Septintoji JBANC konferencija akcentavo energetikos saugumą

Dalia Cidzikaitė

(Tęsinys. Pradžią žr. čia)

Prezidentas pabrėžė bendrų pastangų svarbą

Antrosios dienos Joint Baltic American National Committee, Inc. konferencijos ,,Oil and Blood: Baltic Energy and the Legacy of Communism” programą atidarė Estijos ambasadorius JAV Juri Luik. Prieš pristatydamas JAV ambasadorių Lietuvoje John Cloud ir vieną garbingiausių šių metų konferencijos svečių — LR prezidentą Valdą Adamkų, Estijos ambasadorius pastebėjo, jog laikai pasikeitė ir vis dažniau energetika kai kurių valstybių yra pasitelkiama kaip politinis įrankis, todėl, įsitikinęs jis, šiųmetinė JBANC konferencija vyksta pačiu laiku ir yra ypač aktuali Baltijos valstybėms.

LR prezidento Valdo Adamkaus nuomone, Lietuvos žmones ir Lietuvos vykdomą politiką geriausiai apibrėžia žodis ,,energingas”: Lietuvos žmonės yra ambicingi, darbštūs ir siekiantys pasisekimo. Iš kitos pusės, pastebėjo LR prezidentas, Lietuvos energetikos pramonė yra labai pažeidžiama. Tokia yra realybė ir ją patiria ne tik Lietuva, bet ir dvi likusios Baltijos valstybės bei kitos Centrinės ir Rytų Europos šalys. Prezidentas V. Adamkus paminėjo pasiektus ir siekiamus įgyvendinti Lietuvos projektus energetikos srityje. Vienas svarbiausių — energetinės priklausomybės nuo vienos valstybės sumažinimas, jį įgyvendinant, numatoma iki 2012 metų sustiprinti bendradarbiavimą su Lenkija; pastatyti naują atominę elektrinę Lietuvoje; remti Talino ir Helsinkio energetinį bendradarbiavimą. Lietuvos prezidento įsitikinimu, susivienyti turi ne tik Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, bet visas Rytų Europos regionas bei Europos Sąjungos (ES) narės. Tik bendrų pastangų ir atvirų diskusijų dėka Baltijos valstybės ir kitos šalys, šiuo metu esančios pririštos prie vienintelio energetikos tiekėjo rytuose, galės ištrūkti iš politizuotos ir ideologizuotos energetikos gniaužto — kalbą užbaigė prezidentas.

Pirmoji diskusija: manipuliavimas ir prievarta

Pirmąją antros dienos diskusiją „Energetikos saugumo prievarta ir manipuliavimas ja Rytų Europoje” moderavęs Joseph Bader, NATO ekspertas energetikos ir energetikos saugumo srityje, pastebėjo, jog nors paskutiniu metu energetikos problemos Rytų Europoje kelia didelį susirūpinimą, trijų Baltijos valstybių žengti žingsniai teikia vilties būti optimistais. Trys diskusijos dalyviai: Vladimir Socor, Zeyno Baran ir Keith Smith, aštriai kalbėjo apie Rusijos vaidmenį, jai siekiant destabilizuoti energetinį saugumą Rytų Europoje.

V. Socor, ,,Jamestown Foundation” ir ,,Eurasia Daily Monitor” analitikas, ,,Wall Street Journal” bendradarbis, ,,Moldova Foundation”, įkurtos Washington, DC, narys, susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į ypač suįžūlėjusią Rusijos politiką energetikos srityje. Maskva manipuliuoja tiekdama energiją užsakovams, pasak pranešėjo, ji tą dabar daro naftai dar net nepalikus Rusijos teritorijos. Rusija išdrįso pasipriešinti net Vokietijai, tokie Rusijos veiksmai, V. Socor, teigimu, net Šaltojo karo metu nebuvo įsivaizduojami. Negana to, visai neseniai Rusija atsisakė ratifikuoti ES pasiūlytą bendrą energetikos tiekimo sutartį. Kaip galimus kelius, sprendžiant susidariusią situaciją energetikos srityje, prelegentas paminėjo: būtinybę ieškoti naujų energetikos šaltinių, ieškoti būdų kaip tiesiogiai, be Maskvos įsikišimo, prisijungti prie naftotiekio palei Kaspijos jūrą. V. Socor įsitikinimu, Baltijos šalių geografinė padėtis yra ideali, siekiant sukurti saugią energetikos apyvartą ateityje, vis dėlto, įsitikinęs jis, tai nebus pasiekta vien Baltijos šalių jėgomis — prie bendro stalo turėtų susėsti visos suinteresuotos pusės.

Zeyno Baran, Hudson Institute darbuotoja, buvusi ,,Center for Eurasian Policy” direktorė, pritarė prieš tai kalbėjusiam prelegentui, sakydama, jog Baltijos šalys yra unikalioje padėtyje, sprendžiant energetikos saugumo klausimą regione. Vis dėlto, ji perspėjo, jog jeigu Rytų Europa drauge su ES nesureaguos į iš Rusijos kylančią grėsmę energetikos saugumo srityje, gali vėl tekti atsimušti į naują geležinę uždangą. Ypač didelį dėmesį Z. Baran kreipė į ES vaidmenį, sprendžiant energetikos saugumo klausimą. Pasak jos, Europa kaip niekad turėtų būti solidari ir derybose su Maskva turėtų atstovauti vienam balsui. 

Keith Smith, buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje, šiuo metu dirbantis ,,Center for Strategic and International Studies Europe Program”, priminė konferencijos dalyviams, jog Rusija jau ir anksčiau yra nutraukusi naftos ir dujų tiekimą Baltijos šalims: 1989 ir 1990 metais. Praktiškai nuo 1990 m. energetikos išlaisvinimas tapo viena didžiausių problemų Centrinės ir Rytų Europos regione ir ypač dabar, kai Rusija pasidarė žymiai agresyvesnė — teigė prelegentas. Nemažai kritikos, sprendžiant energetikos saugumo klausimą, K. Smith pažėrė ES, kuri, anot jo, per lėtai reaguoja į Rusijos veiksmus ir vis dar teigia, jog Rusija yra patikima naftos ir dujų tiekėja.

Antroje diskusijoje buvo svarstomos alternatyvos

Antroje diskusijoje ,,Energetikos alternatyvos: nauja vizija, aprūpinant energija Baltijos valstybes” dalyvavo LR ekonomikos viceministras Vytautas Naudužas, ES Energetikos komisijos vadovas Andris Kesteris ir Estijos Užsienio reikalų ministras Raul Malk. Diskusiją moderavo JBANC atstovas Ramūnas Kondratas.

LR atstovas savo pranešime aptarė du pagrindinius klausimus: ką Lietuva daro ir ką darys, kad ateityje sumažėtų jos priklausomybė nuo Rusijos energijos tiekėjų. Iš kitos pusės, teigė viceministras, energetikos tiekimo problema gresia ir pačiai Europai, jo duomenimis, šiuo metu EU iš Rusijos gauna apie 50 proc. energijos, po gero dešimtmečio energetikos poreikis išaugs iki 70 proc. Todėl labai svarbu, kad ES energetikos komisija priimtų bendrą veiksmo planą, kaip tvarkytis su dabartiniais ir būsimais visos Europos laukiančiais energetikos iššūkiais — pabaigė V. Naudužas.

ES atstovas A. Kesteris į energetikos problemą pažiūrėjo iš Briuselio perspektyvos. Jis supažindino su jau nuveiktais ir būsimais ES Energetikos komisijos darbais, paminėdamas, jog šiuo metu ES dirba ties ambicingu nauju energetikos projektu. Kalbėdamas konkrečiai apie Baltijos valstybių situaciją ir galimą jų ir ES vaidmenį, sprendžiant savo ir kaimyninių šalių energetikos saugumo klausimą, A. Kesteris teigė, jog problema yra kur kas platesnė, nei šiuo metu Lietuva, Latvija ir Estija galvoja. Ateityje ES norėtų, kad: Baltijos šalys išlaisvintų prekybos nafta ir dujomis rinką; bandytų padaryti, kad ta rinka taptų kuo patrauklesnė investuotojams; sukurtų galimybę tiekti naftą ir kitoms valstybėms ir kad vyriausybė kuo mažiau dalyvautų energetikos reikaluose.

Trečiasis prelegentas Estijos Užsienio reikalų ministras Raul Malk savo pranešime teigė, jog Estijos energetikos saugumas yra vienas svarbiausių vyriausybės prioritetų. Tarsi atsakydamas į prieš jį kalbėjusio ES atstovo abejones, R. Maulk sakė, jog Estija yra suinteresuota artimiau bendradarbiauti su ES ir drauge kurti bendrus veiksmo planus energetikos srityje. Jis taip pat nurodė keletą šiuo metu ne tik Estijai, bet ir visoms Baltijos šalims, aktualiausių problemų. Pirma, Estijos ministro įsitikinimu, Baltijos valstybės per paskutiniuosius du dešimtmečius nepakankamai investavo į energetikos produkciją, antra, ES ir NATO yra prastai pasiruošusios galimai energetikos krizei Rytų Europos regione.

R. Lugar apeliavo į NATO vaidmenį

Pietų metu JBANC konferencijoje apsilankė JAV senatorius Richard Lugar. Jam buvo įteiktas garbingas šių metų JBANC apdovanojimas už Baltijos šalių demokratiją (Baltic Democracy Award). Atsiimdamas apdovanojimą, senatorius R. Lugar, aktyviai rėmęs Baltijos valstybių siekį tapti NATO narėmis, prisiminė Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastangas priklausyti Vakarų pasauliui. Pasak kalbėtojo, jeigu tada nerimavome dėl politinio ir karinio trijų Baltijos šalių saugumo, tai šiandien daug rūpesčio kelia energetikos klausimai. Kas būtų, jei Rusija visiškai nustotų tiekti naftą Baltijos šalims? Ar NATO būtų pasiruošusi taikyti penktąjį straipsnį, pagal kurį vienas kovoja už visus ir visi už vieną — susirinkusiųjų klausė senatorius R. Lugar. Todėl ne tik Baltijos kraštai, bet ir NATO dar turės sunkių akimirkų, sprendžiant energetikos saugumo problemą regione.

Trečioji diskusija apie padėtį kaimyninėse šalyse

Trečioji JBANC konferencijos diskusija ,,Demokratiniai lūkesčiai kaimyninėse Baltijos šalyse” atkreipė dėmesį į politinę situaciją Baltarusijoje ir Rusijoje.

Žurnalistas, buvęs korespondentas Maskvoje, ilgametis Rusijos ir buvusios Sovietų Sąjungos apžvalgininkas, šiuo metu Hudson instituto vyresnysis bendradarbis, vizituojantis profesorius Johns Hopkins universitete, kelių knygų autorius D. Satter pabrėžė, jog po 1990 m., sugriuvus Sovietų Sąjungai, Baltijos šalys tapo normaliomis demokratinėmis valstybėmis, tuo tarpu Rusija, svečio įsitikinimu, tokia netapo. Vietoj demokratinių ir žmogiškų vertybių Rusija pasirinko netikras vertybes. Todėl nuo pat pradžių reformos nevyko nei Rusijos teisės srityje, nei ekonomikoje.

Kita vertus, pagarba mažesnėms tautoms ar etninėms grupėms niekada nebuvo ir, deja, kol kas nėra Rusijos politikos dalis — toliau dėstė D. Satter. Prelegento įsitikinimu, Baltijos valstybių vaidmuo Rusijai tebėra svarbus. Nors Rusija ne kartą parodė trims Baltijos valstybėms, jog ja pasitikėti negalima, Rusija ir aplinkinės valstybės tikisi, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos pavyzdys, joms tampant demokratinėmis valstybėmis, ilgainiui pakeis ir pačios Rusijos kryptį.

Antrasis prelegentas Andrej Nekrasov, kino ir teatro režisierius iš Sankt Peterburgo, keleto dokumentinių filmų autorius bei kelių garbingų kino apdovanojimų savininkas, taip pat buvo kritiškas, kalbėdamas apie Rusiją. Pasak jo, nors ir kaip Vakarai stengiasi ignoruoti šiuo metu Rusijoje vykstančius procesus, šią šalį parodyti einančią demokratijos keliu, kurioje vyksta reformos, o jų didžiausias reformatorius yra Rusijos prezidentas Vladimir Putin, ateis laikas, įsitikinęs A. Nekrasov, kai teks daiktus įvardinti tikraisiais jų vardais. Prelegentas teigė, jog Putinas ir jo vedama oficialioji politika neatstovauja visai Rusijai. Rusija, teigė A. Nekrasov, nėra tokia vieninga, kokią ją nori parodyti Maskva. Jis taip pat pabrėžė Baltijos šalių vaidmenį praeityje, griūvant Sovietų Sąjungai, ir ateityje, galbūt kada nors Rusijai bandant tapti demokratine valstybe. Rusijai reikia Vakarų tiek pat, kiek Vakarams reikia Rusijos — taip savo kalbą pabaigė kino režisierius iš Sankt Peterburgo.

Ketvirtoji diskusija — komunizmui atminti

Paskutinioji diskusija ,,Komunizmo palikimas: atsiminimo projektai” pristatė keturis projektus, vienaip ar kitaip skirtus Antrojo pasaulinio karo, nacizmo ir  komunizmo represijoms atminti. Diskusiją moderavusi Rima Kuprytė pristatė keturis ketvirtosios diskusijos dalyvius: Justiną Riškų, Iną Navazelskis, Imbi Paju, Jon Baltmanis ir Lee Edwards.

Lee Edwards pristatė projektą, pagal kurį šių metų birželio 12 d. Vašingtone, netoli Baltųjų rūmų iškils paminklas komunizmo aukoms atminti. Būsimas paminklas yra paminklo, stovinčio Tiananmen aikštėje, Beijing, Kinijoje, replika. Pasak L. Edwards, paminklas bus skirtas ne tik komunizmo priespaudą patyrusioms tautoms, bet ir toms valstybėms bei tautoms, kurios kovojo ar tebekovoja už laisvę ir demokratiją. Didžiąją pinigų dalį paminklui skyrė Baltijos šalių grupės ir organizacijos. Ateityje planuojama įrengti ir muziejų bei biblioteką.

Holokausto muziejuje, Vašingtone dirbanti Ina Navazelskis susirinkusiems kalbėjo apie projektą ,,Baltic Oral History Project”, kurio tikslas apklausti kuo daugiau holokausto baisumus mačiusių ar išgyvenusių žmonių. Pasak kalbėtojos, šiuo metu yra užrašyti daugiau nei 100 lietuvių, 52 latvių ir 3 estų pasakojimai.

Čikagoje gimęs ir augęs, šiuo metu studijuojantis istoriją University of Illinois at Chicago, Justinas Riškus susirinkusius supažindino su praėjusią vasarą Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos iniciatyva suorganizuotu projektu ,,Misija Sibiras“. Be Ievos Butkutės, kuri mokosi University of Washington, Seattle, J. Riškus buvo vienintelis Amerikos lietuvis, dalyvavęs šiame projekte. Jo kelionę finansavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Pasakojimą kalbėtojas paįvairino nuotraukomis, kurias jis nufotografavo savo aštuonių dienų kelionės į Sibirą metu.

Septintąją JBANC konferenciją uždarė naujas šio komiteto prezidentas Saulius Kuprys.