Apie kalbos šiukšlių siurblį ir jo pradininką

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Verkšlenti ar valyti?

Mano Vėlinių dieną rašytos mintys apie lietuvių kalbos kapinyną („Draugas”, 2010 m. lapkričio 20 d.) jau susilaukė atgarsių. Man įdomiausias buvo Algirdo Avižienio laiškas, išspausdintas šio dienraščio gruodžio 17 d. laidoje. Jis teigia, kad skolinių sunku išvengti ir pamini keletą mano pavartotų žodžių: „ekrane”, „ekonominė”, „realybė”, „projektas” ir kt. Apie tai daugiau pagalvojęs nutariau, kad tie skoliniai, kurie mano gyvenamoje aplinkoje buvo vartojami, kai aš gimiau ir augau, manęs per daug neerzina, lyg taip ir turėtų būti. Toliau Avižienis rašo, kad nesunku sukurti „kompo” programą, kuri iš lietuviškų sakinių išrinktų nepageidaujamus skolinius ir į kiekvieno jų vietą pasiūlytų lietuvišką žodį. „Programa būtų kaip koks dulkių siurblys, kuris išvalytų tas kalbos šiukšles. Beliks tik nutarti, kas yra šiukšlė ir kas ne, o dėl to pasiginčyti bus įdomiau, kaip kad dėl ‘kalbos kapinyno’ verkti. Taigi kurkime žinių visuomenę su švaria lietuvių kalba!”, – baigia savo teigiamą laiškutį Avižienis.

Pora savaičių po Vėlinių dienos ,,Tėviškės žiburių” 2010 m. lapkričio 16 d. laidoje skaitėme apie Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos veiklą. 2010 m. spalio 14 d. Vilniuje į pirmąjį posėdį buvo susirinkę Registrų centre spalio 13 d. registruotos Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos steigėjai. Ši sąjunga turi 57 steigėjus, tarp kurių yra žymūs lietuvių kalbos mokslininkai ir specialistai bei mokytojai, LR Seimo nariai, politikai, visuomenės veikėjai. Sąjunga įkurta siekiant imtis aktyvios politikos stabdyti Lietuvoje lietuvių kalbos niekinimą, menkinimą, susinimą ir bendradarbiauti su Lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutu ir lietuvių kalbos katedromis universitetuose.

Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga užsibrėžė tikslą saugoti lietuvių kalbą, stiprinant jos valstybinį statusą, rengiant viešus renginius, susitikimus su politikais ir pareigūnais. Taip pat norima stebėti ir vertinti, kaip viešajame gyvenime laikomasi įstatymų ir teisės aktų, susijusių su lietuvių kalbos vartojimu. Sąjunga taip pat norėtų organizuoti leidybinę veiklą, susijusią su lietuvių kalbos puoselėjimu, dalyvauti radijo ir TV programose, rūpintis lietuvišku žodžiu internetinėje erdvėje, skleisti žinias apie lietuvių kalbos reikšmę ir vertybes visose žiniasklaidos priemonėse Lietuvoje ir užsienyje. Iš savo pusės sąjungai dar siūlyčiau prie savo tikslų įsirašyti Avižienio kalbos šiukšlių siurblio įgyvendinimą.

Savotišku „kalbos šiukšlių siurblio” pradininku galima laikyti Joną Jablonskį, kurio 150 metų gimimo jubiliejus yra švenčiamas š. m. gruodžio 30 d. Lietuvoje vykstančiuose renginiuose. Vienas iš gražiausių renginių buvo kalbos viktorina „Pasakyk savo kraštui myliu”, įvykusi gruodžio 4 d. Marijampolėje, kur Jablonskis gyveno ir dirbo. Kiek suprantu, „viktorina” yra sovietinių laikų žodis, nusakantis klausimų ir atsakymų žaidimą. Prieš keturiolika metų Lietuvos televizijoje atsirado savaitinis žaidimas – viktorina „Moki žodį – žinai kelią”. Laida buvo labai populiari, pamokanti ir reikalinga, bet neišsilaikė. Ši programa buvo trumpam atgaivinta Jablonskiui pagerbti. Algis Vaškevičius straipsnyje ,,Draugui” (2010 m. gruodžio 14 d.) rašo, kad sunku įsivaizduoti, jog XX amžiaus pradžioje neturėjome žodžio „mokykla”. Šį žodį įteisino Jablonskis. Šioje specialioje viktorinoje dalyvavusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė džiaugėsi, kad lietuvių kalba tarp jaunimo, nors ir neišvengianti įvairaus žargono, yra mėgstama ir gerbiama, ir jai tikrai negresia joks išnykimas. Toliau ji teigė, kad lietuvių bendrinės kalbos tėvas Jablonskis dabar tikrai būtų patenkintas, girdėdamas, kad lietuvių kalba išliko ir kad ji gerbiama ir puoselėjama.


Ateinančių metų kalendoriai lietuvių kalba

Spaudoje ir iš kitų šaltinių matau, kad daug klubų ar lietuviškų telkinių JAV ruošia Kūčias. Daugumakalend ruošėjų su šia sena lietuviška tradicija pasiskubina ir gruodžio 24 d. vakaro nebesulaukia. Man žinomos tik dvejos gruodžio 24 d. vakare rengiamos Kūčios – tai Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijoje Lemont, IL, ir West Lafayette, IN, lietuvių telkinyje. Dar neteko pastebėti, kad Naujųjų metų sutikimas būtų švenčiamas savaitė ar dvi prieš gruodžio 31 d.

Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga susilaukėme kalėdinių sveikinimų ir ateinančių metų kalendorių lietuvių kalba. Atvirukus atsiuntė Ateitininkų namai, ,,Draugas” ir Vydūno fondas. 2011 metų kalendorių „Draugas” papuošė Lietuvos aukso – gintaro – meniškomis nuotraukomis. Nepažymėta, kas tų gražių nuotraukų autorius, bet reikia spėti, kad jos yra susijusios su Kazimieru ir Virginija Mizgiriais, gintaro puoselėtojais iš Nidos. Jų gintaro parodoje galima pamatyti įvairių formų ir spalvų gintaro. „Be to, Mizgirių rinkinyje yra ir gintare sustingusių inkliuzų…” Šiam paskutiniam žodžiui tikrai reikia Avižienio kalbos šiukšlių siurblio. Kalendoriuje, kaip ir visuomet, yra pažymėtos įvairios šventės ir vardadieniai.

Su nauju kalendoriumi Naujuosius metus sutinka ir Dainavos fondas. Kalendoriuje yra 26 spalvotos nuotraukos iš Dainavos jaunimo stovyklos. Tai meniški gamtos vaizdai, pritaikyti kiekvienam metų laikui. Nuotraukos yra Lidijos A. Mitriūtės Fremeau, Pauliaus Jurgio Jankaus ir Juozo Vaičiūno. Pastebėta švenčių surašymo įvairovė. Kai kurios šventės pažymėtos lietuvių ir anglų kalbomis, kitos vien lietuviškai ir vien angliškai. Nėra jokių vardadienių. Kiekviename puslapyje anglų kalba primenama, kad reikia užtikrinti Dainavos ateitį, nurodant, kam ir kur aukas siųsti.

kalen