Susitikimai Čiurlionio galerijoje 2009-aisiais
LAIMA APANAVIČIENĖ
Artėja metų pabaiga. Daugelis mūsų apžvelgia per metus nueitą kelią,
kuria planus ateičiai. Jau penktą kartą metų gale rašau
skaitytojams apie tais metais Čiurlionio galerijoje suruoštas
parodas. Man pačiai nesitiki, kad jau penkeri metai vadovauju
Čiurlionio galerijai. Pamenu, kai stojau prie galerijos vairo, galvojau
– suruošiu keletą parodų ir vairą perduosiu į kitas
rankas. Taip neatsitiko, įklimpau, kaip ta musė į barščius.
Paroda veja parodą, išsiplėtė galerijos veikla, renginiai vyksta
ne tik pačioje galerijoje, mūsų pasiūlymu lietuvių menininkų parodos
rengiamos ir už jos ribų.
Iš vienos pusės tai džiugina, tačiau iš kitos supranti,
kad nesant lėšų lietuvių menininkų darbus parodyti kitose
galerijose nėra taip paprasta. Kartais atrodo, kad niekam net nerūpi,
kad lietuviškas menas būtų rodomas platesnei publikai. Jau 2
metus iš eilės garsiajame Čikagos kultūros centre (Chicago
Cultural Center) po tris mėnesius buvo rodomi lietuvių menininkų
darbai. Tačiau nė vienu atveju nesusilaukta jokios paramos iš
Lietuvių Fondo. Tas pats fondas prieš porą metų net neprisiminė
galerijos švenčiamo 50-mečio. Galerija iki šiolei nėra
išleidusi šios šventinės parodos katalogo.
Priežastis paprasta – neturime lėšų. Parodoje dalyvavo per
60 autorių. Tai buvo tikrai istorinė paroda.
Na, bet nesiskųskime, o prisiminkime, kokie buvo 2009-ieji Čiurlionio galerijai?
Metus pradėjome lietuvių grafikių Eglės Vertelkaitės ir Birutės
Zokaitytės iš Lietuvos paroda ,,Two Lithuanian
Printmakers” Čikagos kultūros centre, o po savaitės, sausio 10
d., meno mylėtojus pakvietėme į Čiurlionio galerijoje vyksiančią parodą
– muzikos vakarą, kuriame ne tik atidarėme minėtų grafikių darbų
parodą ,,Taškas, kablelis, daugtaškis...”, bet ir
pristatėme kompozitoriaus Mariaus Salyno bei grafikės B. Zokaitytės
videografikos instaliaciją ,,Jūros tėkmė...” Vakare dalyvavo
grafikės B. Vertelkaitė ir B. Zokaitytė bei kompozitorius Marius
Salynas.
Parodos atidarymo dieną oras buvo baisus – žemė maišėsi su
dangumi. Atrodė, kad tokiu oru niekas neateis į parodos atidarymą.
Pasirodo – klydome. Net ir tokiu oru susitikti su šiais
įdomiais jaunais menininkais susirinko nemažas būrys meno mylėtojų.
Vasario 6 d. galerijoje buvo atidaryta gerai čikagiečiams pažįstamo
fotografo Jono Tamulaičio šeštoji asmeninė paroda ,,Pro
šakas...” J. Tamulaitis dažnai daro dokumentines,
fotoreportažines nuotraukas. Jam įdomu sustabdyti akimirką, asmenį
įamžinti tokį, koks jis yra tą sekundę, be jokių padailinimų ar
fotomeninių bandymų. Tačiau šį kartą ,,pro šakas”
galėjome pamatyti ne tik dokumentiką. Gražūs Lietuvos peizažai, puiki
gamta traukė žiūrovų akį.
Atėjo kovas, o su juo ir nauja paroda. Sėdėjome trise – Marija
Strasevičiūtė, Alvidas Pakarklis ir aš tik ką baigę
iškabinti ir išdėstyti parodą. Sėdėjome ir kalbamės apie
meną, parodas ir ... Marijos sugįžimą į Čiurlionio galeriją po daugelio
metų.
Kaip gimė ši paroda?
Alvidą Pakarklį pažįsta daugelis meno mylėtojų. Jau senokai kalbinau jį
suruošti parodą galerijoje. O kai jau sutarėme, pagalvojau, kad
šalia nelabai spalvą mėgstančio Alvido darbų reikėtų kažko
spalvingesnio. Visai atsitiktinai Čikagos kultūros centre pamačiau
Noros Aušrienės suruoštą vieno vakaro parodą, o joje
– M. Strasevičiūtės kūrinį. Iškart kilo mintis: ,,Tiktų
kartu su A. Pakarklio darbais”. Pakalbėjau su abiem, ir, jiems
maloniai sutikus, gimė ši dviguba paroda – Alvido
Pakarklio ,,Rimtas susitarimas su savimi molyje” ir M.
Strasevičiūtės ,,Iš vidaus”. Atrodo, kad M. Strasevičiūtės
linija, kuri, kaip ji pati sakė, jai yra be galo svarbi, ne tik viską
,,surišo” jos darbuose, bet puikiai sujungė jos tapybą su
A. Pakarklio keramika.
Daugeliui lietuvių meno mylėtojų (ypač atvykusių po 1990 metų) M.
Strasevičiūtė buvo nematyta, nežinoma, nors amerikiečiai meno mylėtojai
puikiai žino jos darbus. Tad Marijos sugrįžimas buvo džiugus ne tik
galerijai, bet ir visiems tiems, kurie domisi lietuvišku menu.
Pavasarį gimė mintis parodyti galerijos lankytojams, ką
šeštadieniais veikia lituanistinėje mokykloje
besimokantys mokiniai. To galerija dar nebuvo mačiusi! Pirmą kartą per
penkiasdešimt gyvavimo metų Čiurlionio galerija, kurioje darbus
rodo profesionalūs menininkai, suruošė Čikagos lituanistinės
mokyklos (ČLM) mokinių darbų parodą ,,Dovana Lietuvai”. Apžiūrint
šią parodą žiūrovui sunku net įsivaizduoti, kad šie
mokinių darbai, išskyrus vieną kitą, sukurti lituanistinėje
mokykloje pamokų metu. Tai didelis Čikagos lituanistinės mokyklos
mokytojų triūso vaisius. O kiek smagumo buvo patiems mokiniams –
jų darbai kabo tikroje galerijoje!
Liepos 12 d. savo šimtmetį paminėjo Čikagoje lietuvių leidžiamas
dienraštis „Draugas”. Tai – seniausias be
pertraukos einantis lietuviškas periodinis leidinys už Lietuvos
ribų. Šimtmečio proga gegužės mėnesį galerijoje buvo atidaryta
paroda ,,‘Draugui’ –100”. Kartu vyko ir
šiai datai skirtas simpoziumas.
Parodos atidarymo Čiurlionio galerijoje metu gimė mintis ją parodyti ne
tik Amerikos lietuviams, bet ir Lietuvoje gyvenantiems žmonėms.
Pritariant ir remiant Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (TMID) nutarta parodą nuvežti į
Vilnių. Paroda dar ir dabar keliauja po Lietuvą, o po Naujųjų ją
pamatys ir Lenkijos lietuviai.
Parodos organizatoriams – dienraščio ,,Draugas”
redakcijai, dienraščio fotografui Jonui Kupriui ir Čiurlionio
galerijai – teko gerokai pasukti galvą, kaip parodą
paruošti Lietuvos žiūrovui. Tikimės, kad Lietuvos žmonėms buvo
įdomu pažvelgti, kaip per šimtmetį keitėsi laikraščio
turinys, išvaizda, kalbos kultūra bei naujienų pateikimas,
kokios jame buvo skelbiamos idėjos, kaip jis formavo skaitytoją, juolab
kad pastebime – vis daugiau ir daugiau skaitytojų Lietuvoje
domisi ,,Draugu”.
Esame dėkingi TMID už pagalbą ruošiant šias parodas Lietuvoje ir Lenkijoje.
Rugsėjo mėnesį Čiurlionio galeriją ,,okupavo” jaunimas –
veikė PLB Lituanistikos katedros University of Illinois at Chicago
25-mečio paroda, kurioje žiūrovas susipažino su šios katedros
veikla.
Rugsėjo 20 d. meno ir istorijos mylėtojus pakvietėme į
parodą-atsisveikinimą su Adomo Varno paveikslu ,,Mindaugo
karūnavimas”, kurį dailininkas tapė net 4 metus. Gausiai
susirinkę žiūrovai ne tik pamatė istorinį paveikslą, bet ir
išgirdo šio paveikslo atradimo istoriją (daugelį metų
nebuvo žinoma jo buvimo vieta).
Šiuo metu mecenato Domo Adomaičio dėka atgautas paveikslas jau yra Lietuvoje. Tikimasi, kad jis kabės Valdovų rūmuose.
Spalio 8 d. atidaryta grafikės iš Cohasset, MA Danguolės
Stončiūtės-Kuolienės paroda ,,Ieškojimai ir atradimai”,
sukvietusi didelį būrį dailininkės gerbėjų.
Retrospektyvinė Danguolės Kuolienės paroda – sukaktuvinė. Lygiai
prieš 35 metus Čiurlionio galerijoje vyko pirmoji asmeninė
jaunos dailininkės paroda. Jos ,,Ieškojimuose ir
atradimuose” žiūrovai galėjo apžvelgti dailininkės per 35-ius
metus nueitą kelią.
Na, o po mėnesio – lapkričio 6 d. – atidarėme dar vieno
,,sugrįžusio” į galeriją menininko – Audriaus Plioplio
– ir jo dukros Aušrinės Plioplytės parodą ,,MindScapes: A
Tribute to Algimantas Kezys”. Parodą A. Plioplys skyrė žinomo
fotografo Algimanto Kezio garbei. Ne vieną atėjusį į parodos atidarymą
sujaudino A. Plioplio pasakytas ,,ačiū” žmogui, kažkada
paraginusiam jauną gydytoją eiti ir meno keliu.
Lankytojų parodoje laukė netikėtumas – menininko darbai bus
rodomi netikėtu rakursu – supjaustyti vienodais kvadratais ir
išdėstyti ant galerijos sienų. Parodoje kaip dizainerė debiutavo
ir Aušrinė Plioplys – padėjo A. Plioplio kūrybos elementus
sujungti į vieningą visumą. Įdomu, kad mėgindamas iš menininko
pozicijos suprasti žmogaus smegenų veiklos principus, parodoje
dailininkas savo darbus išdėstė šešiomis eilėmis
(sluoksniais), tarsi dar kartą norėdamas pabrėžti, kad jo darbai
– tai kasdieninis gilinimasis į mums visiems dar labai mažai
žinomą žmogaus pasaulį.
Tai buvo paroda, pratęsusi parodų ciklą ,,Šeimos”, kurių jau ne vieną yra suruošusi galerija
Paskutinė šių metų paroda taip pat iš ciklo
,,Šeimos”. Kaip teigė Ramunė Lapas savo straipsnio,
išspausdinto ,,Drauge” š. m. gruodžio 12 d.
pavadinime, joje ,,susitiko niekada nesimatę” vienas žymiausių
lietuvių grafikų Paulius Augius ir jo anūkė Krista Augius.
Pauliaus Augiaus (1909–1960) kūryba tvirtai įaugo į XX a.
lietuvių grafikos aukso fondą. Jo grafikoje atsiskleidžia
poetiškas Lietuvos kaimo paveikslas, apibendrinti valstiečių
kasdienybės ir švenčių, gyvastingų etninių papročių vaizdai ir
gimtinės kraštovaizdyje iš mažumės įsiminę
katalikiškos kultūros ženklai.
Parodoje P. Augiaus medžio ir linoraižinių rodiniai iš jo sūnų
Jurgio ir Džiugo kolekcijų džiugino į parodą atėjusius meno mylėtojus.
Per parodos atidarymą galima buvo pavartyti dar 1966 m. žmonos Danutės
Lipčiūtės-Augienės rūpesčiu Čikagoje išleistą Pauliaus Augiaus
monografiją, paklausyti vaikų ir giminaičių įdomių prisiminimų.
Meno genai persidavė ir dailininko anūkei Kristai. K. Augius yra
suruošusi jau ne vieną parodą, bet čikagiečiams pažintis su ja
buvo pirmoji.
Tad tokie buvo 2009-ieji Čiurlionio galerijai. Žinoma, be pagalbininkų
nieko nenuveiktum. Artėjančių švenčių proga noriu padėkoti ne
tik visiems dailininkams, suruošusiems mūsų galerijoje parodas,
bet ir tiems, kurie savo darbu prisidėjo, kad jos praeitų sklandžiai ir
gražiai – ačiū Jums, mielieji. Ačiū ir meno mylėtojams, gausiai
atvykstantiems į parodas. Tikiu, kad ir ateityje mūsų bendravimas
tęsis. Jau 2010 m. sausio 15 d. vyks Reginos Nedas tapybos ir
ansambliažų parodos atidarymas ,,Gyvenimo simboliai.
Abstrakcijos”. Gegužės pabaigoje Čiurlionio galerijos siūlymu
Vilniuje atidaroma Reginos Benson tekstilės darbų paroda, savo kelionę
po Lietuvą tęs paroda ,,‘Draugui’ – 100”.
Tad iki naujų susitikimų Čiurlionio galerijoje.