Prie Lietuvos paviljono durų nuo ryto būriuodavosi lankytojų eilės.
Lietuva sėkmingai pasirodė pasaulinėje parodoje „EXPO 2010”
VYTAUTAS ŽEIMANTAS
Specialiai ,,Draugui” iš Lietuvos
„Nuostabi staigmena – Lietuvos paviljonas
Šanchajuje! Malonu, kad Lietuva išdidžiai stovi tarp
pasaulio valstybių ir garsina mūsų vardą Azijoje!” –
įrašė į Lietuvos paviljono svečių knygą Amerikos lietuvis
Saulius Umbrasas iš San Diego. Manau, kad ir
„Draugo” skaitytojams bus įdomu daugiau sužinoti apie
Lietuvos dalyvavimą pasaulinėje parodoje „EXPO 2010”,
vykusioje Kinijoje, juolab ką tik Vilniuje, Nacionalinėje dailės
galerijoje, įvyko Lietuvos dalyvavimo šioje parodoje baigiamasis
renginys. Jame dalyvavo Lietuvos paviljono rengėjai – Aplinkos
ministerijos atstovai, Seimo nariai, verslo, kultūros žmonės,
žurnalistai. Atvyko ir Kinijos nepaprastasis ir įgaliotasis
ambasadorius Lietuvoje Mingtao Tong.
Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko ir kitų institucijų padėkomis bei
atminimo dovanomis buvo apdovanota Kinijos ambasada, valstybės
institucijos, verslo įmonės, meno ansambliai, profesionalaus ir
liaudies meno kūrėjai, svariai prisidėję rengiant Lietuvos dalyvavimą
pasaulinėje parodoje.
Susirinkusiems mūsų valstybės pasirodymą „EXPO 2010”
pristatė Lietuvos parodos generalinis komisaras, Aplinkos ministerijos
Visuomenės informavimo ir švietimo skyriaus vedėjas Romas
Jankauskas, beje, sulaukęs daugiausiai padėkos žodžių. Ir pelnytai, nes
jau ketvirtą kartą jis eina Lietuvos parodų generalinio komisaro
pareigas, ir ketvirtą kartą sėkmingai atlieka šią garbingą ir
atsakingą misiją. Jankauskui plojo po Lisabonos (Portugalija), Aiči
(Japonija), Saragosos (Ispanija) parodų, ir dabar – po
Šanchajaus. „Šis kartas buvo ypatingas, nes
‘EXPO 2010’ – didžiausia iš visų iki
šiol vykusių pasaulinių parodų, o ekonominis sunkmetis itin
ribojo mūsų galimybes”, – sakė Jankauskas.
Reikia pasakyti, kad jo išsakyti žodžiai gana kuklūs. Iš
tiesų, Lietuvos valdžia ilgai svyravo, vilkino sprendimą dalyvauti
šiame garsiausiame pasauliniame forume ar nedalyvauti. Džiugu,
kad šį kartą nuspręsta teigiamai – Lietuva vėl, šį
kartą Šanchajuje, garsiai ir išdidžiai pareiškė
esanti aktyvi pasaulinės visuomenės dalis. Nors dėl finansinių sunkumų
ir teko blaškytis, o tai gerokai apsunkino pasiruošimo
darbus. Bet nemaža dalimi ir dėl ilgamečio Lietuvos parodos generalinio
komisaro patyrimo bei sumanumo pavyko pasiekti džiugių rezultatų.
Turint palyginti nedideles lėšas Lietuvai pasisekė sukurti
jaukią ir patrauklią parodą, kurią per šešis mėnesius
aplankė beveik šeši milijonai žmonių. Džiugu, kad mūsų
valstybės paviljonas buvo tarp populiariausių. Jame kasdien pabuvodavo
apie 30,000 žmonių. Lankytojų skaičiumi jis lenkė net tokių valstybių
kaip Didžioji Britanija ir Turkija paviljonus.
Šiųmetinės pasaulinės parodos tema buvo „Geresnis miestas,
geresnis gyvenimas”. Šiandien Lietuvos, kaip ir viso
pasaulio miestai, susiduria su galybe įvairių iššūkių:
grūstimis, nusikalstamumu bei visuomeniniais, erdviniais konfliktais,
kultūriniais susiskirstymais, išteklių stoka. Todėl kertiniai
parodos temos elementai buvo aktualūs visiems: įvairių miesto kultūrų
suderinimas, ekonominis miesto klestėjimas, miesto mokslo ir
technologijų naujoviškumas, miesto bendruomenių pertvarkymas ir
sąveika tarp miesto ir užmiesčio sričių, harmonija su aplinka ir gamta.
Parodos organizatoriai siūlė, remiantis kultūrine ir bendruomenine
įvairove, siekti sukurti harmoningą miestietišką ekonomiką,
suderinti mokslų sritį ir sutvirtinti ryšius tarp miesto ir
užmiesčio vietovių. Temos turinys taip pat skatino miestų vystymą,
remiantis daugiau nematerialiais, o žmogiškumo, kultūros ir
visuomenės elementais. Todėl Šanchajaus parodoje buvo siekiama
atskleisti esamą miestų padėtį ir paskatinti visas šalis
pasidalinti savo idėjomis ir patirtimi, kurios pagerintų miesto ir
gyvenimo jame sąlygas.
Nemažai valstybių savo pasiekimus miestų planavimo srityje siekė
pabrėžti statydamos išskirtinai atrodančius paviljonus, likusios
valstybės pasirinko tipinius paviljonus ar įsikūrė bendruose
paviljonuose. Europos valstybių dalyje įsikūrusiai Lietuvai buvo
išnuomotas 2,000 kv. m pločio atskiras paviljonas su daline
apdaila. Paviljono vidų, išorę teko puošti patiems,
pasirenkant parodos temą atspindinčius elementus, naudojant savas
medžiagas ir technologinius sprendimus. Beje, tokį patį paviljoną
įrengusi Čekija dalyvavimui parodoje išleido daugiau kaip 50
mln. litų, savo ruožtu Lietuva sugebėjo išsiversti su 10 mln.
litų.
Šalia Lietuvos paviljono buvo įsikūrusios Kroatija,
Liuksemburgas, Rusija. Iš viso parodoje prisistatė 190
valstybių, 60 tarptautinių organizacijų, dešimtys didmiesčių ir
įvairių pasaulinių bendrovių.
Šanchajuje pristatant mūsų šalį pabrėžta, kad apie
trečdalį Lietuvos teritorijos dengia miškai, o visiems miestams
bendra tai, kad juose daug žalumos, ir visa tai geriausiai matosi
iš paukščio skrydžio. Paviljono simboliu buvo pasirinktas
oro balionas. Parodos svečiai buvo kviečiami leistis į įsimintiną
skrydį per mūsų kraštą, kuriame naujoviški pastatai,
atspindintys miestų pažangą, puikiai įsilieja į senosios architektūros
pastatų ansamblį.
Lietuvos projekto pavadinimas „Fly Lithuania” arba
„Skrisk, Lietuva” – tai žodžių žaismas, mat trumpinys
LY yra naudojamas aviacijoje. Beje, šį projektą vykdžiusios
įmonės „Ekspobalta” vadovas Saulius Valius teigė, kad oro
baliono sumanymą pasirinko neatsitiktinai. Pasirodo, Lietuva yra
pirmaujanti pasaulyje pagal oro balionų skaičių, tenkantį vienam
šalies gyventojui, o sostinė Vilnius – vienintelė
iš Europos sostinių, virš kurios yra įmanomi skrydžiai
oro balionu. Be to, kaip ir tikėtasi, kinai šį reiškinį
priėmė šiltai ir palankiai. Jiems toks pristatymo būdas buvo
labai įdomus, intriguojantis. Tai parodė ir vėliau daugumos kinų
žurnalistų sukurtos laidos apie Lietuvą.
Pagal nusistovėjusią tradiciją kiekviena parodos dalyvė turi teisę į
vieną nacionalinę dieną – tądien tos šalies renginiai
vyksta visoje parodos teritorijoje. Savo nacionalinei dienai paminėti
Lietuva pasirinko spalio 25 d. – Lietuvos Konstitucijos dieną.
Lietuvos dieną oficialioje šventėje atidarė Kinijoje
viešėjusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Įvyko
koncertas, kuriame dalyvavo garsiausios Lietuvos grupės bei atlikėjai
– septyniasdešimtmetį švenčiantis ansamblis
„Lietuva”, skrabalų meistras Regimantas Šilinskas,
saksofonininkas Petras Vyšniauskas bei dainininkas Česlovas
Gabalis. Iki vėlyvo vakaro vykusioje šventėje didelį pasisekimą
turėjo visame pasaulyje gerai žinomi lietuviai – Kinijos
krepšinio rinktinę treniravęs Jonas Kazlauskas, galingiausias
pasaulyje žmogus Žydrūnas Savickas, beje, parodoje pasiekęs naują
pasaulio rekordą. Buvo pristatomi ir vieni iš seniausių lietuvių
liaudies rankdarbių – austos bei pintos tautinės juostos, svečiai
galėjo paskanauti ir lietuviško kulinarinio paveldo patiekalų ir
gėrimų. Visa parodos teritorija buvo išpuošta Lietuvos
trispalvėmis. Renginiuose dalyvavo „EXPO” bei
Šanchajaus vadovai. Pagrindinė Kinijos televizija parodė 50 min.
filmą apie Lietuvą ir jos prisistatymą parodoje.
Pasaulinė paroda Šanchajuje pavyko. Ji veikė 6 mėnesius, ją
aplankė didžiausias lankytojų skaičius – 73 mln. žmonių.
Pasaulinės parodos, prasidėjusios Londone 1871 m. ir Paryžiuje 1855 m.,
sėkmingai tęsiamos jau beveik 150 metų. Lietuvai – tai
dešimtoji pasaulinė paroda. Pirmą kartą Lietuvos vardas
nuskambėjo Paryžiuje 1900 metais, kai mūsų valstybės dar nebuvo jokiame
politiniame žemėlapyje. Parodą tada surengė JAV lietuviai, norėdami
atkreipti pasaulio dėmesį į okupuotą ir seną bei garbingą istoriją
turinčią lietuvių tautą. Joje buvo pabrėžiamas ir caro valdžios vykdomo
lietuviškos spaudos draudimo nežmoniškumas, rodytos
lietuviškos knygos, išleistos Prūsijoje ir JAV. Kaip
laisva valstybė Lietuva turėjo savo parodas Paryžiaus (1937) ir New
York (1939) pasaulinėse parodose. Iš pastarosios rodiniai jau
nespėjo gįžti namo, nes į Lietuvą įžengė sovietų okupantai.
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva vėl panoro parodyti kitiems savo
pasiekimus. Ji dalyvavo Sevilijos (Ispanija, 1992), Taejono (P. Korėja,
1993), Lisabonos (Portugalija, 1998), Hanoverio (Vokietija, 2000), Aiči
(Japonija, 2005) ir Saragosos (Ispanija, 2008) pasaulinėse parodose.
* * *
Nacionalinėje dailės galerijoje vykusiame Šanchajaus parodos
aptarime buvo šnekama ir apie ateitį. „Lietuva ir toliau
dalyvaus pasaulinėse parodose, o Aplinkos ministerija, kuriai vis dar
patikima ši misija, kvies visus norinčius ir galinčius telkti
pastangas Lietuvos vardui garsinti”, – teigė Aplinkos
ministerijos kancleris Robertas Klovas.
Kita pasaulinė paroda „EXPO” vyks 2012 m. gegužės 12
d.–rugpjūčio 12 d. Pietų Korėjoje, Yeosu mieste. Pagrindinė jos
tema – „Gyvieji vandenynai ir pakrantės”. Ji labai
aktuali Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, turinčioms atvirą
išėjimą į jūrą. Dalyvavimas šioje parodoje Lietuvai
suteiktų dar vieną galimybę sustiprinti jūrinės valstybės padėtį,
populiarinti Kuršių nerijos ir kitus pajūrio kurortus, Klaipėdos
jūrų uostą, atkreipti dėmesį į būtinybę užtikrinti saugų Rusijos naftos
telkinio D6, esančio šalia Kuršių nerijos, naudojimą,
pristatyti pasauliui išskirtinę mūsų pajūrio gamtą ir savitą
pamario krašto kultūrą.
Lietuvos vyriausybė jau priėmė politinį sprendimą dėl Lietuvos
dalyvavimo pasaulinėje parodoje „EXPO 2012”. Tikėkimės, kad
Vyriausybei užteks ryžto laiku skirti šiam pasiruošimui
reikalingas lėšas.
Šanchajaus parodoje didelį pasisekimą turėjo stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas.
Nacionalinėje dailės galerijoje Lietuvos parodos generalinis komisaras
Romas Jankauskas ir Kinijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius
Lietuvoje Mingtao Tong. Vytauto Žeimanto nuotr.