija dar nebuvo mačiusi! Pirmą kartą per penkiasdešimt gyvavimo metų Čiurlionio galerija, kurioje darbus rodo profesionalūs menininkai, suruošė Čikagos lituanistinės mokyklos (ČLM) mokinių darbų parodą ,,Dovana Lietuvai”. Apžiūrint šią parodą žiūrovui sunku net įsivaizduoti, kad šie mokinių darbai, išskyrus vieną kitą, sukurti lituanistinėje mokykloje pamokų metu. Tai didelis Čikagos lituanistinės mokyklos mokytojų triūso vaisius. O kiek smagumo buvo patiems mokiniams – jų darbai kabo tikroje galerijoje!

Liepos 12 d. savo šimtmetį paminėjo Čikagoje lietuvių leidžiamas dienraštis „Draugas”. Tai – seniausias be pertraukos einantis lietuviškas periodinis leidinys už Lietuvos ribų. Šimtmečio proga gegužės mėnesį galerijoje buvo atidaryta paroda ,,‘Draugui’ –100”. Kartu vyko ir šiai datai skirtas simpoziumas.

Parodos atidarymo Čiurlionio galerijoje metu gimė mintis ją parodyti ne tik Amerikos lietuviams, bet ir Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Pritariant ir remiant Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (TMID) nutarta parodą nuvežti į Vilnių. Paroda dar ir dabar keliauja po Lietuvą, o po Naujųjų ją pamatys ir Lenkijos lietuviai.

Parodos organizatoriams – dienraščio ,,Draugas” redakcijai, dienraščio fotografui Jonui Kupriui ir Čiurlionio galerijai – teko gerokai pasukti galvą, kaip parodą paruošti Lietuvos žiūrovui. Tikimės, kad Lietuvos žmonėms buvo įdomu pažvelgti, kaip per šimtmetį keitėsi laikraščio turinys, išvaizda, kalbos kultūra bei naujienų pateikimas, kokios jame buvo skelbiamos idėjos, kaip jis formavo skaitytoją, juolab kad pastebime – vis daugiau ir daugiau skaitytojų Lietuvoje domisi ,,Draugu”.

Esame dėkingi TMID už pagalbą ruošiant šias parodas Lietuvoje ir Lenkijoje.

Rugsėjo mėnesį Čiurlionio galeriją ,,okupavo” jaunimas – veikė PLB Lituanistikos katedros University of Illinois at Chicago 25-mečio paroda, kurioje žiūrovas susipažino su šios katedros veikla.


Rugsėjo 20 d. meno ir istorijos mylėtojus pakvietėme į parodą-atsisveikinimą su Adomo Varno paveikslu ,,Mindaugo karūnavimas”, kurį dailininkas tapė net 4 metus. Gausiai susirinkę žiūrovai ne tik pamatė istorinį paveikslą, bet ir išgirdo šio paveikslo atradimo istoriją (daugelį metų nebuvo žinoma jo buvimo vieta).

Šiuo metu mecenato Domo Adomaičio dėka atgautas paveikslas jau yra Lietuvoje. Tikimasi, kad jis kabės Valdovų rūmuose.

Spalio 8 d. atidaryta grafikės iš Cohasset, MA Danguolės Stončiūtės-Kuolienės paroda ,,Ieškojimai ir atradimai”, sukvietusi didelį būrį dailininkės gerbėjų.

Retrospektyvinė Danguolės Kuolienės paroda – sukaktuvinė. Lygiai prieš 35 metus Čiurlionio galerijoje vyko pirmoji asmeninė jaunos dailininkės paroda. Jos ,,Ieškojimuose ir atradimuose” žiūrovai galėjo apžvelgti dailininkės per 35-ius metus nueitą kelią.

Na, o po mėnesio – lapkričio 6 d. – atidarėme dar vieno ,,sugrįžusio” į galeriją menininko – Audriaus Plioplio – ir jo dukros Aušrinės Plioplytės parodą ,,MindScapes: A Tribute to Algimantas Kezys”. Parodą A. Plioplys skyrė žinomo fotografo Algimanto Kezio garbei. Ne vieną atėjusį į parodos atidarymą sujaudino A. Plioplio pasakytas ,,ačiū” žmogui, kažkada paraginusiam jauną gydytoją eiti ir meno keliu.

Lankytojų parodoje laukė netikėtumas – menininko darbai bus rodomi netikėtu rakursu – supjaustyti vienodais kvadratais ir išdėstyti ant galerijos sienų. Parodoje kaip dizainerė debiutavo ir Aušrinė Plioplys – padėjo A. Plioplio kūrybos elementus sujungti į vieningą visumą. Įdomu, kad mėgindamas iš menininko pozicijos suprasti žmogaus smegenų veiklos principus, parodoje dailininkas savo darbus išdėstė šešiomis eilėmis (sluoksniais), tarsi dar kartą norėdamas pabrėžti, kad jo darbai – tai kasdieninis gilinimasis į mums visiems dar labai mažai žinomą žmogaus pasaulį.

Tai buvo paroda, pratęsusi parodų ciklą ,,Šeimos”, kurių jau ne vieną yra suruošusi galerija

Paskutinė šių metų paroda taip pat iš ciklo ,,Šeimos”. Kaip teigė Ramunė Lapas savo straipsnio, išspausdinto ,,Drauge” š. m. gruodžio 12 d. pavadinime, joje ,,susitiko niekada nesimatę” vienas žymiausių lietuvių grafikų Paulius Augius ir jo anūkė Krista Augius.

Pauliaus Augiaus (1909–1960) kūryba tvirtai įaugo į XX a. lietuvių grafikos aukso fondą. Jo grafikoje atsiskleidžia poetiškas Lietuvos kaimo paveikslas, apibendrinti valstiečių kasdienybės ir švenčių, gyvastingų etninių papročių vaizdai ir gimtinės kraštovaizdyje iš mažumės įsiminę katalikiškos kultūros ženklai.

Parodoje P. Augiaus medžio ir linoraižinių rodiniai iš jo sūnų Jurgio ir Džiugo kolekcijų džiugino į parodą atėjusius meno mylėtojus. Per parodos atidarymą galima buvo pavartyti dar 1966 m. žmonos Danutės Lipčiūtės-Augienės rūpesčiu Čikagoje išleistą Pauliaus Augiaus monografiją, paklausyti vaikų ir giminaičių įdomių prisiminimų.

Meno genai persidavė ir dailininko anūkei Kristai. K. Augius yra suruošusi jau ne vieną parodą, bet čikagiečiams pažintis su ja buvo pirmoji.

Tad tokie buvo 2009-ieji Čiurlionio galerijai. Žinoma, be pagalbininkų nieko nenuveiktum. Artėjančių švenčių proga noriu padėkoti ne tik visiems dailininkams, suruošusiems mūsų galerijoje parodas, bet ir tiems, kurie savo darbu prisidėjo, kad jos praeitų sklandžiai ir gražiai – ačiū Jums, mielieji. Ačiū ir meno mylėtojams, gausiai atvykstantiems į parodas. Tikiu, kad ir ateityje mūsų bendravimas tęsis. Jau 2010 m. sausio 15 d. vyks Reginos Nedas tapybos ir ansambliažų parodos atidarymas ,,Gyvenimo simboliai. Abstrakcijos”. Gegužės pabaigoje Čiurlionio galerijos siūlymu Vilniuje atidaroma Reginos Benson tekstilės darbų paroda, savo kelionę po Lietuvą tęs paroda ,,‘Draugui’ – 100”.

Tad iki naujų susitikimų Čiurlionio galerijoje.