tijunelis

Pietų Afrikos skautų stende buvo atkreiptas dėmesys į tai, kaip plačiai domimasi gamtos ir klimato apsauga.

Kaip pasibaigė Kopenhagos konferencija?

DR. DONATAS TIJŪNĖLIS
Specialiai ,,Draugui“ iš Kopenhagos

Praleidęs daugiau nei dvi savaites tarp konferencijos dalyvių iš 19 kraštų pastebėjau, kad klausimai, ar keičiasi klimatas ir ar žmogus prie to prisidėjo, dingo. Antros savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad neturtingi kalnų kraštai, kur tirpstantys sniegai ir ledynai kelia pavojų, ir pajūrio bei mažų salynų gyventojai norėtų apriboti klimato šilimą iki 2020 metų 1,5 laipsnio Celsijaus. Bendras visų valstybių tikslas – sustabdyti klimato kaitą iki 2020 metų ne daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus. Tačiau dėl šio tikslo įgyvendinimo priemonių kilo didelių nesutarimų ir politinių žaidimų, pvz., žaidžiant žodžiais ar delsimu konkrečiai neįsipareigojant. Štai Hugo Chavez iš Venesuelos susitikęs su spaudos atstovais ne atsakinėjo į klausimus, bet be poilsio įsikarščiavęs kalbėjo, kaip Pietų Amerikos vargšai negauna pakankamo dėmesio. Konferencijos pareigūnai pakartotinai prašė jo užbaigti, sakė, kad jo laikas pasibaigė, o už durų jau beveik valandą laukia ES atstovai su savo pranešimu, į kurį susirinko daug spaudos atstovų. Chavez į tai tik numojo ranka, sakydamas, kad lai laukia ir siūlė pašaukti policiją.

Po savęs Chavez leido kalbėti Evo Morales Ayma iš Bolivijos, kuris tęsė tą pačią gaidą, tik pridurdamas, kad dėl klimato kaitos kaltas kapitalizmas. Po jo kalbėjęs Kubos atstovas, kuris dar labiau tempė gumą, fotografams jau lipant iš visų pusių ant scenos.

Sėdėdami ant grindų tarp susigrūdusių spaudos atstovų, per didelį televizorių (TV Closed Circuit) žiūrėjome JAV prezidento Barack Obama kalbą. Girdėjome ciniškus komentarus, daugiausia iš europiečių: jog šampanas plauks pas Texas milijonierius, nes Obama tampa panašus į Bush, kuris sugebėjo nepasirašyti Kyoto protokolo ar neprisiimti konkrečių įsipareigojimų Amerikai finansuoti besivystančius kraštus bendro klimato apsaugos tikslais. Beje, Kyoto protokolas teisinį statusą tuose kraštuose, kurie pasirašė, įgavo tik tada, kai prie jo prisidėjo Rusija, šiuo žingsniu įgaudama politinį laimėjimą.

Teisybę pasakius, Obama kalba buvo palyginti trumpa, jo pasirinkti žodžiai pabrėžė tik sąlyginius įsipareigojimus – per ateinančius trejus metus mažiau išsivysčiusiems kraštams (LDC) skirti 30 mlrd. dol. paramos. ES tam jau buvo įsipareigojusi skirti 2.4 mlrd. dol. pirmiems metams. Pasiūlymas skirti 100 mlrd. dol. paramai iki 2020 m. – tėra tik šios sumos surinkimas iš turtingesnių pasaulio šalių. Kiek girdėjau kalbant, europiečiams aišku, kad iš Amerikos ateisianti finansinė parama turbūt bus mažesnė nei atlyginimo priedai, išdalijami Amerikos firmų vadovams.

Prieš išvažiuojant, didžiųjų valstybių atstovai, mažiau nei iš 20 kraštų, tarp jų Kinijos ir Amerikos, paliko pasiūlytą juodraštį ribotam išdalijimui (Draft Decision/CP.15, FCCC/ CP/2009/L.7: Proposal by the Presi-dent). Jame kraštų atstovams, ministrams buvo pristatyti svarstyti dvylika punktų, padėsiantys paruošti konkretų dokumentą, kaip įpareigojimą pasaulio kraštams, pasirengti ateinančiai pasaulinei konferencijai, vyksiančiai Meksikoje 2010 metais. Dokumente pakartojamos Amerikos nuostatos bei pridėtas pasiūlymas sukurti fondą, skirtą remti technologijų ir investicijų mechanizmą, kad būtų išvengta miškų naikinimo (Green Climate Fund). Paskutiniame punkte siūloma iki 2015 metų, atsižvelgiant į mokslinius duomenis, paruošti ilgalaikį planą, kuriuo būtų sudaryta galimybė sulaikyti temperatūros kilimą mažiau nei 1,5 laipsnių Celsijaus.

Kilo maratoniniai debatai. Paskutinėje plenarinėje sesijoje atstovai daugiau nei trisdešimt valandų praleido be miego. Vienu laiku sesijos pirmininkas atsiprašė, jog baigia užmigti ir savo vadovavimą turi perleisti vicepirmininkui. Kinijos ministras, siūlydamas tam tikrą pataisą, perspėjo, jog mintys pinasi nuo nemigos. Venesuelos atstovai reikalavo balso ir nuolatos priešinosi – delsė. Barbadosas rėmė Amerikos siūlymą ir pan. Taip tęsėsi be galo. Už Grenados sėdinčios Lietuvos delegacijos negirdėjau kalbant. Kaip krašto vadovė, Lietuvai atstovavo LR prezidentė Dalia Grybauskaitė, o konferencijos debatuose delegacijai atstovavo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Paskutinę dieną, dar vykstant plenarinei sesijai, spaudai buvo išdalyti visų kraštų pasisakymai. Tarp jų ir Vatikano (#183) arkivyskupo Celestino Migliore. Jame jis reikalauja atsižvelgti į mokslininkų analizę, vengti ciniškumo. Estijos dokumentas (#147) pabrėžė šalies, kaip ES narės, pasiryžimą iki 2020 metų sumažinti šiltnamio dujų (ŠD) išmetimą maždaug 50 proc. ir rekomendavo, kad kiti kraštai išmetamų dujų kiekį sumažintų tarp 25–40 proc. Estai siūlė visiems pasinaudoti jų patirtimi, pasimokyti, vystant produktyvių investicijų būdus (Green Investment Schemes). Jie siūlė solidarumą sudėtingoje padėtyje. Latvijos (#175) ministro Raimonds Velonis pasisakymas įdomiai pradėtas padėka Danijai už pastangas ir, taip pat, kaip Estijos, pažadu, pagrįstu ypatingai augančia atsinaujinančia, švaria energetikos galimybe, beveik 50 proc. sumažinti išmetamų ŠD kiekį. Latvija pabrėžė savo miškų reikšmę sugeriant ŠD. Beveik visų pasaulio valstybių ir visų Lietuvos kaimynų – Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos – pasisakymai buvo pateikti spaudos atstovams. Lietuvos vietoje (#157) tebuvo raščiukas „Not Available”.

Konferencijos metu buvo dalijama labai daug informacijos apie klimato padėtį iš įvairiausių šaltinių. Kiekvieno krašto, pasirašiusio Kyoto protokolą (įskaitant ir Lietuvą), klimato duomenis nuo 1991 iki 2008 buvo galima rasti UNFCCC pranešimuose „Documenting Climate Change” CD #10. National Aeronautics and Space Administration (NASA) Amerikos paviljone rodė, kaip iš satelito galima stebėti pasaulio detales, kaip klimato kaita veikia įvairius kraštus. Norint gauti šio pranešimo kopijos DVD, siūlyčiau kreiptis į NASA TV, Jet Propulsion Laboratories, EC-2000-6-022-GSFC (www. nasa.gov). Taip pat buvo galima gauti „The Climate Change 2007, The Physical Science Basis” klimato kaitos duomenų santrauką, paruoštą jau ketvirto mokslininkų kolektyvo Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC). Nedalyvavusiems konferencijoje, manau, kad šią santrauką galima įsigyti pagal ISBN 92-9169-121-6. Tai 113 kraštų patvirtintas dokumentas, atsakantis į įvairius klausimus, išleistas Italijos, Kinijos, Naujos Zelandijos, Norvegijos, Prancūzijos ir JAV pastangomis. Šiaurės kraštai paruošė išsamių žinių stendą apie Baltijos jūros padėtį.

Visko neįmanoma išvardyti. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos skautų stende buvo atkreiptas dėmesys į tai, kaip plačiai domimasi gamtos ir klimato apsauga. Afrikos skautams padarė įspūdį mano pasakojimas apie Lietuvos skautybės gilią istoriją, o ypatingai, kad lietuviai skautai veikia ir kituose pasaulio kraštuose. Turėjau galimybę išgirsti Danijos ir Norvegijos princus, Švedijos princesę, kuri papasakojo apie savo kelionę į Grenlandiją, siekiant įsitikinti klimato svarba. Taigi susidomėjimas klimatu pasaulyje yra didesnis, nei pastebiu Čikagoje. Jau anksčiau rašiau, kaip danai ruošiasi energetikos taupymui ir išmetamų ŠD kiekio mažinimui. Danijos policija jau rengiasi panaudoti patruliavimo automobilius su elektriniais varikliais.

Konferencijos metu visi viešbučiai buvo užpildyti. Apsistojau ,,Elisabeth & Susanne Bed & Breakfast”, kur susipažinau su Mengistu Wondafrash, Ethiopian Wildlife & Natural History Society direktoriumi. Buvo įdomu išgirsti, kokiomis pastangomis ten bandoma apsaugoti gamtą ir gyvūnus. Gandrai saugomi, o retam vyturiui, siekiant išgelbėti nuo išnykimo nykstant pievų žolynams, renkama parama.

Nuo mano gyvenamosios vietos užmiestyje iki Bela Center, kur vyko konferencija, kiekvieną rytą reikėjo keliauti gana toli – prigrūstais autobusais ir traukiniu. Belaukdamas autobusų galėjau matyti, kaip gerai išvystytas Danijoje dviračių transportas. Ten seni, jauni, su vaikais, su lagaminais dieną ir naktį, per lietų ir sniegą turbūt daugiau važinėja dviračiais, negu automobiliais. Dviračiais važiuoja į darbą ir į autobusų stotelę, kur palieka nerakintą dviratį ir sėda į autobusą. Vakare grįžę pasiima dviratį ir važiuoja toliau. Ar dviračių nevagia, ar už tai labai baudžia, neturėjau progos sužinoti. Greičiausiai dviračių nevagia.

Demonstracijų metu buvo ir rimtų pavojų, daugiausia dėl minios spaudimo. Tačiau puikių Lietuvos medikų dėka atlaikiau. Paaiškinsiu: į Kopenhagą važiavau per Lietuvą, kur turėjau reikalų Vilniaus Gedimino technikos universitete. Būdamas Vilniuje, patyriau infarktą ir su greitąja buvau atvežtas į Santariškių ligoninę. Ten puikus medikų personalas ir chirurgas dr. Sigitas Čibiras atstatė mane ant kojų, po penkių dienų galėjau vėl dalyvauti COP-15, kur patyriau neįkainojamų įspūdžių.