Kalėdinė dovana Lietuvos žmonėms

Regina Astrauskienė

Spalio 27 d. į Lietuvą iškeliavo, (sunku jau dabar ir suskaičiuoti kelinta) labdaros siunta vaikų ir senelių namams, mokykloms, muziejams ir bibliotekoms.

Jau daugiau nei dešimtą kartą šią Kalėdinę siuntą suorganizavo nenuilstantis ir ryžtingas Philadelphia gyvenantis lietuvis John Puodžiūnas. Šiais metais nebuvo paprasta ir lengva tai padaryti, nes reikėjo ieškoti naujų patalpų, kur žmonės galėtų patogiai atvežti visa tai, ką nori išsiųsti lietuviams, šiuo metu gyvenantiems sunkesnėmis sąlygomis, kad pradžiugintų juos, artėjant gražiausiai metų šventei Šv. Kalėdoms.

Žmonės pradėjo skambinti ir klausinėti, ar tokia siunta bus organizuojama, dar vasarą. Dažni skambučiai ne tik iš Philadelphia ir jos apylinkių, bet ir iš Maryland, New Jersey, New York pastūmėjo John Puodžiūną sukaupti jėgas ir nenuleisti rankų. Jo ilgai įkalbinėti nereikėjo. O ką jau šis lietuvis tarė, tą ir padarė. Turėdamas ilgametę šios veiklos patirtį, jis kantriai ieškojo naujos vietos siuntiniams priimti. O kai surado tinkamą, paskelbė žmonėms jos adresą ir pradėjo darbą, užtrukusį keturias savaites. Kas  dien sandėlis pilnėjo, o Puodžiūnas džiaugėsi, kad lietuviai nėra abejingi savo tautiečiams.

Albert P. Mikutis Jr, Rosa Šomkaitė, Teresė Landsbergis, Patricija Walker ir kt. dovanojo knygas, mokymo ir rašymo priemones, higienos priemones, buitinius ir elektros prietaisus, drabužius, vežimėlius neįgaliesiems, buities priemones ligoniams ir kt. Visi šie daiktai iškeliavo į Linkuvos gimnaziją, Jono Kirkliaus Klebiškio pagrindinę mokyklą, Pušaloto pagrindinę mokyklą, Maironio lietuvių literatūros muziejų ir kitas vietas. Kitą labdaros dalį išdalins ses. Teresė Krištolaitytė, ses. Donald Saboniūtė, ses. Saulė Lapėnaitė, msg. Leonas Jakimavičius. Šios organizacijos ir žmonės labdaringų Kalėdinių dovanų tikrai laukia. Tuo labiau, kai Lietuvoje nuolat kyla maisto produktų kainos, o galimybę nusipirkti batus ar drabužį žmonės, gyvenantys šiose įstaigose, vargu ar turi.

Šalia labdaros siuntinių, žmonės tuo pačiu adresu vežė dėžes su Kalėdinėmis dovanomis Lietuvoje likusiems šeimos nariams, giminaičiams, draugams. Tad ypač daug šurmulio buvo paskutinį šeštadienį ir sekmadienį, spalio 20 ir 21 dienomis. Žmonės nešė savo dėžes į sandėlį ir dėkojo Puodžiūnui už jo supratimą ir pastangas, organizuojant taip labai reikalingą akciją. O jis tik šypsojosi ir linkėjo, kad siuntiniai sėkmingai būtų sukrauti į talpintuvą, laimingai perplauktų Atlantą ir iki Šv. Kalėdų pasiektų tuos, kam jie skirti. Jo veide nebuvo nė trupučio nuovargio ar nuoskaudos, kad šiais metais visą organizacinį darbą teko nuveikti vienam, nes jis tikėjo, kad daro gerą darbą Lietuvos žmonėms. Jam smagu buvo matyti atvažiuojančius, besidalinančius įspūdžiais lietuvius.

Sandėlis pilnėjo labai greitai, o paskutinėmis dienomis reikėjo išsinuomoti papildomas patalpas, kad sutalpinti visų norinčiųjų siuntinius. Tik iki paskutinės dienos rūpėjo, ar bus pakankamai pagalbininkų sukrauti į talpintuvą visa tai, ką surinko per mėnesį. Tačiau rūpestis buvo visai nereikalingas. Spalio 27osios rytą, dar prieš aštuntą valandą, susirinko tiek jaunų, stiprių vyrų, kad keli šimtai dėžių į talpintuvą buvo sukrauta per tris valandas. Ir ne bet kaip, bet kuo talpiau, kad visos sutilptų. Puodžiūnui padėjo ir giminaičiai — anūkas Dominykas ir sūnus Alfredas.

Ačiū Puodžiūnui už kilnų darbą Lietuvai. Gerų darbų niekada nebūna per daug. ,,Reikia tik tru    pučio noro ir pastangų ir visiems mums, lietuviams, gyvenantiems     čia ir ten toli už Atlanto, bus lengviau,” — pasakė Puodžiūnas, išlydėdamas Kalėdinę labdaros siuntą į gimtinę.