Knyga tautos tremties istorija besidomintiems
Laima Apanavičienė
,,Lietuviai
Arktyje” (,,Lithuanians in the Arctic”) Antroji pataisyta
ir papildyta laida. ,,Lapteviečiai”, Laptevų jūros tremtinių brolija, 2008 m.
Vasarą, grįždama iš Lietuvos, parsivežiau dar dažais kvepiančią,
gražiai Laptevų jūros tremtinių brolijos dviem – lietuvių ir
anglų – kalbomis (tekstus vertė Rūta Kronkaitienė ir Jūratė
Zdanytė) išleistą knygą-albumą ,,Lietuviai Arktyje”
(,,Lithuanians in the Arctic”). Šis, antrasis, pataisytas
leidimas (pirmasis buvo išleistas 2000 m. Vilniuje) skiriamas
tautos tremties istorija besidomintiems Lietuvoje ir užsienyje. Knygoje
pasakojama apie Lietuvos tremtinius, kentėjusius ir žuvusius
1942–1956 metais Jakutijoje.
Noriu trumpai pristatyti šią knygą mūsų skaitytojams. Knygos
,,Lietuviai Arktyje” sudarytojai – Jonas Rytis Puodžius ir
Jonas Markauskas, leidinio iniciatorius, tremtinių brolijos
,,Lapteviečiai” pirmininkas – buvę tremtiniai.
Leidinyje dėmesį patraukia Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai
,,Lietuviai prie Laptevų jūros”, kurioje aprašyta
šiurpi mūsų tėvynainių tremties patirtis.
1979 m. Maskvos disidentų žurnale ,,Pamiatj” (,,Atmintis”)
buvo išspausdintas rusiškai rašytas sutrumpintas
šių atsiminimų variantas. Tą padarė pirmasis autorės prisiminimų
vertintojas, šviesios atminties akademikas Andrėj Dimitrijevič
Sacharov, slapčia gavęs šį kūrinį. Sukrėstas žiaurios tikrovės,
jis pareiškė, kad apie tai turi sužinoti pasaulis.
Vėliau kūrinys pateko į Vakarus ir buvo išverstas į prancūzų
kalbą. 1988 m. lietuviškai publikuoti literatūriniame žurnale
„Pergalė”, šie memuarai buvo vieni iš
pirmųjų, kurie demaskavo sovietinių lagerių realybę. Vėliau paskelbta
nemažai panašaus pobūdžio publikacijų, tačiau D. Grinkevičiūtės
memuarai išsiskiria ypatingu įtaigumu (makabriški
mirties, ligų, kankinamo darbo aprašymai), ištverminga
pasakotojos laikysena. Daug kur leidžiama tiesiog kalbėti faktams.
1991 m. atrastas stiklainis su ankstesniu atsiminimų variantu (pirmą
kartą publikuotas 1996 m.). Jis subjektyvesnis, labiau beletrizuotas,
jame gausu ironiškų, groteskiškų vaizdų – atskirus
epizodus galima skaityti kaip noveles. Abu šie atsiminimų
variantai paskelbti knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros”.
Knyga ,,Lietuviai prie Laptevų jūros” 2002 metais buvo
išleista anglų kalba ir pristatyta tarptautinėje knygų mugėje.
Deja, autorė to nebesužinojo, ji iš gyvenimo išėjo
anksčiau, 1987 metais, džiaugdamasi, jog spėjo paliudyti apie sovietinį
genocidą.
Kitas knygos autorius – Ričardas Vaicekauskas (g. 1926 m.) 1941
m. ištremtas į Altajų, 1942 m. – į Jakutiją. (Pirmajame
,,Lietuviai Arktyje” leidinyje šio autoriaus pasakojimo
nebuvo). Jis žinomas ne tik dėl savo rašytinės kūrybos
(išleistos tremties novelių knygelės „Ten, kur baigiasi
žemė”, 1999 m., „Skriauda”, 2001), bet ir kaip
medžio, metalo dirbinių meistras. Perkopęs
aštuoniasdešimt metų, dabar gyvena Vilniuje. Knygoje
„Lietuviai Arktyje” skelbiama novelė „Pirmyn!”
– šiurpaus lavonų naikinimo Trofimovsk saloje liudijimas.
Ypač žavi nuostabūs Gintauto Martynaičio (1935–1999)
piešiniai. Gintautas 1941 m. į negyvenamą Trofimovsk salą Lenos
upės žiotyse pateko kartu su mama ir broliuku būdamas
šešerių. Tačiau piešiniai gimė šiais
laikais. Galima įsivaizduoti, kaip jo, jau žilagalvio vyriškio,
ranką vedžiojo anų dienų berniukas, pastabia akimi stebintis jį supusį
pasaulį.
Vilniaus dailės akademijos profesorius tapytojas Arvydas
Šaltenis apie šio neprofesionalaus dailininko
iliustracijas šiame albume sako: ,,Toji kosminė panorama ir
apokalipsės nuojauta, begalinės ledynų ir šalčio erdvės pojūtis
tarsi iš paukščio skrydžio... Nors paukščių žiemą
ten tikriausiai nebūna, tik vaiko siela sklendžia pakilus ir regi
juodąją saulę virš Lenos žiočių, mirties taškelius
– ir danguj, ir vandeny, ir salose, kur mūsų broliai ir sesės
atplukdyti ir išlaipinti tarsi skruzdėlytės pažyra krante
pasmerkti kančiai ir žūčiai... ” (81 p.)
Leidinio priede taip pat spausdinamas sąrašas šeimų,
ištremtų į Trofimovsk salą, su trumpais komentarais apie jų
likimus.
Taip pat albume randame ir Sovietų Sąjungos žemėlapį su pažymėtomis
Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietomis bei informacija apie
Laptevų jūros tremtinių broliją „Lapteviečiai”.
Knyga „Lietuviai Arktyje” išleista 2,000
egzempliorių tiražu, vykdant LR švietimo ir mokslo ministerijos
programą „Pilietis, tauta, valstybė” ir Laptevų jūros
tremtinių brolijos „Lapteviečiai” programą „Gyvosios
istorijos pamoka mokyklai”. Leidybą parėmė Tautos fondas
(mecenatai Genovaitė Vasaitienė, Kazys A. Vasaitis ir Rūta E.
Šepetys).
Neseniai telefonu kalbėjausi su Lietuvių tautos fondo tarybos nare Rože
Šomkaite, kuri sakė, kad 700 knygos ,,Lietuviai Arktyje”
egzempliorių jau išdalinta Lietuvos pagrindinėms vidurinėms
mokykloms ir gimnazijoms. Tai – Tautos fondo (JAV) parama. Esu
įsitikinusi, kad šią knygą turėtų įsigyti ir lituanistinės
mokyklos Amerikoje. Knyga-albumas – graži dovana ir draugui
amerikiečiui. Perskaitę ją jie daugiau sužinotų apie mūsų mažos
šalies kančią ir tautos mokėjimą nepalūžti.
R. Šomkaitė taip pat pranešė, kad knygą-albumą jau galima
nusipirkti Amerikoje. Knygos kaina su persiuntimu – 18 dol.
Šios lėšos bus panaudotos jau kitai Tautos fondo vykdomai
programai. Kaip papasakojo R. Šomkaitė, naujasis projektas
rūpinasi bręstančio jaunimo auklėjimo klausimais Lietuvos mokyklose. Už
leidinį gautos lėšos bus panaudotos tikybos mokymo priemonėms
įsigyti ir mokinių tautiniam ugdymui, t. y. ekskursijoms. Šiuo
metu jau 54 mokyklos gavo užsakytas knygas. Tautos fondas turi
įdukrinęs per 18 mokyklų Lietuvoje. Kaip pasakojo mecenatė, atsiranda
ir asmeninių rėmėjų. Štai Albinas Markevičius iš
California skyrė 2,500 dol. Šakių rajono mokykloms.
Norintys nusipirkti šią knygą čekius turi – rašyti