Būk sveika, Lietuva

Dainius Kepenis

Į Čikagą atvyksta Lietuvos sveikuolių sąjungos pirmininkas Dainius Kepenis. Lapkričio 12 d. Čikagos miesto paplūdimyje jis organizuoja ,,Ruonių šventę”. Siūlome skaitytojams Dainiaus Kepenio viziją apie sveiką Lietuvą.

Mano vizija negimėtuščioje vietoje. Jos šaknys Vydūno, St. Šalkauskio, A. Maceinos, V. Sezemano, K. Dineikos kūryboje ir mano bei bendraminčių gyvenime ir darbuose. Tai, apie ką čia pasvajosiu, jau seniai įgyvendinta daugybės žmonių gyvenime. Tik apie tai labai mažai težinome, arba tiesiog nenorime žinoti, nes, kaip dažnai būna, kas nauja sunkiai priimama ir pradžioje netgi atmetama. Kalbėsiu apie sveiką ir laimingą Lietuvą, kurioje nebeliks pykčio, pavydo, kitų ydų ir dėl to atsirandančių ligų. Kalbėsiu apie aukštos kultūros šalį, kuri bus įdomi pasauliui kaip valstybė, pasinaudojusi savo išminčių palikimu, geriausia pasauline patirtimi ir sukūrusi sveikatos kultūros sistemą, kurios produktais pasinaudoję tautiečiai sparčiai žengs sveikiausių ir laimingiausių valstybių gretose ir garsės, kaip šių materialių ir nematerialių produktų kūrybos ir gamybos vadovai.

Sveikata — brangiausias turtas! Tą esame girdėję šimtus kartų ir patys ją kartoję. Bet nuo to, kaip žinia, sveikiau nesidaro. Tokių ligotų ir nelaimingų žmonių vienoje vietoje ir tiek daug vargu ar kur nors dar surasime. Apie tai 2006. 10. 08. paskelbė ne viena Lietuvos radijo ir TV stotis. Šis procesas nesilpsta, bet vystosi. Sveikatos sistema — paskutinėje vietoje Europoje. Skubame įsivesti eurą, kad galėtume nekeisdami valiutos pirkti vaistų, kurių reikia vis daugiau ir daugiau... O jie sveikatos nepriduoda, tik mažina skausmus ir spartina bėdas. Dugnas jau čia pat. Bet kai jį pasieksime, kaip kilsime?

Todėl jau dabar metas į šiuos ir kitus klausimus pradėti atsakinėti. Čia gerokai turėtų pasitarnauti europiniai resursai, kurių, kaip girdime, nepakanka proto ir galių įsisavinti. Europos pinigams pritraukti būtini savi resursai. Darna – sveikatos matas! Ir atvirkščiai. Tai generalinio projekto ašis, kuri apsprendžia, kad prioritetą gautų tos sritys, kurios numato, jog pagrindinis jų veiklos produktas yra žmonių sveikata ir harmonija. Darnus, subalansuotas ekologiškas vystymasis yra visuomenės prioritetas. Dvasinės vertybės pripažįstamos pirmapradėmis.

Kultūros sistema, kuri pripažįsta, supranta ir vysto ne tik visas meno sritis, bet ir kalbos, elgesio kultūrą, teisinę ir verslo kultūrą, o ypač sveikatos kultūrą, kuri savyje jungia mitybos, kūno, dvasinės kultūros principus, — visa tai vystoma vieningos valstybinės kultūros sistemos rėmuose ir tampa svarbiausiu valstybės vystymo pamatu ir varikliu. Ne ekonomikos vystymo prioritetai ir ne ekonomistai, bet būtent kultūros, tikros darnos principai ir visų rūšių kultūros ir švietimo specialistai ima viršų. Tam tikslui parengiama programa, kuri turi padėtiþžmonėms išmokti darnaus ir sveiko gyvenimo principų, ir kuri jau diegiama nuo pirmo mokyklos suolo. Visiškai aišku, kad visi diegėjai pradeda nuo savęs — imasi atsakomybės užþasmeninio pavyzdžio — aukštos asmeninės sveikatos kultūros demonstravimą. Šis idealas propaguojamas žiniasklaidoje ir tampa vyraujančiu apsprendžiant žmonių karjeros ir kitus gyvybinius klausimus. Visi uniformuoti valstybės pareigūnai, valdininkai, mokytojai, medikai ir t.t. nebedrįsta viešai rodytis su bokalais ir su cigaretėmis, o ateityje ir su išvirtusiais per diržus pilvais. Net ir įvairiausi šiandieniniai apgirtę ir aprūkyti šou dalį savo pastangų skiria vaikų gelbėjimui nuo palaido gyvenimo maro, kuris jau tampa kasdienybe. Jums nereikia aiškinti, kad šie tikslai greičiausiai ir yra pasiekiami per patrauklius pavyzdžius. Tam reikia lėšų? Jų yra!

Vien keleto populiarių susirgimų ir psichosomatinių ligų sutramdymas švietėjiškomis priemonėmis gali duoti per kelerius metus iki 30 mln. litų ekonomijos, kuriuos panaudojus švietėjiškoms akcijoms ir programoms galima gerokai pažadinti gyventojų suvokimą, kad dauguma jų ligų — elementarus apsileidimas, tingumas ir tamsumas. Įstatymų pataisos, skatinančios gyventojų atsakomybę už savo sveikatąà ir kitų lengvatų suteikimas draudimo kompanijoms ir darbdaviams užþefektyvių priemonių diegimą — taip pat prisidės prie permainų. Vieną didžiausių vaidmenų šiame amžiaus projekte turi suvaidinti dvasininkai. Jų diegiamos dvasinės ramybės ir harmonijos idėjos turi įsigalėti visur. Žinoma, tam reikia laiko ir kvalifikuotų pastangų.

Vienas esminių veiksnių, palaikančių žmonių susidomėjimą savo sveikata — tai sveikatos lygio įvertinimo ir jo susiejimo su ekonominio skatinimo faktoriumi įgyvendinimas. Darbdaviai ir draudimo kompanijos bus suinteresuotos, kad žmogus reguliariai testuotų savo sveikatos lygį ir už gerus rezultatus būtų skatinamas. O toliau seka švietėjiškos veiklos suorganizavimas ir praktinių savireguliacijos centrų įkūrimas. Šių priemonių įgyvendinimas žymiai pastūmėtų iš sąstingio ir nuosmukio daugelio žmonių, ypač jaunimo, permainas sveikatos kultūros link. Valstybinis užsakymas ir žmonių atranka šiam darbui turi prasidėti jau šiandien. Žinoma, laukia rimtas mūšis su įsigalėjusiomis ydomis ir jų palaikytojais, tačiau pasitelkus autoritetus iš meno, mokslo, sporto ir kitų sričių ir panaudojus skatinimo svertus reikalai greit pajudėtų.

Tai, kas čia, rodos, pafantazuota, jau realiai veikia daugelio žmonių gyvenime. Palangos sveikatos mokyklą ir jos filialus per 15 metų baigė 28,000 dalyvių, jau dabar jie demonstruoja kitą požiūrį į gyvenimą ir turi naują supratimą apie jį, tačiau vakarykštė aplinka neleidžia jiems įsitvirtinti ir gundo grįžti atgal. Todėl sveikatos kultūros salelių sukūrimas yra pirmaeilis uždavinys. Atsiradę sveikos, darnios šeimos, sveiki kolektyvai, sveikos bendruomenės, sveikos mokyklos sukels sveiką konkurenciją ir pavydąà bei norą sekti gražiais pavyzdžiais. Radijo ir televizijos laidų ciklai, spauda, pavieniai švietėjai per kelis metus pradėtų inicijuoti tikras permainas. Juk iki šiol rimtai į tai nebuvo žvelgiama. Bendradarbiavimas tarp visų visuomenės sektorių yra būtina sėkmės sąlyga. Žiniasklaida, literatūra ir menas, muzikos pasaulis čia gali nuveikti labai daug. Todėl čia ir turi eiti pagrindinės investicijos. Jos būtų visai nežymios, jei atsirastų sutarimas vertinti žmonių sveikumo ir atsparumo ligoms lygį ir už jį skatinti.

Pirmosios investicijos turėtų būti skiriamos sveikumo įvertinimo terminalams sukurti ir parduoti juos draudimo kompanijoms. Pagal tą įvertintą sveikumo lygio standartą (tokio medicina iki šiol netaikė ir net nesiruošia to daryti, nes sveikas žmogus jai visai neįdomus, o jie patys šiandien daugiausia serga) valstybėje vystoma valeologijos (sveikatos mokslo) sistema, kuri numato sveikumo išsaugojimo, palaikymo, atstatymo ir ugdymo principus ir metodus. Jais paremta ir sveikumo skatinimo sistema. Visi iki šiol daryti mėginimai ta kryptimi idėją tik suprofanavo ir atmetė jos įgyvendinimą dešimtmečiu atgal. Vien anos kadencijos Seimo sveikatos komiteto nario, atsakingo už ligų profilaktiką Vytauto Šustausko pastangos ko vertos?! (Kas už jo paskyrimą atsakingas?) Tokios „išminties” pavydėtų net KGB!!!

Toliau galima kalbėti apie Lietuvos galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje sveikumo palaikymo prekių ir paslaugų gamyboje. Visų pirma paprastas organizmo apvalymo, pasotinimo ir užgrūdinimo kompleksas. Čia tiks visokios žolelės ir kiti ekologiški produktai ir jų gaminiai. Ežerų dumblas — sapropelis — puiki kosmetinė ir gydymo priemonė. Sveikatos centrai-SPA , įsikūrę žavingose gamtos vietose, taip pat didžiulės traukos objektai. Išmokę gyventi be ligų, be vaistų, be nerimo ir depresijų lietuviai per metus sutaupytų po trečdalį milijardo (!) litų. Šias sutaupytas lėšas Respublika investuos į mokslinius tyrimus, informacinių technologijų vystymą, o ypač į žmones, jų talento puoselėjimą, tuo dar sparčiau augdama ir klestėdama.  Savo vietos gyvenime atradimas, pagalba šiame ieškojime tautiečiams bus pats svariausias faktorius, nulemsiantis Lietuvos ateitį. Ir tai jau nebe žydra svajonė. Aš pažįstu šimtus laimingųþžmonių, suvokusių, kad jų kūnas tėra dvasios buveinė, tiesiog įrankis, skirtas dvasinei esmei, savo pašaukimui realizuoti per tarnavimą, aukojimąsi savo bendruomenei, šeimai, artimui.

Suvokę,  kaip paprasta įveikti populiariausius ir brangiausių vaistų reikalaujančius susirgimus, medikai pasipiktino sveikuolių mestu iššūkiu ir daug iečių sulaužė stengdamiesi paversti juos nukvailėjusiais marginalais. Tačiau pabūti trečiuoju broliu Jonu nėra jau taip blogai. Tuo labiau, kad visose pasakose laiminga pabaiga priklauso jam.

Dabar, kai galingas medicininis monstras pavirto į molio motiejų, kuris vien dejuoja dėl savo nesėkmių, būtų pats laikas atmerkti akis ir pasakyti — broliai ir seserys, jūsų sveikata dviem trečdaliais jūsų rankose.

Ši vizija — tai šviesa tunelio gale. Aš ir mano bičiuliai, kurių šalyje tūkstančiai (vien tarp medikų jų  per 1,000) suprantame, kad žmogus atėjo į šį pasaulį ne kovoti ir be galo įrodinėti savo tiesą, bet kurti. Kurti pagal savo pašaukimą.

Todėl pažadinti tautą ir būtų šios vizijos tikslas, pažadinti tiesa ir faktais apie tikrus kelius ir būdus. Tam tikslui per 18 metų ne kartą buvome sukvietę sveikatos ir valdžios ,,šulus”, verslininkus ir svajotojus, ministrus ir pameistrius, seimūnus ir įvairių rangų valdininkus, priėmę ne vienà deklaraciją ir memorandumą, tačiau dar ir dar kartą įsitikinome —mano sveikata, mano rankose. Toliau kalbų ir popierinių „žygių“ nenueita. Vienintelėëišeitis — susirasti savo vietą gyvenime, savo laimės salelę ir padėti tą padaryti kitiems.

Aukščiausias šio suvokimo etapas bus tada, kai suprasi, kad niekas ir negali būti kaltas dėl to, kad tau blogai. Bet pasiekti šitos aukštumos ši vizija dar nepadės — reikės dar kokių 2030 metų.

Taigi šios savo vizijos nenumetu niekam ant pečių. Galbūt kai kam ji pasirodys panaši į kliedesius. Man ji – tikra ir išgyventa. Ja tikiu ir kasdien siekiu jos įgyvendinimo. Dėl jos jau gerokai nukentėjau ir degiau. Buvau praradęs viską ir vėl atkūriau. Dabar nurimau ir po patirtų nesėkmių pasakiau: ,,gyvenk čia, dabar ir nuoširdžiai. Tuomet viskas bus gerai”. Taip ir yra.

Lietuvos sveikuolių sąjunga, susikūrusi gūdžiais 1990-siais, viena iš nedaugelio organizacijų iki šiol išgyvenusių ir nesusiriejusių, nes niekada pinigai čia nebuvo tikslas — tik priemonė siekti tikslo. Kadangi jis (tikslas) kilnus ir taurus, tai ir pinigų pakanka tiek, kiek turime. Maža jų buvo, kad galėtume paskatinti visus nusipelniusius Lietuvos sveikatai, bet kasmet iškeliame asmenybes, kurios vertos Prezidento taurės ir pagerbiame jas. Aš laimingas, kad žinau, jog mano nueitas kelias nebuvo beprasmis, žinau gerai, kad jame vis daugėja bendražygių. Aš laimingas, nes žinau, kad ateis ta diena, kai iš Čikagos ir Dublino į tėvynę sugrįš mano sūnūs Donatas ir Liutauras su marčiomis Vita ir Vilma, kad mano anūkėlis Martynas, kuris priverstas savo pirmuosius žingsnius žengti toli užjūryje, tikrai neraudonuos dėl savo senelio svajonių ir kurias, neabejoju, galėsiu įgyvendinti jau greitai... Laikas lekia pašėlusiu greičiu.

Būk sveika, Lietuva!!!