Pamokanti Europos parko istorija

  Audronė V. Škiudaitė

Europos parką žymi lenkų dail. Magdalena Abakanowich pavadino vienu įspūdingiausių būsimųjų šiuolaikinio meno muziejų po atviru dangumi pasaulyje. Priminsiu, kad jis 1991 m. įkurtas Joneikiškių kaime ir pasiekiamas per 20 min. nuo Vilniaus centro. Jo istorija savotiškai įprasta ir pamokanti. Paskutiniais sovietiniais metais antrojo kurso dailės studentas Gintaras Karosas susirado natūralų – o tai reiškia – pelkėtą, privirtusį senų medžių, – mišką netoli Vilniaus ir nutarė ten įrengti muziejų po atviru dangumi. Per vargus gavo leidimą ten steigti ne pelno organizaciją, rengiančią  meno parodas. Dvejus metus pats vienas pjovė sausus medžius, sukritusius vienas ant kito, kaip Sibire, rovė kelmus. 

J. G. S. van der Merwe skulptūra ,,Pagauk vėją".

Po to prie jo prisidėjo keli tokie pat svajotojai ir nutiesė keliuką link būsimojo muziejaus. Prieigose Gediminas pastatė pirmąją skulptūrą – savo sukurtą muziejaus ženklą. Paskui jis sumanė čia surengti tarptautinę parodą-simpoziumą, į kurį suvažiuotų skulptoriai iš viso pasaulio, dirbtų mėnesį ar daugiau, sukurtų meno kūrinių ir juos padovanotų Lietuvai. Dailės akademijos profesoriai, kur studijavo Gintaras Karosas, išsigando, kad studentėlis nepridarytų nešlovės Lietuvai prieš visą pasaulį, ir pašalino jį iš akademijos. Bet tarptautinis simpoziumas pavyko, atvyko svečių iš užsienio, renginys garsiai nuskambėjo per visą Lietuvą ir taip tam tikra prasme įteisino Europos parką kaip tarptautinio kultūros vyksmo vienetą.

Šiandien Europos parko—muziejaus nepavydėtiną pradžią primena pirmojo tarptautinio skulptūros simpoziumo darbai. Muziejaus teritorija, užimanti 55 ha miško plotą, – jau tikras civilizuotas muziejus, bendradarbiaujantis su kitais pasaulio muziejais. Vienas turizmo ir švietimo projektas, finansuojamas iš Europos PHARE programos lėšų, vykdomas kartu su  Suomijos ,,Kiasma”, Danijos ,,Louisiana”, Estijos ,,Mona” ir Latvijos ,,Pedvale” muziejais. Taigi Europos parko muziejus išsikovojo tarptautinio vardą. Čia yra nuolat eksponuojama 30 šalių dailininkų per 100 modernių skulptūrų. Europos parką garsina net dvi vieno žymiausių pasaulio menininkų konstruktyvistų Dennis Oppenheim iš JAV skulptūros – ,,Krėslas/baseinas”, apkeliavęs visą Lietuvos spaudą ir reklamuojamas dideliuose stenduose Vilniaus mieste, bei ,,Gerianti struktūra su inksto formos baseinu”. Čia vietą rado ir Vytauto Kašubos (,,Berankė“), Elenos Urbaitis (,,Atspindėjimai”), Myrna Orsini (,,Saulėtekis/Saulėlydis”), Will Nettleship (,,Siaurųjų jūrų centre”), – tai dailininkų iš JAV darbai, kuria čia yra bene daugiausia, taip pat yra kūrėjų iš Japonijos, Prancūzijos, Italijos, net Egipto ir Peru bei Pietų Afrikos dailininkų kūrinių. Skulptūros labai natūraliai įsikomponuoja miško laukymėse po atviru dangumi. Pvz., vieno žymiausių minimalistinės krypties dailės klasiko Solo LeWiitt (JAV) skulptūra ,,Dvigubo negatyvo piramidė” atsispindi mažo ežeriuko vandenyje. Nepamirštamą įspūdį daro iš miško išnyrančios tarsi antkapinės Beverly Pepper (JAV) formos: ,,Išnykimas; mano senelės atminimui” ir kt.

Čia savo darbus eksponuoja ir keletas Lietuvos dailininkų, pvz., Vladas Kančiauskas, Bronius Vyšniauskas, Aloyzas Smilingis. Lankytojo šypseną išspaudžia prie įėjimo į administracinį Europos parko pastatą sėdintis kaip tikras, visai nemodernus Evaldo Pauzos ,,Sėdintis policininkas”. Savo masteliais stulbina paties  Europos centro vadovo dail. G. Karoso kūriniai: ,,Vieta” ir ,,LNK infomedis” – pastarasis didžiausias pasaulyje meno kūrinys, sukurtas iš 3,000 senų televizorių. Skulptūra užima 3 ha plotą, sveria apie 150 tonų ir yra užfiksuota Guinness knygoje. Tuo metu, kai šių eilučių autorė lankėsi Europos parke, kūrinys buvo atnaujinamas, nes gerokai nukentėjo nuo lankytojų, kurie buvo įleidžiami į skulptūros labirintus, bet iš fotonuotraukų galima matyti, kad šį infomedį galima pažinti tik peržergus per gulintį Leniną. Galima įsivaizduoti, kokį lankytojams tai daro įspūdį. Taigi ir Europos parko idėjos autorius ir menininkas – taip pat netradicinė asmenybė.

1997 m. žinoma lenkų skulptorė Magdalena Abakanowich atvažiavo čionai pasirinkti vietelės mažai skulptūrai, bet kai pamatė, kokios nuostabios čia galimybės, sugalvojo didžiulį projektą. Tada gimė ,,Neatpažinto augimo erdvė”, užimanti 2,000 kv. metrų plotą. Tai 22 skirtingo dydžio – iki milžiniškų – į kiaušinius panašių cementinių riedulių grandinė, natūraliai įauganti į miško laukymę su natūraliais akmenimis. Dailininkė mano, kad tai vienas geriausių jos kūrinių.

Viso to, kas šiame parke vyko per 15 metų, negalėjo nematyti buvusieji Gintaro Karoso profesoriai. Ir ką jūs manote – 1998 m. Dailės akademijos profesoriai pakvietė buvusį studentą baigti jų mokslus savo mokslų šventovėje. Štai kaip būna, kai žmogus nebijo rizikuoti ir tvirtai tiki tuo, ką daro. Jis baigė Dailės akademiją, Europos parke yra ir jo diplominis darbas – „Jūsų patogumui”.

Dar vasara, daugelis į Lietuvą dar tik rengiasi vykti. Aplankykite ir Europos parką. Jeigu būsite Vilniuje, surasti jį labai paprasta – atvažiuokite iki Santariškių klinikų žiedo ir važiuokite link Žaliųjų ežerų, sekdami rodykles į Europos parką. Žinokite, kad čia, už keliolikos kilometrų nuo Vilniaus centro, labai įdomioje aplinkoje, galima surengti konferenciją, diskusiją originaliame pastate žole apželdintu stogu.

Bet Europos parką pasiekia ir realus – problemiškas pasaulis. Šį žemės plotą, kuris dabar jau tapo išpuoselėtu parku su šaltiniuotais tvenkinėliais, nori susigrąžinti buvęs savininkas, nors kita savininko susigrąžinta žemė neprižiūrima, apleista, nenaudojama. Vėl Gintaras Karosas mina kryžiaus kelius, kaip pradžioje, bet dabar jau norėdamas išgelbėti savo kūdikį – Viešąją įstaigą ,,Europos parkas”, kurią kasmet aplanko per 60,000 lankytojų, traukiančių čionai ir vasarą, ir žiemą.