Estija paskelbta didžiausiu Rusijos priešu

Petras Katinas

Visi didieji Rusijos laikraščiai, ypač Kremliaus organu tapęs dienraštis „Komsomolskaja pravda”, jau kelis mėnesius spausdina kaimyninę mažą Estiją šmeižiančias ir jai grasinančias publikacijas. Ką ten laikraščiai ar Kremliui pavaldžios televizijos stotys! Aukščiausieji Maskvos pareigūnai, net pats prezidentas V. Putinas ir jo kagėbistinė aplinka vos ne kasdien daro tą patį. Ir visas šis propagandinis triukšmas keliamas dėl sovietinės okupacijos simbolio, bronzinio kario skulptūros, stovinčios Estijos sostinės Talino centre. Sudaromas įspūdis, jog tą sovietinio okupanto skulptūrą perkėlus į kitą vietą, bus pažeisti švenčiausi Rusijos interesai, peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatai. Leidžiama aiškiai suprasti, kad po Antrojo pasaulinio karo Stalinui atitekusios Rytų ir Vidurio Europos šalys bei teritorijos teisėtai tebepriklauso Rusijai ir niekam nevalia kėsintis į bet kokius tos okupacijos simbolius, kur jie bebūtų.

Štai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nuėjo taip toli, kad Estijos sprendimą, kur perlaidoti okupacinės Raudonosios armijos karius ir kur pastatyti tą bolševikinės okupacijos ikoną — bronzinį karį — pavadino „šventvagišku”. Be to, S. Lavrovas jau kelintą kartą įspėjo, kad tokio žingsnio padariniai gali būti labai rimti. Kokie tie rimti padariniai, Rusijos užsienio reikalų ministras neminėjo, bet, sprendžiant iš Rusijos spaudos užuominų, tai gali būti dalinė ekonominė blokada — estiškų prekių nepirkimas, taip, kaip tai buvo padaryta, atsisakant pirkti Lenkijos mėsos produktus. Visa laimė, kad Estijos valdžia nelabai bijo tokių Kremliaus grūmojimų.

Tuo tarpu Maskva išvystė neregėtą puolimo prieš Estiją kampaniją Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA). Rusijos delegacijos vadovas ETPA, Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pateikė Asamblėjai Rusijos parengtą rezoliucijos projektą, smerkiantį paminklo „kariui išvaduotojui” Taline nugriovimą. Nė žodžio, aišku, nesakant, kad to sovietinio monstro niekas griauti nesirengia, o tik perkelti į kitą vietą — Talino karių kapines. Maskvos emisarai netgi postringauja apie to Bronzinio kario papėdėje palaidotų Raudonosios armijos kareivių palaikų išniekinimą. Tai irgi visiška nesąmonė. Niekas nežino, ar ten iš viso yra palaidoti tie „išvaduotojai”. Kaip teigia Estijos gynybos ministras Jaakas Aaaviksas, ten gali būti palaidotas vienas žmogus.

Iš kur tas Maskvos susirūpinimas sovietinių karių palaikais? Juk niekas jais nesirūpino nei Antrojo pasaulinio karo metais, nei kitose karinėse Sovietų Sąjungos avantiūrose žuvusiaisiais. Karo metu tūkstančiai žuvusių geriausiu atveju — buvo be jokių karstų verčiami į buldozeriais iškastas duobes, dargi nuvelkant padoriau atrodančias uniformas, jau nekalbant apie batus. Pačiam šių eilučių autoriui teko susitikti su sovietų belaisviais, kurie karo pabaigoje buvo amerikiečių išlaisvinti. Jie buvo aprengti naujais amerikietiškais drabužiais, apdovanoti bent po keliais rankiniais laikrodžiais, o tai buvo tik sovietinių armijos vadų privilegija. Kai sovietai juos pasiėmė atgal, bemat visi tie amerikietiški drabužiai ir laikrodžiai, taip pat šokoladas ir konservai duoti kelionei buvo atimti, o patys jie perrengti kulkų suvarpytomis kruvinomis žuvusių sovietinių karių uniformomis, sukišti į gyvulinius vagonus ir nugabenti į Sibiro lagerius. Nes, kaip pats Stalinas buvo paskelbęs, visi pakliuvę į vokiečių nelaisvę kareiviai buvo išdavikai. Tad kam kalbėti apie „šventvagiškumą”, o kam patylėti. Niekas taip neišniekino savo žuvusiųjų „išvaduotojų” atminimo, kaip patys išvaduotojų vadai.

Na, o Lietuvos aukščiausioji valdžia dėl Rusijos reiškiamų pretenzijų dėl okupacinio simbolio iškėlimo iš Talino centro, ilgokai tylėjusi, išlemena, jog tai Estijos reikalas. Valdantieji socialdemokratai netgi gėles suneša prie „išvaduotojų” paminklų. Ką jau kalbėti apie jų perkėlimą. Juk šiukštu net užsiminti, kad, pavyzdžiui, panašų paminklą, gadinantį kurorto vaizdą, būtų galima iš Palangos centro perkelti kur nors kitur. Jau nekalbant apie stalininio režimo skulptūras ant sostinės Žaliojo tilto, kurios yra paskelbtos neliečiamu kultūros paveldu. Nėra ko norėti. Juk Stalino saulės nešėjai: S. Nėris, P. Cvirka, ir net J. Paleckis, su lietuvių tautos naikintoju A. Sniečkumi, skelbiami ne tik klasikais, bet ir laikomi daug gerų darbų Lietuvai padarę.