Insultas (Stroke)

Dalius Kedainis, M.D.

Pirmiausia turėčiau pripažinti, kad šis lietuviškas ligos pavadinimas man niekada nepatiko. Juk angliškas žodis ,,Insult” gali būti verčiamas į lietuvių kalbą daugeliu reikšmių ir šio žodžio sulietuvinta forma yra labai netiksli. Juk, paprastai kalbant, ,,Insult” gali būti verčiamas tiesiog, kaip pažeidimas, įžeidimas ir panašiai. O pažeisti galima smegenis, kepenis, širdį ir kitus organus. Medicininio termino ,,Cerebrovascular Attack” (CVA) vertinys, Smegenų kraujotakos sutrikimas, aprašytų ligą kur kas tiksliau. Na, bet palikime tai nuspręsti kalbininkams.

Insultas kasmet ištinka apie 700,000 amerikiečių. Tai viena dažniausių ligų mūsų visuomenėje, turinti labai rimtus padarinius, atnešanti didžiulius ekonominius nuostolius ne tik dėl brangaus gydymo ir reabilitacijos, bet ir dėl ilgo laikino, ar dažnai ir nuolatinio, nedarbingumo.

Insultas gali būti dviejų rūšių. Tai liga, kuri išsivysto, plyšus smegenų kraujagyslei ir išsiliejus kraujui į smegenis (hemoraginis insultas), ar užsikimšus smegenų kraujagyslei ir išsivysčius ūmiam smegenų kraujotakos nepakankamumui (išeminis insultas). Beje, išeminis insultas gali ištikti, staiga užsikimšus kraujagyslei, tarkim, pažeidus kraujagyslės sienelę ar plyšus aterosklerotinei plokštelei, arba ją gali užkimšti iš kitur atkeliavęs darinys (embolas). Tad pirmoji išeminio insulto forma vadinama trombotiniu insultu, o antroji forma vadinama trombemboliniu insultu.

Paklausite, kodėl gi tai svarbu? Visa esmė yra ta, kad trombembolinio insulto apsisaugojimui gali tekti naudoti papildomus vaistus, pavyzdžiui, antikoaguliantus (kraują skystinančius preparatus, pvz., Warfarin). Šis patarimas dažnai taikomas ligoniams, kurie turi prieširdžių virpėjimą, širdies ydas, skilvelio sienos aneurizmą (maisinę sienelės išvaržą, silpną sienelę) ir panašiai.

Beje, tuo pačiu norėčiau paminėti dar vieną smegenų kraujotakos sutrikimo formą, kuri vadinama Praeinančia išemine ataka (Transient Ischemic Attack). Šiuo atveju, ligoniui išsivysto neurologiniai simptomai, kurie visiškai praeina ir išnyksta per 24 valandas. Dažnai tai vadinama ,,mini stroke’’, ir šis priepuolis yra labai rimtas įspėjimas apie gresiantį insultą.

Insulto požymiai skiriasi pagal tai, kurio smegenų baseino kraujagyslės pažeistos: miego (Carotids) ar smegenų bazinė (Vertebrobasilar):

Miego arterijos atsišakoja nuo aortos, atiteka iki smegenų kaklo šonų. Išsivysčius šio baseino kraujotakos pažeidimui, galima veido, rankų ar kojų nejautra, dažnai apimanti vieną kūno pusę, paralyžius, kalbos sutrikimas, veido bruožų asimetrija.

Bazinė kraujagyslė yra tik viena, ji randama apatinėje užpakalinėje smegenų dalyje, ir ji suformuojama, susijungus dviems nugaros smegenų arterijoms. Dėl to dažniausiai smegenų kraujotakos sutrikimai, palietę šių arterijų baseiną, būna lydimi abipusių kūno sutrikimų: regos sutrikimo ar net aklumo, spengimo ausyse ir galvos svaigimo, galvos skausmo, dažniausiai užpakalinėje galvos dalyje, pykinimo ir vėmimo, sutrinka rijimas, atsiranda rankų ir kojų silpnumas, dėl kurio parkrentama, traukuliai. 

Vertinant simptomų išsivystymo staigumą, galima prognozuoti, koks insulto šaltinis. Jei galvos skausmas ar traukuliai išsivysto staiga, per kelias sekundes, juos turbūt sukėlė ,,emmolas’’ (kraujo krešulys, atkeliavęs iš tolumos į smegenis). Kita vertus, jei simptomai išsivysto lėtai, per kelias minutes ar valandas, juos greičiausiai sukelia ,,trombas’’ (besivystantis krešulys smegenų kraujagyslėje).

Hemoraginio insulto požymiai gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo to, ar kraujas susikaupia smegenų audinyje (dar vadinama parenchiminiu kraujavimu), ar jis išsilieja į smegenų dangalus ir skilvelius (šio tipo insultas vadinamas subarachnoidiniu insultu, ir jį dažniausiai sukelia plyšusi smegenų aneurizma, t.y. kraujagyslės sienelės išvarža).

Taigi, parenchiminio kraujavimo požymiai dažniausiai prasideda staiga ir palaipsniui sustiprėja. Dažnai tam prireikia keletos valandų. Ligoniai skundžiasi galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, traukuliais, sąmonės sutrikimu. Tuo tarpu subarachnoidinis kraujavimas dažniausiai lydimas staigaus intensyvaus galvos skausmo, jį sukelia kraujas, dirginantis smegenų dangalus (dažnai ligoniai šį galvos skausmą vadina absoliučiai stipriausiu galvos skausmu jų gyvenime), pykinimas, vėmimas, padidintas jautrumas šviesai ir garsui, kaklo įsitempimas, traukuliai, sąmonės aptemimas ar praradimas.

Be jokios abejonės, niekas nėra apsaugotas nuo insulto. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kokie gi yra pagrindiniai rizikos faktoriai, padidinantys insulto riziką;

* Amžius. Nors tai vienas pagrindinių rizikos faktorių, norėčiau pabrėžti, kad dažniausiai insultu linkę sirgti žmonės, turintys keleto rizikos faktorių sumą. Vis dėlto dažniausiai insultu serga vyresni nei 55 metų žmonės, ypač jei jie nutukę, turi aukštą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, rūkoriai, sergantys diabetu ir t.t.

* Praeinanti išeminė ataka (Transient Ischemic Attack). Tai rimtas įspėjimas apie gresiantį insultą. Nepradėjus tinkamos medicininės pagalbos, dažnai ištinka insultas per artimiausius 12 mėnesių.

* Lytis. Moterys dažniau linkusios sirgti insultu, ypac hemoraginiu.

* Etniškumas. Amerikos mažumos (Amerikos afrikiečiai, Lotynų amerikiečiai, Amerikos indėnai) labiau linkę sirgti insultu.

* Širdies ligos ir širdies infarktas. Ligoniai, sergantys širdies liga, neseniai sirgę miokardo infarktu, turi padidintą riziką sirgti insultu. Tai akivaizdu, nes šie ligoniai dažnai turi tuos pačius rizikos faktorius: rūko, padidėjęs kraujospūdis, nutukę, serga diabetu ir t.t. Taipogi žinotina, kad, jei tenka daryti širdies kraujagyslių angiogramą ir angioplastiją (procedūrą, kurios metu įvedamas kateteris į širdies krujagysles, įšvirkščiama specialaus kontrasto, nustatoma susiaurėjusi kraujagyslės vieta ir, reikalui esant, ji praplečiama, ir toje vietoje paliekamas stentas), tai sukelia 2–5 proc. riziką susirgti insultu. Taipogi, antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai) padidina hemoraginio insulto riziką. Prieširdžių virpėjimas sukelia rimtą pavojų, kad gali susiformuoti kraujo krešuliai (trombai), kurie vėliau gali sukelti trombembolinį insultą.

* Aukštas kraujospūdis. Pasak medicinos ekspertų, galima būtų išvengti iki 40 proc. visų insultų, jei kraujo spaudimas būtų tinkamai kontroliuojamas.

* Rūkymas padidina riziką sirgti insultu daugiau nei 2 kartus. Rūkymas didina kraujo spaudimą, sumažina ,,gero’’ cholesterolio kiekį, paspartina aterosklerozę.

* Diabetas padidina išeminio insulto riziką. Diabetu sergantys žmonės dažniausiai miršta nuo širdies ligų ir insulto. Gera diabeto kontrolė gali atitolinti insultą, bet, nepaisant visų pastangų, vis dėl to rizika yra didesnė.

* Nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas yra labai svarbus rizikos faktorius.

* Aukštas cholesterolis, mažas ,,gero’’ cholesterolio kiekis paspartina aterosklerozę ir tikrai padidina insulto riziką.

* Psichikos sutrikimai ir emociniai veiksniai, depresija, didelis emocinis stresas.

* Infekcijos ir uždegimas. Žmonės, persirgę smegenų ar smegenų dangalų infekcijomis, taipogi turintys dantenų uždegimą, dantų uždegimą, chroninį sinusitą, gali 20 proc. dažniau susirgti insultu.

* Anabolinių steroidų vartojimas.

* Nėštumas.

* Kontraceptinių vaistų vartojimas.

* Kaklo procedūros, tokios kaip chiropraktinis kaklo manipuliavimas, gydomasis masažas ir panašiai.

Tad kaip apsisaugoti nuo insulto ar bent jau sumažinti jo riziką? Norėčiau pateikti keletą patarimų, paremtų Amerikos Širdies asociacijos (American Heart Association) rekomendacijomis:

* Nuolat tikrinkite ir kontroliuokite savo cholesterolį. Reikalui esant, nevenkite cholesterolį mažinančių vaistų.

* Kontroliuokite kraujospūdį.

* Numeskite viršsvorį ir palaikykite sveiką kūno svorį.

* Nuoširdžiai ir aktyviai sekite daktaro patarimus, gydant chronines ligas, ypač širdies ligas ir diabetą. Kontroliuokite kraujo gliukozę kaip galima geriau.

* Nevenkite fizinio aktyvumo ir paskirkite bent 30 minučių fizinei mankštai beveik kasdien.

* Sveikai maitinkitės. Valgykite daugiau vaisių ir daržovių, žuvies, paukštienos, riešutų, neriebių pieno produktų. Venkite sočiųjų riebalų (Transfat).

* Meskite rūkyti.

* Apribokite alkoholio kiekį, nevartokite daugiau nei 1 gėrimą per dieną.

* Kontroliuokite prieširdžių virpėjimą. Naudokite antikoaguliantus.

 * Vartokite mažos dozės aspiriną (81 mg/dieną), ypač jei sergate širdies ligomis.

Pabaigai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kelis Amerikos Insulto fondo (American Stroke Foundation) patarimus, kaip atpažinti ūmius insulto požymius ir kaip greitai atpažinti, ar kitą žmogų staiga ištiko insultas:

* Jei staiga ,,pakirto’’ kojas, rankas, silpna ar tirpsta galūnės.

* Jei nejaučiate vienos savo kūno ar veido pusės (nejautra).

* Jei staiga apakote viena akimi.

* Jei staiga negalite paeiti ar sutriko eisena.

* Jei negalite suprasti, ką kalba kitas asmuo.

* Jei staiga praradote kalbą ar pradėjote kitaip kalbėti, jei sunku ištarti žodžius.

* Jei staiga apsvaigo galva ir praradote kūno pusiausvyrą.

* Jei jus vargina staigus baisus galvos skausmas, galbūt blogiausias, kokį kada nors turėjote.

Jei įtariate, kad kitą asmenį ištiko staigus insultas, nepamirškite 60  sekundžių testo:

* Paprašykite jo nusišypsoti;

* Paprašykite pakelti abi rankas;

* Paprašykite ištarti paprastą frazę, vieną sakinį, pvz.: ,,Šiandien graži saulėta diena’’.

Neverta net priminti, 911 tarnyba visuomet mūsų ištikima sąjungininkė. Nedelskite nė minutės, nes kiekviena minutė brangi.

Tad būkime sveiki!