Apie faktus, radijo laidas ir Darių Udrį
Algimantas S. Gečys
Š. m. vasario 15 d. ,,Draugo” laidos ,,Komentarai”
skiltyje buvo išspausdintas mano rašinys ,,Kitoks D.
Udrio elgesio paaiškinimas”. Jame nesutikau su JAV LB
Krašto valdybos pirm. Vyto Maciūno parinktu žodžiu
,,provokacija”, siekiant paaiškinti Los Angeles LB
apylinkės pirmininko Dariaus Udrio veiksmus XIII Lietuvių tautinių
šokių šventės reikale. Konkrečiais pavyzdžiais stengiausi
parodyti, kad D. Udrio elgesys galbūt buvo motyvuotas įsidarbinimo ir
karjeros laiptais kopimo tikslais.
Kiekvieno asmens teisė su mano išvedžiojimais sutikti ar
nesutikti. Tuo pačiu kiekvienas kitaip mąstantis turi pilną teisę
savąją nuomonę kultūringai išdėstyti. Tačiau nesmagiai nuteikia
š. m. kovo 26 d. laidoje išspausdintas, pavarde
nepasirašytas laiškas ,,Draugo” redakcijai,
pavadinimu ,,A. Gečio ‘faktai’ nėra tikslūs”. Jau
pirmasis laiško redakcijai sakinys daug pasako apie
rašančiojo mąstymo būseną: ,,Ar A. Gečys laiko KGB rūšies
kartoteką apie kiekvieną iš mūsų, Amerikos lietuvį, ar jo kirvis
krito vien tik ant darbštuolio, tikro patrioto dr. Dariaus
Udrio? (…) Negeras detektyvas, be kompetencijos liks Gečys:
‘faktų’ nepatikrinęs, kaltinamajam dar esant gyvam. Gėda,
ir autoriui tektų atsiprašyti už šitokį nelemtą ad
hominem puolimą dėl Udrio kultūrinio svetingumo pasiūlymo Lietuvos
žydams Amerikoje 2008 metais.”
Susirūpinusiems pareiškiu, kad jokios kartotekos, įskaitant ir
KGB rūšies kartoteką, apie asmenis nevedu. Tačiau domiuosi
lietuviška veikla, veikloje dalyvaujančiais asmenimis,
dėmesingai seku spaudą. Stengiuosi puoselėti turimas pažintis, galimai
užmegzti naujas, na, ir nesiskundžiu silpnėjančia atmintimi. Ilgų metų
bendruomeninio darbo patirtis padeda orientuotis lietuviškoje
veikloje, justi jos niuansus, suprasti, kodėl asmenys elgiasi vienaip,
o ne kitaip.
D. Udrio gyvenime nesu susitikęs, tačiau lietuvių veiklos rėmuose mūsų
keliams teko susibėgti. Pradžioje su jo šeima, o vėliau ir su
juo pačiu. Kaip tik dėlto jis ir išliko mano akiratyje.
Prisimenu, kai 1979 metais man vadovaujant JAV LB Krašto
valdybai sulaukiau Dariaus mamos Rūtos Ruzgaitės-Udrienės skambučio,
reikalaujančio (šis žodis nepakankamai stiprus!), kad jos
vaikams, gyvenantiems Jackson, MI, JAV LB Švietimo taryba
paruoštų neakivaizdinę lituanistinio mokymosi programą.
Šiuo klausimu rūpintis pavedžiau Švietimo tarybos
pirmininkui Broniui Juodeliui. Jo kadencijai pasibaigus, užduotį perėmė
Švietimo tarybai vadovauti stojęs Jonas Kavaliūnas. Kiek
prisimenu, Švietimo tarybos neakivaizdinei lituanistinio mokymo
programai ėmė vadovauti iki šių dienų sėkmingai
besireiškianti pedagogė Vida Bučmienė. Kaip matome, prie D.
Udrio gerai įsisavintos taisyklingos lietuvių kalbos yra prisidėję
daugybė asmenų.
Laiške redakcijai slapukas teigia, kad mano faktai apie
,,Laisvos Europos radiją” (Radio Free Europe) nėra tikslūs.
Tačiau nepaaiškina, kur klystama. Tad prašau skaitytojų
atlaidumo už grįžimą su paaiškinančiais faktais į praeitį.
Pradedant 1971 metais, kada V. Volerto vadovaujamoje JAV LB
Krašto valdyboje darbavausi vicepirmininku visuomeniniams
reikalams, tarp bendruomenininkų buvo puoselėjami planai dėl
vakarietiškų radijo laidų išplėtimo į okupuotą Lietuvą.
Tų metų balandžio 26 d. LB atstovai drauge su estais ir latviais tarėsi
su ,,Laisvės radijo” (Radio Liberty) atstovais dėl galimybės
transliuoti programas į Baltijos valstybes. ,,Laisvės radijo”
transliacijos JAV valdžios buvo skirtos Sov. Sąjungos ribose
gyvenančioms tautoms, mes gi Lietuvos nelaikėme Sov. Sąjungos dalimi ir
pretendavome į Sov. Sąjungos satelitinėms valstybėms transliuojančias
,,Laisvos Europos radijo” laidas. Tačiau JAV vyriausybė
primygtinai siūlė naudotis ,,Radio Liberty” paslaugomis.
Šiuo klausimu VLIKo ir JAV LB nuomonės išsiskyrė. LB
darbuotojų galvota, kad Lietuvoje sustiprėjus disidentiniam judėjimui
nedelsiant Lietuvai būtinos radijo laidos kur kas drąsesnės už
,,Amerikos balso” JAV valstybinę politiką atspindinčias
programas. Kiek vėliau, Juozui Gailai esant JAV LB Krašto
valdybos pirmininku, vicepirm. Aušra Mačiulaitytė-Zerr nuvyko į
Muncheną ir ten susitarė su ,,Laisvės radijo” vadovybe dėl laidų
į Lietuvą. Pagaliau 1975 m. kovo mėn. ,,Laisvės radijas” pradėjo
lietuviškų laidų transliacijas. Kai 1976 m. transliacijų
lietuvių kalba laikas buvo sutrumpintas, man, tuo metu esant JAV LB
Krašto valdybos pirmininku, teko rūpintis prarasto laiko
atgavimu. Ilgainiui Baltijos valstybėms skirtas transliacijas pavyko
perkelti į ,,Laisvos Europos radiją” ir visi, įskaitant ir VLIKą,
tuo džiaugėmės.
JAV LB vadovybei retkarčiais tekdavo užmesti akį ir bendrauti su
Munchene ir vėliau Prahoje prie lietuviškų laidų
besidarbuojančiais pareigūnais. Prisimenu Juozą Laučką, Kajetoną
Čeginską, Kęstutį Jokūbyną, Mariją ir Joną Jurašus, Saulių
Kondrotą, Eglę Juodvalkę, Aleksandrą Katzą, Mykolą Drungą ir kt. LB
dėmesyje buvo ir gerokai vėliau ,,Laisvos Europos radijuje”
įsidarbinęs D. Udrys, JAV gimęs ir lietuvių kalbą puikiai mokantis
jaunuolis. Kai JAV valdžia ruošėsi ,,Laisvosios Europos
radijo” lietuviškas laidas Prahoje panaikinti, LB
sulaukusi M. Drungos ir D. Udrio atsiųstų SOS, kreipėsi į JAV
vyriausybę ir Kongreso narius, prašant laidas išsaugoti.
Nepavyko! Lietuvos atkurta nepriklausomybė ir JAV sustiprintas dėmesys
Azijos kraštams atvedė prie laidų į Lietuvą panaikinimo.
Apie D. Udrį nuomonę susidariau, kai 2000-siais metais trejų metų
kadencijai trečią kartą man teko prisiimti JAV LB Krašto
valdybos pirmininko pareigas. Naujai sudarytos Krašto valdybos
svarbiu uždaviniu tapo į JAV LB gretas įtraukimas naujai iš
Lietuvos atvykstančių ir Amerikoje gimusios jaunosios kartos. Vykd.
vicepirm. dr. Romualdas Kriaučiūnas ėmėsi uždavinio ,,Dainavos”
stovyklavietėje sušaukti konferenciją aptarti naujųjų ateivių ir
jaunosios kartos vaidmenį JAV LB. Konferencijos vedamoji mintis –
,,Tikėkime savo ateitimi!” Programos pirmininku jis pakvietė
Darių Udrį ir šis kvietimą priėmė. Džiaugėmės duotu jauno
visuomenininko sutikimu. Deja, neilgai. Lietuvių Fondui parėmus
konferencijos ruošą, Krašto valdyba buvo įsipareigojus
kiekvienam konferencijos dalyviui pilnai apmokėti pragyvenimo
išlaidas. Tačiau D. Udrys iš Krašto valdybos
pareikalavo, kad kiekvienam dalyviui būtų apmokėtos ir kelionės
išlaidos. Stambių kelionės išlaidų riboti Krašto
valdybos finansiniai ištekliai nebuvo pajėgūs prisiimti.
Protesto ženklan D. Udrys atsisakė programos vadovo pareigų. Nors ir
staiga netekęs konferencijos ruošoje centriniu turėjusio būti
asmens, dr. Kriaučiūnas 2002 m. birželio 7–9 dienomis
suruošė puikiai pavykusią konferenciją. Dalyvavo daugiau nei 50
dalyvių, dviems trečdaliams esant iš ,,trečiosios bangos”.
Buvo išleistas konferencijos leidinys, pranešimai
paskelbti periodinėje spaudoje. Vėlesniais metais keletas
panašaus pobūdžio konferencijų suruošta Putname, jas
organizuojant jau ,,trečiabangei” LB Krašto valdybos
vicepirm. Sigitai Šimkuvienei. Slapukui mane kaltinant faktų
nežinojimu, sąmoningai palyginimui atskleidžiu šį įvykį. Ar
panaši istorija nepasikartojo 2008-iais metais, kai D. Udrys
atsistatydino iš Los Angeles LB apylinkės pirmininko pareigų
Krašto valdybai ir Tautinių šokių šventės rengimo
komitetui neparėmus jo siūlymo į šventę įvesti jidiš
tautinius šokius? Liūdna, kai suaugusio asmens visuomeninėje
veikloje elgesys primena užsispyrusį vaiką, kuris, negavęs ko nori,
susirenka žaislus ir rėkdamas bėga į savąjį kiemą!
Baigdamas, kreipiuosi į ,,Draugo” redakciją. Artėjant
,,Draugo” garbingai 100 metų sukakčiai nemenkinkite
dienraščio įgytos puikios reputacijos spausdindami
nepasirašytus slapukų laiškus redakcijai. Pridėtas
prierašas ,,Pavardė redakcijai žinoma” reikalų nepataiso,
o tik skatina skaitytoją be reikalo įtarinėti. Tai nupigina
laikraštį, neteikia šlovės nei jo leidėjams, nei
redakciniam kolektyvui. Nesekite ta Lietuvos žiniasklaida, kuri
internetiniuose komentarų puslapiuose spausdina vėmalams prilygstančius
bepavardžių slapukų pareiškimus ir keiksmus. Maloniais
pragiedruliais būna ten užtinkami mandagūs bei dalykiški,
pavarde pasirašyti užsienyje gyvenančių dr. Stasio Bačkaičio,
Arvydo Barzduko, dr. Elonos Vaišnienės, Juozo Gailos komentarai.