Tik apie geras praėjusios politinės savaitės naujienas

Andrius Navickas

Po šilto rugsėjo spalio orai Lietuvoje – nemalonus kontrastas. Žvarbu, vėjuota ir nuolat merkia lietus. Žvelgdamas į sudrėkusius Vilniaus mūrus,  pagalvojau, jog tokiu oru lengva pasiduoti pesimizmui ir nevilčiai, pamiršti gerus dalykus. Taigi nusprendžiau šioje apžvalgoje pergudrauti žvarbų orą ir rašyti tik apie tai, kas gero Lietuvoje įvyko praėjusią savaitę.

Vilniuje įvyko svarbi tarptautinė konferencija

Vilniuje įvyko tarptautinė energetikos saugumo konferencija. Svarbus jau vien faktas, kad tokia konferencija vyksta Lietuvoje. Šeimininkai paprastai turi didžiausią įtaką, formuojant darbotvarkę bei kreipiant diskusijas norima linkme. Pagrindinis šios konferencijos klausimas – kaip sumažinti Rytų Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos? Deja, nors tikrai reikia pagirti labai daug darbo atlikusią Lietuvos Prezidento komandą bei Užsienio reikalų ministerijos specialistus, tačiau tenka pripažinti, kad konferencijos sėkmė tik dalinė.

Neabejotinai svarbiausias konferencijos laimėjimas – penkių valstybių (Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Gruzijos ir Azerbaidžiano) pasirašyta sutartis dėl naftotiekio, sujungsiančio Juodąją ir Baltijos jūras. Tačiau ir čia liko šaukštas deguto – Kazachstano atstovas konferencijoje pareiškė, kad jo šalies pozicija dėl bendradarbiavimo su planuojamu naftotiekiu, didžiąja dalimi priklausys nuo Rusijos požiūrio, nes Rusijos ir Kazachstano gerų santykių išsaugojimas kazachams neginčijamas prioritetas.

Dar didesnis šaukštas deguto, kuris teko visas Lietuvai – Lenkijos sprendimas nepasirašyti konferencijos metu sutarčių dėl elektros tilto tiesimo ir atominės elektrinės statybos. Oficiali priežastis – nepakankamai parengti dokumentai. Tačiau reali priežastis veikiausiai slypi Lenkijos politiniame gyvenime, kuriame labai karšta. Bet kuriuo atveju, tai skaudi nesėkmė, kurią galėtų apmalšinti nebent tai, jei Lenkija ištesėtų pažadą minėtas sutartis pasirašyti pačiu artimiausiu metu.

Visgi bendras konferencijos vertinimas – teigiamas. Lietuva vis labiau integruojasi į Europą, yra suvokiama kaip solidus ir svarbus partneris, sugeba sėkmingai dalyvauti aukščiausio lygio forumuose.

Patvirtintas naujasis STT vadovas

Beveik vienbalsiai Seime patvirtintas naujasis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas. Juo tapo Žimantas Pacevičius, po Povilo Malakausko pasitraukimo laikinai ėjęs viršininko pareigas. Vienintelė partija turėjusi tam tikrų priekaištų naujajam vadovui – Tėvynės sąjunga. Ji reikalauja ryžtingesnės kovos su korupcija, ypač partijų finansavimo srityje. Tačiau dauguma konservatorių taip pat parėmė naująjį STT vadovą.

Primenu, kad STT Lietuvoje įkurta prieš 10 metų, tikintis veiksmingos kovos prieš organizuotą nusikalstamumą ir korupciją. Iki šiol ši institucija nebuvo labai veikli. P. Malakausko vadovavimo laikais daugiausia dėmesio skyrė teoriniams seminarams, o ne praktinei veiklai. Džiugu, kad naujasis vadovas turi politikų paramą. Svarbiausia, jog jis ja pasinaudotų ir būtų ryžtingesnis už savo pirmtaką.

Atsigręžimas į santuoka grįstą šeimą

Jei reikėtų įvardinti geriausią dabartinio Seimo darbą, atkreipčiau dėmesį, jog per pastaruosius metus tikrai nemažai padaryta, kuriant palankesnę šeimai teisinę aplinką Lietuvoje, didinant pagalbą vaikus auginančioms šeimoms.  Panašu, jog šiam Seimui pavyks padaryti tai, ko nesugebėje padaryti bent keli jo pirmtakai – patvirtinti Valstybinę šeimos politikos koncepciją, kurioje aiškiai teigiama, kad santuoka yra šeimos pamatas. Pastarasis teiginys kelia nemažas aistras. Ypač kritiški socialdemokratai bei liberalai, kurie linkę atsisakyti įprastos šeimos sampratos, remia idėją, jog šeimą galėtų kurti ir tos pačios lyties asmenys. Už santuoka pagrįstos šeimos sampratą aktyviausiai kovoja margaspalvis aljansas: konservatoriai, valstiečiai liaudininkai, darbiečiai ir liberaldemokratai. Neįsivaizduoju, kokiu kitu klausimu šios politinės jėgos gali veikti taip vieningai.

Praėjusią savaitę Seimas apsvarstė ir priėmė svarstyti valstietės liaudininkės Baškienės vadovaujamos komisijos paremtą koncepciją, kurią aktyviai remia ir Lietuvos Katalikų Bažnyčia. Prognozuojama, kad ši koncepcija bus galutinai patvirtinta dar iki Naujųjų metų. Tiesa, nesunku numatyti, kad ji sulauks didžiulio puolimo.

Kitas šią savaitę priimtas svarstyti svarbus projektas – konservatorių pasiūlytas Paramos šeimai įstatymas, kuris didele dalimis nusižiūrėtas iš JAV neokonservatorių.  Siūlomas įstatymas numato didinti paramą šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų. Šiuo įstatymu siekiama ne tik paremti šeimas, bet ir spręsti demografinę krizę, skatinant gimdyti ir auginti vaikus.

Pagrindinis kritikų argumentas – toks įstatymas reikalauja didžiulių lėšų ir esą jis pažeidžia nesusituokusių asmenų teises. Argumentas dėl teisių pažeidimo – tikrai keistas. Parama šeimai nereiškia, kad skriaudžiami tie, kurie nenori šeimos kurti, lygiai kaip parama švietimo sistemai nereiškia ignoravimo tų, kurie šią sistemą ignoruoja. Rimtesnis klausimas – ar dabartinė ekonominė situacija leidžia tokiu mastu remti šeimą, kaip siūlo konservatoriai? Čia reikalinga išsami diskusija, nepamirštant, kad parama šeima – tai svarbi investicija į socialinę politiką.

Priimtas Liustracijos įstatymas

Po ilgų atidėliojimų Seimas pagaliau priėmė Liustracijos įstatymą. Nuo šiol nebeliko apribojimo buvusiems KGB bendradarbiams dirbti privačiame sektoriuje, performuojama Liustracija komisija, iki šiol dirbusi visuomeniniais pagrindais. Naujame įstatyme nenumatyta pratęsti buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo terminą, taip pat pirmą kartą įstatyme apibrėžiama KGB rezervo karininko sąvoka. Tiesa, tai, ar rezervistams bus taikomi kokie nors apribojimai, spręs kitas, specialus įstatymas.

Nors įstatymas yra gerokai pavėluotas ir apipešiotas, tačiau jis svarus žingsnis į priekį, statant tvirtesnius valstybės pamatus. Tai, regis, patinka ne visiems. Štai socialliberalai reikalavo išbraukti šio įstatymo svarstymą iš Seimo darbotvarkės, o socialdemokratų seniūnė Šiaulienė išreiškė viltį, kad Prezidentas vetuos įstatymą.

Iš tiesų, dabar šis klausimas Prezidento rankose. Tačiau būtų labai keista ir apmaudu, jei Prezidentas, pasidavęs kairiųjų spaudimui, trukdytų šio įstatymo įsigalėjimui. Na, bet palaukime ir pamatysime.