sib

Knyga tautos tremties istorija besidomintiems

Laima Apanavičienė

,,Lietuviai Arktyje” (,,Lithuanians in the Arctic”) Antroji pataisyta ir papildyta laida. ,,Lapteviečiai”, Laptevųsib jūros tremtinių brolija, 2008 m.

Vasarą, grįždama iš Lietuvos, parsivežiau dar dažais kvepiančią, gražiai Laptevų jūros tremtinių brolijos dviem – lietuvių ir anglų – kalbomis (tekstus vertė Rūta Kronkaitienė ir Jūratė Zdanytė) išleistą knygą-albumą ,,Lietuviai Arktyje” (,,Lithuanians in the Arctic”). Šis, antrasis, pataisytas leidimas (pirmasis buvo išleistas 2000 m. Vilniuje) skiriamas tautos tremties istorija besidomintiems Lietuvoje ir užsienyje. Knygoje pasakojama apie Lietuvos tremtinius, kentėjusius ir žuvusius 1942–1956 metais Jakutijoje.

Noriu trumpai pristatyti šią knygą mūsų skaitytojams. Knygos ,,Lietuviai Arktyje” sudarytojai – Jonas Rytis Puodžius ir Jonas Markauskas, leidinio iniciatorius, tremtinių brolijos ,,Lapteviečiai” pirmininkas – buvę tremtiniai.

Leidinyje dėmesį patraukia Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai ,,Lietuviai prie Laptevų jūros”, kurioje aprašyta šiurpi mūsų tėvynainių tremties patirtis.

1979 m. Maskvos disidentų žurnale ,,Pamiatj” (,,Atmintis”) buvo išspausdintas rusiškai rašytas sutrumpintas šių atsiminimų variantas. Tą padarė pirmasis autorės prisiminimų vertintojas, šviesios atminties akademikas Andrėj Dimitrijevič Sacharov, slapčia gavęs šį kūrinį. Sukrėstas žiaurios tikrovės, jis pareiškė, kad apie tai turi sužinoti pasaulis.

Vėliau kūrinys pateko į Vakarus ir buvo išverstas į prancūzų kalbą. 1988 m. lietuviškai publikuoti literatūriniame žurnale „Pergalė”, šie memuarai buvo vieni iš pirmųjų, kurie demaskavo sovietinių lagerių realybę. Vėliau paskelbta nemažai panašaus pobūdžio publikacijų, tačiau D. Grinkevičiūtės memuarai išsiskiria ypatingu įtaigumu (makabriški mirties, ligų, kankinamo darbo aprašymai), ištverminga pasakotojos laikysena. Daug kur leidžiama tiesiog kalbėti faktams.

1991 m. atrastas stiklainis su ankstesniu atsiminimų variantu (pirmą kartą publikuotas 1996 m.). Jis subjektyvesnis, labiau beletrizuotas, jame gausu ironiškų, groteskiškų vaizdų – atskirus epizodus galima skaityti kaip noveles. Abu šie atsiminimų variantai paskelbti knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros”.

Knyga ,,Lietuviai prie Laptevų jūros” 2002 metais buvo išleista anglų kalba ir pristatyta tarptautinėje knygų mugėje. Deja, autorė to nebesužinojo, ji iš gyvenimo išėjo anksčiau, 1987 metais, džiaugdamasi, jog spėjo paliudyti apie sovietinį genocidą.

Kitas knygos autorius – Ričardas Vaicekauskas (g. 1926 m.) 1941 m. ištremtas į Altajų, 1942 m. – į Jakutiją. (Pirmajame ,,Lietuviai Arktyje” leidinyje šio autoriaus pasakojimo nebuvo). Jis žinomas ne tik dėl savo rašytinės kūrybos (išleistos tremties novelių knygelės „Ten, kur baigiasi žemė”, 1999 m., „Skriauda”, 2001), bet ir kaip medžio, metalo dirbinių meistras. Perkopęs aštuoniasdešimt metų, dabar gyvena Vilniuje. Knygoje „Lietuviai Arktyje” skelbiama novelė „Pirmyn!” – šiurpaus lavonų naikinimo Trofimovsk saloje liudijimas.

Ypač žavi nuostabūs Gintauto Martynaičio (1935–1999) piešiniai. Gintautas 1941 m. į negyvenamą Trofimovsk salą Lenos upės žiotyse pateko kartu su mama ir broliuku būdamas šešerių. Tačiau piešiniai gimė šiais laikais. Galima įsivaizduoti, kaip jo, jau žilagalvio vyriškio, ranką vedžiojo anų dienų berniukas, pastabia akimi stebintis jį supusį pasaulį.

Vilniaus dailės akademijos profesorius tapytojas Arvydas Šaltenis apie šio neprofesionalaus dailininko iliustracijas šiame albume sako: ,,Toji kosminė panorama ir apokalipsės nuojauta, begalinės ledynų ir šalčio erdvės pojūtis tarsi iš paukščio skrydžio... Nors paukščių žiemą ten tikriausiai nebūna, tik vaiko siela sklendžia pakilus ir regi juodąją saulę virš Lenos žiočių, mirties taškelius – ir danguj, ir vandeny, ir salose, kur mūsų broliai ir sesės atplukdyti ir išlaipinti tarsi skruzdėlytės pažyra krante pasmerkti kančiai ir žūčiai... ” (81 p.)

Leidinio priede taip pat spausdinamas sąrašas šeimų, ištremtų į Trofimovsk salą, su trumpais komentarais apie jų likimus.

Taip pat albume randame ir Sovietų Sąjungos žemėlapį su pažymėtomis Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietomis bei informacija apie Laptevų jūros tremtinių broliją „Lapteviečiai”.

Knyga „Lietuviai Arktyje” išleista 2,000 egzempliorių tiražu, vykdant LR švietimo ir mokslo ministerijos programą „Pilietis, tauta, valstybė” ir Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai” programą „Gyvosios istorijos pamoka mokyklai”. Leidybą parėmė Tautos fondas (mecenatai Genovaitė Vasaitienė, Kazys A. Vasaitis ir Rūta E. Šepetys).

Neseniai telefonu kalbėjausi su Lietuvių tautos fondo tarybos nare Rože Šomkaite, kuri sakė, kad 700 knygos ,,Lietuviai Arktyje” egzempliorių jau išdalinta Lietuvos pagrindinėms vidurinėms mokykloms ir gimnazijoms. Tai – Tautos fondo (JAV) parama. Esu įsitikinusi, kad šią knygą turėtų įsigyti ir lituanistinės mokyklos Amerikoje. Knyga-albumas – graži dovana ir draugui amerikiečiui. Perskaitę ją jie daugiau sužinotų apie mūsų mažos šalies kančią ir tautos mokėjimą nepalūžti.

R. Šomkaitė taip pat pranešė, kad knygą-albumą jau galima nusipirkti Amerikoje. Knygos kaina su persiuntimu – 18 dol. Šios lėšos bus panaudotos jau kitai Tautos fondo vykdomai programai. Kaip papasakojo R. Šomkaitė, naujasis projektas rūpinasi bręstančio jaunimo auklėjimo klausimais Lietuvos mokyklose. Už leidinį gautos lėšos bus panaudotos tikybos mokymo priemonėms įsigyti ir mokinių tautiniam ugdymui, t. y. ekskursijoms. Šiuo metu jau 54 mokyklos gavo užsakytas knygas. Tautos fondas turi įdukrinęs per 18 mokyklų Lietuvoje. Kaip pasakojo mecenatė, atsiranda ir asmeninių rėmėjų. Štai Albinas Markevičius iš California skyrė 2,500 dol. Šakių rajono mokykloms.

Norintys nusipirkti šią knygą čekius turi – rašyti

,,Lithuanian National Foundation” vardu 
ir siųsti Rožei Šomkaitei, 
386 Hillside Place, South Orange, NJ 07079.

sib