Velykinių pamaldų tvarka Čikagos lietuvių apylinkėse

Paskutinė kovo savaitė Lietuvoje – sutemos prieš aušrą?

Andrius Navickas

Paskutinę kovo savaitę Lietuvoje džiaugėmės neįprastai šilta pavasario saule. Deja, geras oras, regis, buvo vienintele paskata šypsotis. Tiršti ir niūrūs skandalų, pykčio, melo debesys pavojingai aptemdė kasdienį gyvenimą. Telieka guostis, kad tirščiausios sutemos prieš aušrą.

Politinio šantažo fronte nieko naujo

Greitai bus devyni mėnesiai, kai Breste, neaiškiomis aplinkybėmis žuvo Valstybės saugumo departamento pareigūnas Vytautas Pociūnas. Pareigūno žūtis tapo akstinu praskleisti uždangą ir įdėmiau pažvelgti į specialiųjų tarnybų, politikų, valstybės tarnautojų ir kai kurių verslininkų santykių voratinklį. Ką galime pasakyti po pusmečio tyrimų, aiškinimosi? Deja, tik tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos atkakliai ieško būdų kontroliuoti Lietuvos gyvenimą. Užduotį šioms tarnybos gerokai palengvina tai, jog Lietuvoje netrūksta, net aukštus postus užimančių, politikų, kurie sąmoningai ar nesąmoningai tampa kitos šalies interesų įgyvendinimo įrankiais.

Praktiškai visą kovo mėnesį girdėjome VSD atstovų bei politikų kalbas apie įvairias pažymas, kuriose demaskuojamas labai platus spektras žmonių. Jei didžioji šių kalbų – tiesa, tai gyvename parsidavėlių valstybėje, kurioje išpažįstama tik vienintelė – pinigų – religija. Kita vertus, vis sunkiau atskirti, kurie kaltinimai bent kiek pagrįsti, kurie tėra įžūlus melas?

Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad VSD vadovas Arvydas Pocius eilinį kartą netesės pažado ir Seimo valdyba negaus jo žadėtų faktų, esą demaskuojančių Bražuolės tilto bei „Lietuvos ryto“ redakcijos pastato sprogdintojus ar Juro Abromavičiaus žūties kaltininkus. Šį kartą dėl to, jog Generalinė prokuratūra tvirtina, kad tokius faktus pirmiausia turi analizuoti teisėsaugos pareigūnai, o ne politikai. Beje, Generalinis prokuroras pasiguodė, jog A. Pociaus viešas kalbėjimas apie VSD tikrai ar menamai sukauptus demaskuojančius faktus labai apsunkina ikiteisminį tyrimą.

Natūraliai kyla klausimas – ką per pastarąjį pusmetį A. Pocius yra padaręs, kaip profesionalus pareigūnas? Ar jo pasirinkta taktika – vieną skandalą dengti kitu – nėra pražūtinga VSD gyvybingumui? Kitas dalykas – nepamirškime to, nuo ko, panašu, A. Pocius įvairiomis priemonėmis bando nusukti mūsų akis – ar kas nors gali pateikti bent kokį kontrargumentą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto teiginiui, jog V. Pociūno, kuris tyrė Rusijos specialiųjų tarnybų įtaką Lietuvos ekonominiam ir politiniam gyvenimui, nutildimu buvo suinteresuota tiek dabartinė VSD vadovybė, tiek glaudžiai su bendrove „Dujotekana“ bendraujantys įtakingi politikai?

Vienas iš paskutinių įvykių politinio šantažo fronte – Liberalų sąjūdžio siūloma interpeliacija Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui. Pastarasis iš tiesų atrodo apgailėtinai ir blaškosi. Kita vertus, sunku skaidriais pavadinti ir Liberalų sąjūdžio veiksmus. Vis labiau tikėtinos atrodo kalbos, jog tiek šios partijos vadovybė, tiek Klaipėdos skyrius yra ne kartą dosniai remti „Dujotekanos“ ar jos dukterinių įmonių. Gali būti, jog todėl liberalas Algis Kašėta, užimantis tvirtą poziciją VSD skandalo metu, regis, nesulaukia tvirtesnės savo partijos vadovybės palaikymo. Na, o liberalas europarlamentaras Eugenijus Gentvilas kritiškai įvertino Seimo NSG komiteto veiklą.

Taigi, jei liberalų inicijuojama interpeliacija tikrai yra noras gelbėti visai pašlijusį Seimo autoritetą, tai galima tik sveikinti tokį principingumą. Tačiau visai kitaip interpeliacijos teikimas atrodo, jei, kaip teigia kai kurie apžvalgininkai, liberalai paprasčiausiai gavo kvietimą prisijungti prie Seime performuojamos valdančiosios koalicijos.

Iš didelio debesies menkas lietus?

Paskutinę kovo savaitę permainų debesys susikaupė ties Lietuvos finansų valdymu sritimi. Pirmiausia, Europos Komisijos narė lietuvė Dalia Grybauskaitė šokiravo Lietuvos valdžią kritinėmis pastabomis. D. Grybauskaitė, garsėjanti kaip griežtos finansinės politikos šalininkė, apgailestavo, jog Lietuvos valdžia nemoka tvarkytis su valstybės pinigais. Nemokšiškumo padarinių esą teks laukti neilgai – Lietuvos prisijungimas prie eurozonos skendi miglose, gali tekti grąžinti į ES iždą tą paramos dalį, kurios nesugebame veiksmingai panaudoti, o visos kalbos apie nepaprastai sėkmingą Lietuvos ūkio augimą gali sprogti kaip muilo burbulas.

Kritika įpykdė Lietuvos valdžią. Premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė, jog, jo manymu, D. Grybauskaitė politikuoja, nes esą rengia sugrįžimą į Lietuvos politiką. Socialdemokratų vadovas Algirdas Brazauskas piktai burbtelėjo, jog nelabai to euro Lietuvos žmonėms tereikia. Kritika įžeidė ir Finansų ministrą Zigmantą Balčytį. Tiesa, nei vienas iš minėtos trijulės taip ir nesugebėjo pateikti bent vieną racionalų kontrargumentą eurokomisarei.

Jei D. Grybauskaitė būtų kritikavusi, jog Lietuvos ekonomika per mažai liberali, tai galima būtų jai atkirsti, kad mes rūpinamės žmonių socialine gerove. Tačiau D. Grybauskaitės kritikos esmė, jog Lietuvos valdžia nesugeba socialinei gerovei padaryti net tiek, kas nuo jos priklauso. Didžiules lėšas „pravalgo“ išsipūtęs biurokratinis aparatas, pinigus valdžios vyrai eikvoja, negalvodami apie perspektyvą ir bendrą gėrį.

Tačiau ar D. Grybauskaitės kritika privers keistis Lietuvos valdžią? Labai abejotina. Revizorius iš Europos komisijos išvažiavo ir galima toliau trepsėti vietoje. Tiesa, atsistatydino Finansų ministras Z. Balčytis. Paprastai finansų ministro pasitraukimas susijęs su rimtos permainomis valstybės politikoje. Tačiau šįkart vargu ar verta kalbėti apie permainas. Susidaro įspūdis, kad nei Premjero, nei Prezidento šis atsistatydinimas nenustebino ir nesujaudino. Na, o žiniasklaidoje daugiau diskutuota apie tai, kokia tikroji atsistatydinimo priežastis (atsakomybė dėl sūnaus – neįtikino, nes, tokiu atveju, atsistatydinti derėjo kur kas anksčiau), o ne jo padariniai. Pilko ministro atsistatydinimas spalvų Vyriausybėje, regis, nekeičia. Nebent naują valdančią koaliciją formuojantys socialdemokratai kuriam nors partneriui yra numatę šį postą. Tačiau ir šiuo atveju gaivių permainų tikėtis sunku.

Atidesni ,,Draugo" skaitytojai turbūt pastebėjo, jog jau kuris laikas spausdiname straipsnius ir naudojamės kita informacija iš Lietuvos internetinio dienraščio Bernardinai.lt. Visai neseniai dienraščio vyriausias redaktorius Andrius Navickas (nuotr.) pasisiūlė kartą į savaitę parašyti politinių, visuomeninių bei kultūrinių įvykių, nutikusių per savaitę Lietuvoje, apžvalgą ,,Draugui". Tikimės, jog A. Navicko apžvalgos sudomins ,,Draugo" skaitytojus bei suteiks jiems galimybę atidžiau sekti Lietuvoje vykstančius įvykius bei pokyčius.

Kovo 31, 2007

NAUJIENOS

KITI APIE MUS


,,Drauge" Nr. 64
  • Iš ateitininkų gyvenimo.
  • Gavėnios skaitiniai (IV).
  • Susipažinkite: JAV LB Religinių reikalų taryba.
  • Apie telefoninius pardavimus.
  • Jaunimo rekolekcijos Dainavoje.
  • Oro balionu virš N. Zelandijos.
  • A. Mickus: Tobulėjimas - tolygus įdėtam darbui.
  • JAV LB susirinkimas Cicero.