expo

Prie Lietuvos paviljono durų nuo ryto būriuodavosi lankytojų eilės.

Lietuva sėkmingai pasirodė pasaulinėje parodoje „EXPO 2010”

VYTAUTAS ŽEIMANTAS
Specialiai ,,Draugui” iš Lietuvos

„Nuostabi staigmena – Lietuvos paviljonas Šanchajuje! Malonu, kad Lietuva išdidžiai stovi tarp pasaulio valstybių ir garsina mūsų vardą Azijoje!” – įrašė į Lietuvos paviljono svečių knygą Amerikos lietuvis Saulius Umbrasas iš San Diego. Manau, kad ir „Draugo” skaitytojams bus įdomu daugiau sužinoti apie Lietuvos dalyvavimą pasaulinėje parodoje „EXPO 2010”, vykusioje Kinijoje, juolab ką tik Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, įvyko Lietuvos dalyvavimo šioje parodoje baigiamasis renginys. Jame dalyvavo Lietuvos paviljono rengėjai – Aplinkos ministerijos atstovai, Seimo nariai, verslo, kultūros žmonės, žurnalistai. Atvyko ir Kinijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Mingtao Tong.

Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko ir kitų institucijų padėkomis bei atminimo dovanomis buvo apdovanota Kinijos ambasada, valstybės institucijos, verslo įmonės, meno ansambliai, profesionalaus ir liaudies meno kūrėjai, svariai prisidėję rengiant Lietuvos dalyvavimą pasaulinėje parodoje.

Susirinkusiems mūsų valstybės pasirodymą „EXPO 2010” pristatė Lietuvos parodos generalinis komisaras, Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo ir švietimo skyriaus vedėjas Romas Jankauskas, beje, sulaukęs daugiausiai padėkos žodžių. Ir pelnytai, nes jau ketvirtą kartą jis eina Lietuvos parodų generalinio komisaro pareigas, ir ketvirtą kartą sėkmingai atlieka šią garbingą ir atsakingą misiją. Jankauskui plojo po Lisabonos (Portugalija), Aiči (Japonija), Saragosos (Ispanija) parodų, ir dabar – po Šanchajaus. „Šis kartas buvo ypatingas, nes ‘EXPO 2010’ – didžiausia iš visų iki šiol vykusių pasaulinių parodų, o ekonominis sunkmetis itin ribojo mūsų galimybes”, – sakė Jankauskas.

Reikia pasakyti, kad jo išsakyti žodžiai gana kuklūs. Iš tiesų, Lietuvos valdžia ilgai svyravo, vilkino sprendimą dalyvauti šiame garsiausiame pasauliniame forume ar nedalyvauti. Džiugu, kad šį kartą nuspręsta teigiamai – Lietuva vėl, šį kartą Šanchajuje, garsiai ir išdidžiai pareiškė esanti aktyvi pasaulinės visuomenės dalis. Nors dėl finansinių sunkumų ir teko blaškytis, o tai gerokai apsunkino pasiruošimo darbus. Bet nemaža dalimi ir dėl ilgamečio Lietuvos parodos generalinio komisaro patyrimo bei sumanumo pavyko pasiekti džiugių rezultatų. Turint palyginti nedideles lėšas Lietuvai pasisekė sukurti jaukią ir patrauklią parodą, kurią per šešis mėnesius aplankė beveik šeši milijonai žmonių. Džiugu, kad mūsų valstybės paviljonas buvo tarp populiariausių. Jame kasdien pabuvodavo apie 30,000 žmonių. Lankytojų skaičiumi jis lenkė net tokių valstybių kaip Didžioji Britanija ir Turkija paviljonus.

Šiųmetinės pasaulinės parodos tema buvo „Geresnis miestas, geresnis gyvenimas”. Šiandien Lietuvos, kaip ir viso pasaulio miestai, susiduria su galybe įvairių iššūkių: grūstimis, nusikalstamumu bei visuomeniniais, erdviniais konfliktais, kultūriniais susiskirstymais, išteklių stoka. Todėl kertiniai parodos temos elementai buvo aktualūs visiems: įvairių miesto kultūrų suderinimas, ekonominis miesto klestėjimas, miesto mokslo ir technologijų naujoviškumas, miesto bendruomenių pertvarkymas ir sąveika tarp miesto ir užmiesčio sričių, harmonija su aplinka ir gamta. Parodos organizatoriai siūlė, remiantis kultūrine ir bendruomenine įvairove, siekti sukurti harmoningą miestietišką ekonomiką, suderinti mokslų sritį ir sutvirtinti ryšius tarp miesto ir užmiesčio vietovių. Temos turinys taip pat skatino miestų vystymą, remiantis daugiau nematerialiais, o žmogiškumo, kultūros ir visuomenės elementais. Todėl Šanchajaus parodoje buvo siekiama atskleisti esamą miestų padėtį ir paskatinti visas šalis pasidalinti savo idėjomis ir patirtimi, kurios pagerintų miesto ir gyvenimo jame sąlygas.

Nemažai valstybių savo pasiekimus miestų planavimo srityje siekė pabrėžti statydamos išskirtinai atrodančius paviljonus, likusios valstybės pasirinko tipinius paviljonus ar įsikūrė bendruose paviljonuose. Europos valstybių dalyje įsikūrusiai Lietuvai buvo išnuomotas 2,000 kv. m pločio atskiras paviljonas su daline apdaila. Paviljono vidų, išorę teko puošti patiems, pasirenkant parodos temą atspindinčius elementus, naudojant savas medžiagas ir technologinius sprendimus. Beje, tokį patį paviljoną įrengusi Čekija dalyvavimui parodoje išleido daugiau kaip 50 mln. litų, savo ruožtu Lietuva sugebėjo išsiversti su 10 mln. litų.

Šalia Lietuvos paviljono buvo įsikūrusios Kroatija, Liuksemburgas, Rusija. Iš viso parodoje prisistatė 190 valstybių, 60 tarptautinių organizacijų, dešimtys didmiesčių ir įvairių pasaulinių bendrovių.

Šanchajuje pristatant mūsų šalį pabrėžta, kad apie trečdalį Lietuvos teritorijos dengia miškai, o visiems miestams bendra tai, kad juose daug žalumos, ir visa tai geriausiai matosi iš paukščio skrydžio. Paviljono simboliu buvo pasirinktas oro balionas. Parodos svečiai buvo kviečiami leistis į įsimintiną skrydį per mūsų kraštą, kuriame naujoviški pastatai, atspindintys miestų pažangą, puikiai įsilieja į senosios architektūros pastatų ansamblį.

Lietuvos projekto pavadinimas „Fly Lithuania” arba „Skrisk, Lietuva” – tai žodžių žaismas, mat trumpinys LY yra naudojamas aviacijoje. Beje, šį projektą vykdžiusios įmonės „Ekspobalta” vadovas Saulius Valius teigė, kad oro baliono sumanymą pasirinko neatsitiktinai. Pasirodo, Lietuva yra pirmaujanti pasaulyje pagal oro balionų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui, o sostinė Vilnius – vienintelė iš Europos sostinių, virš kurios yra įmanomi skrydžiai oro balionu. Be to, kaip ir tikėtasi, kinai šį reiškinį priėmė šiltai ir palankiai. Jiems toks pristatymo būdas buvo labai įdomus, intriguojantis. Tai parodė ir vėliau daugumos kinų žurnalistų sukurtos laidos apie Lietuvą.

Pagal nusistovėjusią tradiciją kiekviena parodos dalyvė turi teisę į vieną nacionalinę dieną – tądien tos šalies renginiai vyksta visoje parodos teritorijoje. Savo nacionalinei dienai paminėti Lietuva pasirinko spalio 25 d. – Lietuvos Konstitucijos dieną. Lietuvos dieną oficialioje šventėje atidarė Kinijoje viešėjusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Įvyko koncertas, kuriame dalyvavo garsiausios Lietuvos grupės bei atlikėjai – septyniasdešimtmetį švenčiantis ansamblis „Lietuva”, skrabalų meistras Regimantas Šilinskas, saksofonininkas Petras Vyšniauskas bei dainininkas Česlovas Gabalis. Iki vėlyvo vakaro vykusioje šventėje didelį pasisekimą turėjo visame pasaulyje gerai žinomi lietuviai – Kinijos krepšinio rinktinę treniravęs Jonas Kazlauskas, galingiausias pasaulyje žmogus Žydrūnas Savickas, beje, parodoje pasiekęs naują pasaulio rekordą. Buvo pristatomi ir vieni iš seniausių lietuvių liaudies rankdarbių – austos bei pintos tautinės juostos, svečiai galėjo paskanauti ir lietuviško kulinarinio paveldo patiekalų ir gėrimų. Visa parodos teritorija buvo išpuošta Lietuvos trispalvėmis. Renginiuose dalyvavo „EXPO” bei Šanchajaus vadovai. Pagrindinė Kinijos televizija parodė 50 min. filmą apie Lietuvą ir jos prisistatymą parodoje.

Pasaulinė paroda Šanchajuje pavyko. Ji veikė 6 mėnesius, ją aplankė didžiausias lankytojų skaičius – 73 mln. žmonių. Pasaulinės parodos, prasidėjusios Londone 1871 m. ir Paryžiuje 1855 m., sėkmingai tęsiamos jau beveik 150 metų. Lietuvai – tai dešimtoji pasaulinė paroda. Pirmą kartą Lietuvos vardas nuskambėjo Paryžiuje 1900 metais, kai mūsų valstybės dar nebuvo jokiame politiniame žemėlapyje. Parodą tada surengė JAV lietuviai, norėdami atkreipti pasaulio dėmesį į okupuotą ir seną bei garbingą istoriją turinčią lietuvių tautą. Joje buvo pabrėžiamas ir caro valdžios vykdomo lietuviškos spaudos draudimo nežmoniškumas, rodytos lietuviškos knygos, išleistos Prūsijoje ir JAV. Kaip laisva valstybė Lietuva turėjo savo parodas Paryžiaus (1937) ir New York (1939) pasaulinėse parodose. Iš pastarosios rodiniai jau nespėjo gįžti namo, nes į Lietuvą įžengė sovietų okupantai.

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva vėl panoro parodyti kitiems savo pasiekimus. Ji dalyvavo Sevilijos (Ispanija, 1992), Taejono (P. Korėja, 1993), Lisabonos (Portugalija, 1998), Hanoverio (Vokietija, 2000), Aiči (Japonija, 2005) ir Saragosos (Ispanija, 2008) pasaulinėse parodose.
* * *

Nacionalinėje dailės galerijoje vykusiame Šanchajaus parodos aptarime buvo šnekama ir apie ateitį. „Lietuva ir toliau dalyvaus pasaulinėse parodose, o Aplinkos ministerija, kuriai vis dar patikima ši misija, kvies visus norinčius ir galinčius telkti pastangas Lietuvos vardui garsinti”, – teigė Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas.

Kita pasaulinė paroda „EXPO” vyks 2012 m. gegužės 12 d.–rugpjūčio 12 d. Pietų Korėjoje, Yeosu mieste. Pagrindinė jos tema – „Gyvieji vandenynai ir pakrantės”. Ji labai aktuali Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, turinčioms atvirą išėjimą į jūrą. Dalyvavimas šioje parodoje Lietuvai suteiktų dar vieną galimybę sustiprinti jūrinės valstybės padėtį, populiarinti Kuršių nerijos ir kitus pajūrio kurortus, Klaipėdos jūrų uostą, atkreipti dėmesį į būtinybę užtikrinti saugų Rusijos naftos telkinio D6, esančio šalia Kuršių nerijos, naudojimą, pristatyti pasauliui išskirtinę mūsų pajūrio gamtą ir savitą pamario krašto kultūrą.

Lietuvos vyriausybė jau priėmė politinį sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo pasaulinėje parodoje „EXPO 2012”. Tikėkimės, kad Vyriausybei užteks ryžto laiku skirti šiam pasiruošimui reikalingas lėšas.



expo
Šanchajaus parodoje didelį pasisekimą turėjo stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas.


expo
Nacionalinėje dailės galerijoje Lietuvos parodos generalinis komisaras Romas Jankauskas ir Kinijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Mingtao Tong.  Vytauto Žeimanto nuotr.