,,Išeivijos kelias”

Laima Apanavičienė

Didžiulis būrys meno gerbėjų šeštadienį, lapkričio 4 d., apsilankė Lietuvių dailės muziejuje, Pasaulio lietuvių centre. Priežastis — neeilinis renginys — Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio premijų dailės kūrinių konkursas ,,Išeivijos kelias”.

Idėja rengti šį konkursą gimė 2004 metais. Tais metais Čikagos Čiurlionio galerija, Inc., pasiūlė surengti ciklą konkursinių parodų, kurių laureatams būtų teikiamos  dailininkų M. Šileikio (1893-1987) ir T. Petraičio (1896-1978) premijos. Lietuvos dailės institutui pritarus nutarta surengti 5 parodas — 3 Lietuvoje ir 2 JAV.

2005 m. pirmoji iš numatytų parodų buvo surengta Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose. Paroda ,,Lietuvos kelias” buvo skirta Lietuvos Nepriklausomybės 15-mečiui.  Net ir patys rengėjai buvo maloniai nustebinti dalyvių gausa ir parodai pateiktų darbų verte.

Čiurlionio galerijos, Inc., Lietuvių dailės muziejaus ir Lietuvių dailės muziejaus surengtoje antrojoje šio ciklo  parodoje ,,Išeivijos kelias” dalyvavo 31 dailininkas, gyvenęs ir kūręs užsienyje ne mažiau nei 3 metus. Parodai — konkursui jie pateikė 69 kūrinius.

Parodos atidaryme žiūrovai pamatė ne tik tapybos, skulptūros, akvarelės darbus, bet ir kitomis technikomis, nei numato konkurso nuostatai, atliktus darbus. Manau, tai, kad  komisija priėmė į parodą šiuos nekonkursinius darbus, labai paįvairino pačią parodą, leido menininkams pademonstruoti naujas idėjas. Gal tas ne tiek svarbu parodas organizuojant Lietuvoje, kur menininkų daug, bet užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės  menininkams tai gražus būdas ne tik dalyvauti parodoje, parodyti savo darbus, bet ir susitikti su savo bendraminčiais, pakalbėti, pažiūrėti, ką naujo nuveikė jų draugai. 

Konkurso vertinimo komisija — Valentinas Ramonis (pirmininkas), Viktorija Kašubaitė-Matranga, Magdalena Birutė Stankūnienė ir Danas Lapkus — premijas paskyrė: Miko J. Šileikio premiją už tapybą ir skulptūrą: I premija (500 dol.)— Juozui Mieliuliui už kūrinį ,,Kažkoks slėnis”; II premija (300 dol.) —  Ramojui Mozoliauskui už kūrinį ,,Partizano motina” ir III premija (200 dol.) — Danguolei Šeputaitei-Jurgutienei už kūrinį ,,Toliau visko”.

Teofilio Petraičio premijos už akvarelės ir grafikos kūrinius atiteko: I premija (500 dol.) — Giedrei Žumbakienei už kūrinį ,,Sulankstytos erdvės”, II premija (300 dol.) — Liucijai Kryževičienei-Hutcheon už kūrinį ,,Dangaus bekraštė giluma”, Nr. 1 ir III premija (200 dol.) — Rimgailei Jonynaitei-Zotovienei už kūrinį ,,Pavasario ženklai”.

Premijų įteikimo vakarą pradėjo ir visus susirinkusius pasveikino Čiurlionio galerijos, Inc., valdybos pirmininkas Leonas Maskaliūnas, pakvietęs Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmų parodų kuratorę Juliją Mušinskienę pristatyti konkurso premijų donatorius M. J. Šileikį ir T. Petraitį.

Kalbėjęs atidaryme Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Arvydas Daunoravičius, sveikindamas konkurso nugalėtojus ir dalyvius, be kita ko pajuokavo, jog trečiąją parodą (ji bus rengiama 2007 m. Lietuvoje) būtų galima pavadinti ,,Mūsų kelias”.

JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė pasidžiaugė, kad jai teko laimė ne tik dalyvauti šios, bet ir Lietuvoje vykusios parodos atidarymuose. Dalyvavo ji ir pirmą kartą po ilgų metų Lietuvai gražintų darbų parodos atidaryme.

Žiūri pirmininkui perskaičius aktą apie premijų paskyrimą, iždininkas Vytenis Kirvelaitis ir generalinis konsulas A. Daunoravičius įteikė premijas laimėtojams. Be jau minėtų premijuotųjų, vertinimo komisija  rekomendavo pažymėti specialiomis (300 dol.) premijomis dar trijų konkurso dalyvių darbus. Apsvarsčiusi pasiūlymą, Čiurlionio galerijos, Inc., valdyba specialiąsias premijas paskyrė: Zitai Sodeikai už kūrinį ,,Angelų madona”, Adai Sutkuvienei už kūrinį ,,Vilties angelas” ir jaunam menininkui Vidui Zimkui už kūrinį ,,Melai”. Visiems dalyvavusiems konkurse dailininkams buvo įteikti padėkos raštai.

Pasibaigus parodai bus išleistas parodos katalogas, kuriame matysime visus parodos dalyvių darbus. Jis bus tokio pat formato kaip ir parodos ,,Lietuvos kelias” katalogas. Šį katalogą rengia J. Mušinskienė.

Pakalbinau keletą parodos ,,Išeivijos kelias” laimėtojų. Kalbuosi su Danguole Šeputaite-Jurgutiene (Miko J. Šileikio III premijos laimėtoja).

— Sveikinu Jus su apdovanojimu. Kokia Jūsų nuotaika?

— Nuotaika gera. Ypač malonu, kad tokia paroda įvyko ir kad komisija atkreipė dėmesį į mano darbus. Aš daugiausia dalyvauju amerikiečių parodose ir jose esu ne kartą apdovanota. Džiugu, kad ir lietuviškoje parodoje esu įvertinta.

— Kokia technika Jums labiausiai patinka dirbti?

— Pradžia buvo aliejiniai dažai, bet  pasidariau jiems alergiška. Tada turėjau ieškoti kažko kito. Tada pradėjau dirbti su akrilu. Dabar pasaulyje labai viskas keičiasi, technikos maišosi. Retai kur sutiksi vien akvarelę ar grafiką. Visi nori plėsti horizontus ir padaryti kažką naujo. Kai kažką pridedi prie pagrindinės medžiagos, darbai tampa labai įdomūs. Dabar ir aš daug ką darau mišria technika, viena iš jų būtų koliažas. Tačiau mano koliažas skiriasi nuo mums įprasto, kai paimamas koks daiktas ir uždedamas ant piešinio. Aš dienų dienas praleidžiu dėliodama skirtingų faktūrų popierių, pvz., japonišką, kinišką, sudarau visą paletę spalvų, o paskui juos sujungiu, grupuoju, dedu vienas ant kito. Vartoju kreidą, specialų pieštuką. Grynai akvarelinių darbų, už kuriuos esu gavusi apdovanojimų, beveik nebedarau.

— O ką Jūs manote apie kompiuterių atėjimą į meną?

— Dabar šis klausimas iškyla visur. Dar daug kas nežino, kaip tai vertinti. Kai kurių parodų rengėjai visai nepriima kompiuteriu atliktų darbų, bet atsiranda ir tokių, kurie tokius darbus eksponuoja, sakydami, kad reikia žengti į koją su gyvenimu ir leisti dailininkams dirbti įvairia technika. O ir aš pati neturiu atsakymo į šį klausimą — iš vienos pusės ta nauja technika gal ir įdomu, bet iš kitos — darbuose prarandama ,,žmogaus ranka”, jo siela, asmeniškumas. Man  asmeniškai patinka tie paveikslai, kuriuose ,,matai žmogų”.

— Kokios Jūsų nuotaikos? — užklausiau specialiosios premijos laureatę Adą Sutkuvienę.

— Labai džiaugiuosi. Maniau, kad mano darbo visai neims į parodą, bet esu labai nustebusi, vis tik priėmė ir gavau ypatingą pažymėjimą, kuo labai džiaugiuosi. Lietuvoje mano darbą priskirtų tekstilei, bet čia, Amerikoje, jį priima ne vien kaip tekstilę. Tas ,,siūlų menas” įgauna visiškai kitą išraišką — tai tarsi trijų dimensijų skulptūra. Iš siūlų gali padaryti sudėtingiausius trijų išmatavimų kūrinius.

— Šį kartą  konkursui darbus pateikė nemažai jaunų menininkų. Ar Jus tai džiugina?

— Labai džiugina, nes mes tokiu būdu atsinaujiname. Reikia naujų idėjų, naujų bandymų. Tie, kas  senokai dirba, gal jau ir pavargo, išsisėmė, o jaunimas ateina su naujom idėjom ir tas yra labai sveikintina.

— Ar džiaugiatės gavusi apdovanojimą? — klausiu  Liucijos Kryževičienės-Hutcheon, laimėjusios T. Petraičio II premiją.

— Džiaugiuosi, kad esu tokiam gražiam apsupime gerų ir man dėmesingų žmonių. Žinoma, malonu gauti premiją, tai skatins toliau tęsti savo darbus.

— Kažkada buvote tik tekstilininkė, dabar matome Jūsų akvareles ir monotipijas. Ar galvojate nerti į naujus atradimus?

— Galvoju dirbti įvairiose srityse. Tą jau pradėjau prieš daug metų. Ir dar galvoju pradėti rašyti. Žadu rašyti noveles iš savo vaikystės prisiminimų ir savo prabėgusio gyvenimo tarpsnio, rašyti apie žmonių nuotaikas, papročius, apie sąlyčio kampus.

Paroda baigėsi, skirstėsi žmonės, išsinešdami savo širdyse  džiaugsmą ir gėrį.

Belieka tik pasveikinti visus laimėtojus, palinkint Jiems geros kūrybinės sėkmės, o šios parodos organizatoriams padėkoti  už jų didžiulį triūsą organizuojant šią parodą.