Baimės emigracijoje turi ir teigiamą pusę

Psichologinės ir dvasinės pagalbos draugija sėkmingai tęsia savo darbą. Štai lapkričio 25 dieną Pasaulio lietuvių centre, Lemont, įvyko paskaita apie baimę ir nerimą. Joje dalyvavo Weis Memorial ligoninės kapelionė Nora Aušrienė ir psichologė Rasa Cicėnienė. Kalbiname kapelionę N. Aušrienę.

– Gal galėtumėte trumpai apibūdinti, kas yra baimė?

– Baimė yra natūralus žmogaus organizmo atsakas į išorinę grėsmę. Kitą sykį žmogus gali išgyventi baimę ir nerimą, kai nėra realios grėsmės, tačiau atrodo tarsi grėstų tikras pavojus. Tokia baimė – tai iracionalus tikėjimas, kad kažkoks objektas, įvykis ir jausmas taps pavojingu, baisiu gyvybei ir sveikatai dalyku.

– Kokie yra nerimo sutrikimai?

– Yra keletas nerimo sutrikimų, vienas iš jų panikos priepuolis. Tai įtemptas nerimo epizodas, kuris žmogų užklumpa netikėtai ir pasižymi gąsdinančiais požymiais: dažnu širdies plakimu, prakaitavimu, drebuliu, sunkumu kvėpuoti, baime prarasti kontrolę. Svarbu žinoti, kad ir koks gąsdinantis būtų panikos priepuolis, jis nenulemia, kad žmogų ištiktų širdies smūgis ar jis apalptų, nustotų kvėpuoti, išprotėtų ar prarastų savikontrolę. Tai tik labai nemalonūs, bauginantys pojūčiai, kurie gali tęstis nuo kelių iki keliolikos minučių, tačiau jie nėra pavojingi žmogaus gyvybei.

Fobijos – įvairūs atvejai, objekto ar veiklos baimės. Fobija gali būti tokia stipri, kad žmogus stengiasi išvengti to, ko bijo, apribodamas savo gyvenimą ar veiklą.

Obsesinis kompulsinis sutrikimas pasireiškia įkyriomis, pasikartojančiomis mintimis, kurios kelia stiprų nerimą.

Potrauminis streso sutrikimas pasireiškia žmonėms, patyrusiems fizines ar emocines traumas. Traumuojantys praeities įvykiai išgyvenami iš naujo, tarsi vyktų čia ir dabar. Žmonės, kurie dalyvavo kare, patyrė psichinį ar emocinį smurtą, katastrofas ar stichines nelaimes, gali turėti šį sutrikimą.

Apibendrintas nerimo sutrikimas – tai įtemptas nerimas, galintis apimti keletą sričių – sveikatą, šeimą, saugumą ir t. t. Pasireiškia perdėtu ar nepagrįstu nerimavimu apie gresiančius nemalonius dalykus.

– Kodėl baimės įvardijimas yra svarbus žmogui?

– Nerimas, kuris išgyvenamas ilgesnį laiką, gali turėti įvairių pasekmių žmogaus gyvenime. Vengdamas įvardyti, kas jį slegia, žmogus tarsi įkalina save – baimė gali stabdyti žmogaus sprendimus, neleidžia peržengti nesaugumo jausmo, pasitikėti kitais, trukdo keistis ir gyventi visavertiškai.

– Kokias baimes išgyvena lietuvis emigracijoje?

– Emigrantas, ypač neseniai atvykęs, turi galybę nepalankių veiksnių – pirmieji žingsniai naujoje aplinkoje gali sukelti įvairių baimių. Bet norėčiau į šias baimes pažiūrėti iš teigiamos pusės. Mano karta yra posovietinė, atėjusi iš totalitarinio režimo ir gana patriarchalinės šeimos modelio, įbauginta karta. Tačiau emigracija gali pasitarnauti teigiama linkme, priversdama įbaugintą, nepasitikintį savimi žmogų, atgauti pasitikėjimą, pajusti savo vertę, išugdyti drąsą. Paprasti, maži dalykai – esi priverstas judėti į priekį, mokytis, peržengti nesaugumo jausmą, išmokti kalbą, įsilieti į naują kultūrą, patikėti savo gebėjimais. Emigracija palanki moterims – iš patriarchalinės aplinkos atsiduriame demokratiškoje, kur į moterį žiūrima kitaip. Palanki vaikams – jie užauga laisvesni. Demokratiška Amerikos aplinka skatina žmogų bandyti, nepasiduoti, tobulėti. Tad nepaisant visų sunkumų, lietuvis emigrantas, kalbu šiuo atveju daugiau apie trečios bangos žmones, turi neįkainojamą galimybę tobulėti kaip žmogus ir asmenybė, net ir įvairių išbandymų akivaizdoje. Paradoksalu, peržengus nepasitikėjimą ir baimes, emociškai augi dvigubai greičiau.

– Kaip kovoti su baimėmis?

– Kovai su baimėmis žmogus gali siekti profesionalios pagalbos, pradedant nesudėtingais metodais – išmokti valdyti stresą, pažinti save. Pirmiausia žmogus turi pripažinti, kad jam yra reikalinga pagalba. Jei žmogui pačiam yra sudėtinga suvaldyti savo nerimą, profesionalus psichologas ar patarėjas, tas, kuris specializuojasi kognityvinėje elgesio terapijoje (Cognitive Behavioral Therapy), gali būti labai naudingas, kad žmogus išmoktų, kaip atpažinti, peržengti ar suvaldyti savo baimes. Esant sudėtingesniam atvejui, gali prireikti gydytojų specialistų pagalbos.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbino
gyd. Ona Radzevičienė