Pietų Afrikos skautų stende buvo atkreiptas dėmesys į tai, kaip plačiai domimasi gamtos ir klimato apsauga.
Kaip pasibaigė Kopenhagos konferencija?
DR. DONATAS TIJŪNĖLIS
Specialiai ,,Draugui“ iš Kopenhagos
Praleidęs daugiau nei dvi savaites tarp konferencijos dalyvių iš
19 kraštų pastebėjau, kad klausimai, ar keičiasi klimatas ir ar
žmogus prie to prisidėjo, dingo. Antros savaitės pabaigoje
paaiškėjo, kad neturtingi kalnų kraštai, kur tirpstantys
sniegai ir ledynai kelia pavojų, ir pajūrio bei mažų salynų gyventojai
norėtų apriboti klimato šilimą iki 2020 metų 1,5 laipsnio
Celsijaus. Bendras visų valstybių tikslas – sustabdyti klimato
kaitą iki 2020 metų ne daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus. Tačiau dėl
šio tikslo įgyvendinimo priemonių kilo didelių nesutarimų ir
politinių žaidimų, pvz., žaidžiant žodžiais ar delsimu konkrečiai
neįsipareigojant. Štai Hugo Chavez iš Venesuelos
susitikęs su spaudos atstovais ne atsakinėjo į klausimus, bet be
poilsio įsikarščiavęs kalbėjo, kaip Pietų Amerikos
vargšai negauna pakankamo dėmesio. Konferencijos pareigūnai
pakartotinai prašė jo užbaigti, sakė, kad jo laikas pasibaigė, o
už durų jau beveik valandą laukia ES atstovai su savo pranešimu,
į kurį susirinko daug spaudos atstovų. Chavez į tai tik numojo ranka,
sakydamas, kad lai laukia ir siūlė pašaukti policiją.
Po savęs Chavez leido kalbėti Evo Morales Ayma iš Bolivijos,
kuris tęsė tą pačią gaidą, tik pridurdamas, kad dėl klimato kaitos
kaltas kapitalizmas. Po jo kalbėjęs Kubos atstovas, kuris dar labiau
tempė gumą, fotografams jau lipant iš visų pusių ant scenos.
Sėdėdami ant grindų tarp susigrūdusių spaudos atstovų, per didelį
televizorių (TV Closed Circuit) žiūrėjome JAV prezidento Barack Obama
kalbą. Girdėjome ciniškus komentarus, daugiausia iš
europiečių: jog šampanas plauks pas Texas milijonierius, nes
Obama tampa panašus į Bush, kuris sugebėjo nepasirašyti
Kyoto protokolo ar neprisiimti konkrečių įsipareigojimų Amerikai
finansuoti besivystančius kraštus bendro klimato apsaugos
tikslais. Beje, Kyoto protokolas teisinį statusą tuose
kraštuose, kurie pasirašė, įgavo tik tada, kai prie jo
prisidėjo Rusija, šiuo žingsniu įgaudama politinį laimėjimą.
Teisybę pasakius, Obama kalba buvo palyginti trumpa, jo pasirinkti
žodžiai pabrėžė tik sąlyginius įsipareigojimus – per ateinančius
trejus metus mažiau išsivysčiusiems kraštams (LDC) skirti
30 mlrd. dol. paramos. ES tam jau buvo įsipareigojusi skirti 2.4 mlrd.
dol. pirmiems metams. Pasiūlymas skirti 100 mlrd. dol. paramai iki 2020
m. – tėra tik šios sumos surinkimas iš turtingesnių
pasaulio šalių. Kiek girdėjau kalbant, europiečiams
aišku, kad iš Amerikos ateisianti finansinė parama turbūt
bus mažesnė nei atlyginimo priedai, išdalijami Amerikos firmų
vadovams.
Prieš išvažiuojant, didžiųjų valstybių atstovai, mažiau
nei iš 20 kraštų, tarp jų Kinijos ir Amerikos, paliko
pasiūlytą juodraštį ribotam išdalijimui (Draft
Decision/CP.15, FCCC/ CP/2009/L.7: Proposal by the Presi-dent). Jame
kraštų atstovams, ministrams buvo pristatyti svarstyti dvylika
punktų, padėsiantys paruošti konkretų dokumentą, kaip
įpareigojimą pasaulio kraštams, pasirengti ateinančiai
pasaulinei konferencijai, vyksiančiai Meksikoje 2010 metais. Dokumente
pakartojamos Amerikos nuostatos bei pridėtas pasiūlymas sukurti fondą,
skirtą remti technologijų ir investicijų mechanizmą, kad būtų
išvengta miškų naikinimo (Green Climate Fund).
Paskutiniame punkte siūloma iki 2015 metų, atsižvelgiant į mokslinius
duomenis, paruošti ilgalaikį planą, kuriuo būtų sudaryta
galimybė sulaikyti temperatūros kilimą mažiau nei 1,5 laipsnių
Celsijaus.
Kilo maratoniniai debatai. Paskutinėje plenarinėje sesijoje atstovai
daugiau nei trisdešimt valandų praleido be miego. Vienu laiku
sesijos pirmininkas atsiprašė, jog baigia užmigti ir savo
vadovavimą turi perleisti vicepirmininkui. Kinijos ministras,
siūlydamas tam tikrą pataisą, perspėjo, jog mintys pinasi nuo nemigos.
Venesuelos atstovai reikalavo balso ir nuolatos priešinosi
– delsė. Barbadosas rėmė Amerikos siūlymą ir pan. Taip tęsėsi be
galo. Už Grenados sėdinčios Lietuvos delegacijos negirdėjau kalbant.
Kaip krašto vadovė, Lietuvai atstovavo LR prezidentė Dalia
Grybauskaitė, o konferencijos debatuose delegacijai atstovavo aplinkos
ministras Gediminas Kazlauskas.
Paskutinę dieną, dar vykstant plenarinei sesijai, spaudai buvo
išdalyti visų kraštų pasisakymai. Tarp jų ir Vatikano
(#183) arkivyskupo Celestino Migliore. Jame jis reikalauja atsižvelgti
į mokslininkų analizę, vengti ciniškumo. Estijos dokumentas
(#147) pabrėžė šalies, kaip ES narės, pasiryžimą iki 2020 metų
sumažinti šiltnamio dujų (ŠD) išmetimą maždaug 50
proc. ir rekomendavo, kad kiti kraštai išmetamų dujų
kiekį sumažintų tarp 25–40 proc. Estai siūlė visiems pasinaudoti
jų patirtimi, pasimokyti, vystant produktyvių investicijų būdus (Green
Investment Schemes). Jie siūlė solidarumą sudėtingoje padėtyje.
Latvijos (#175) ministro Raimonds Velonis pasisakymas įdomiai pradėtas
padėka Danijai už pastangas ir, taip pat, kaip Estijos, pažadu,
pagrįstu ypatingai augančia atsinaujinančia, švaria energetikos
galimybe, beveik 50 proc. sumažinti išmetamų ŠD kiekį.
Latvija pabrėžė savo miškų reikšmę sugeriant ŠD.
Beveik visų pasaulio valstybių ir visų Lietuvos kaimynų –
Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos – pasisakymai buvo pateikti
spaudos atstovams. Lietuvos vietoje (#157) tebuvo raščiukas
„Not Available”.
Konferencijos metu buvo dalijama labai daug informacijos apie klimato
padėtį iš įvairiausių šaltinių. Kiekvieno krašto,
pasirašiusio Kyoto protokolą (įskaitant ir Lietuvą), klimato
duomenis nuo 1991 iki 2008 buvo galima rasti UNFCCC pranešimuose
„Documenting Climate Change” CD #10. National Aeronautics
and Space Administration (NASA) Amerikos paviljone rodė, kaip iš
satelito galima stebėti pasaulio detales, kaip klimato kaita veikia
įvairius kraštus. Norint gauti šio pranešimo
kopijos DVD, siūlyčiau kreiptis į NASA TV, Jet Propulsion Laboratories,
EC-2000-6-022-GSFC (www. nasa.gov). Taip pat buvo galima gauti
„The Climate Change 2007, The Physical Science Basis”
klimato kaitos duomenų santrauką, paruoštą jau ketvirto
mokslininkų kolektyvo Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC).
Nedalyvavusiems konferencijoje, manau, kad šią santrauką galima
įsigyti pagal ISBN 92-9169-121-6. Tai 113 kraštų patvirtintas
dokumentas, atsakantis į įvairius klausimus, išleistas Italijos,
Kinijos, Naujos Zelandijos, Norvegijos, Prancūzijos ir JAV pastangomis.
Šiaurės kraštai paruošė išsamių žinių
stendą apie Baltijos jūros padėtį.
Visko neįmanoma išvardyti. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos skautų
stende buvo atkreiptas dėmesys į tai, kaip plačiai domimasi gamtos ir
klimato apsauga. Afrikos skautams padarė įspūdį mano pasakojimas apie
Lietuvos skautybės gilią istoriją, o ypatingai, kad lietuviai skautai
veikia ir kituose pasaulio kraštuose. Turėjau galimybę
išgirsti Danijos ir Norvegijos princus, Švedijos
princesę, kuri papasakojo apie savo kelionę į Grenlandiją, siekiant
įsitikinti klimato svarba. Taigi susidomėjimas klimatu pasaulyje yra
didesnis, nei pastebiu Čikagoje. Jau anksčiau rašiau, kaip danai
ruošiasi energetikos taupymui ir išmetamų ŠD
kiekio mažinimui. Danijos policija jau rengiasi panaudoti patruliavimo
automobilius su elektriniais varikliais.
Konferencijos metu visi viešbučiai buvo užpildyti. Apsistojau
,,Elisabeth & Susanne Bed & Breakfast”, kur susipažinau
su Mengistu Wondafrash, Ethiopian Wildlife & Natural History
Society direktoriumi. Buvo įdomu išgirsti, kokiomis pastangomis
ten bandoma apsaugoti gamtą ir gyvūnus. Gandrai saugomi, o retam
vyturiui, siekiant išgelbėti nuo išnykimo nykstant pievų
žolynams, renkama parama.
Nuo mano gyvenamosios vietos užmiestyje iki Bela Center, kur vyko
konferencija, kiekvieną rytą reikėjo keliauti gana toli –
prigrūstais autobusais ir traukiniu. Belaukdamas autobusų galėjau
matyti, kaip gerai išvystytas Danijoje dviračių transportas. Ten
seni, jauni, su vaikais, su lagaminais dieną ir naktį, per lietų ir
sniegą turbūt daugiau važinėja dviračiais, negu automobiliais.
Dviračiais važiuoja į darbą ir į autobusų stotelę, kur palieka
nerakintą dviratį ir sėda į autobusą. Vakare grįžę pasiima dviratį ir
važiuoja toliau. Ar dviračių nevagia, ar už tai labai baudžia,
neturėjau progos sužinoti. Greičiausiai dviračių nevagia.
Demonstracijų metu buvo ir rimtų pavojų, daugiausia dėl minios
spaudimo. Tačiau puikių Lietuvos medikų dėka atlaikiau.
Paaiškinsiu: į Kopenhagą važiavau per Lietuvą, kur turėjau
reikalų Vilniaus Gedimino technikos universitete. Būdamas Vilniuje,
patyriau infarktą ir su greitąja buvau atvežtas į Santariškių
ligoninę. Ten puikus medikų personalas ir chirurgas dr. Sigitas Čibiras
atstatė mane ant kojų, po penkių dienų galėjau vėl dalyvauti COP-15,
kur patyriau neįkainojamų įspūdžių.