Kačių cirkas — užsispyrusio klouno kūrinys

Monika Bončkutė

Į šiaurinį Čikagos priemiestį Skokie atvyksta vienintelis pasaulyje kačių cirkas. Gruodžio 26-29 d. ,,North Shore Center for the Performing Arts” patalpose šis neįprastas aktoriaus-klouno Jurijaus Kuklačiovo vadovaujamas ,,kolektyvas” atliks net po kelis pasirodymus per dieną. Dėl bilietų teirautis telefonu 847-673-6300. Kaina — nuo 49.90 dolerių.

Kačių cirko vadovai turi ne vieną pasiteisinimą, kodėl bilietai į jo pasirodymus nėra pigūs. 1990 m. Maskvoje įkurtas cirkas ne tik tėvynėje Rusijoje, bet ir visame pasaulyje, ir praėjus daugiau nei 15-kai metų nuo įkūrimo niekuomet nestokoja žiūrovų. Į kačių cirko spektaklius susirenka labai įvairi publika. Visų pirma, žinoma, vaikai, jų tėveliai, tačiau taip ir kačių mėgėjai, kurie į įprastą cirką nebūtinai išsiruoštų, taip pat paaugliai bei garbingo amžiaus piliečiai.

Kaip jau minėta, tokio pobūdžio cirkas, kuriame pagrindinės aktorės — katės yra vienintelis pasaulyje. Cirko istorijoje ,,vaidinantys” gyvūnai nėra naujiena, tačiau daugelis cirkui gyvūnus dresuojančių profesionalų nesiryžta triukų mokyti kačių. Vyrauja įsitikinimas, jog katės — užsispyrę, vienišiai, sunkiai tramdomi gyvūnai, tad cirko aktoriai mieliau renkasi kitus — lengvesnius — būdus į žiūrovų širdį.

Būtent apie tai dar 1971 m. mąstė J. Kuklačiovas. Būsimasis unikalaus cirko savininkas ir kačių dresuotojas visą gyvenimą svajojo tapti klounu. Cirkas šiaip jau meno srityje suvaržytoje Sovietų Sąjungoje buvo ypač svarbi meno šaka. Klounai ne tik suteikdavo reginių ištroškusiems žmonėms atgaivą nuo penkmečio planų bei niūraus gyvenimo, bet dažnai būdavo nepakartojamų anekdotų bei pavojingų poteksčių šaltinis.

Deja, J. Kuklačiovui į Cirko mokyklą pakliūti nesisekė, nors jis iš tiesų mėgino atkakliai— net septynis kartus. Dar vienas Sovietų Sąjungos paradoksas — atranka į visas meno mokyklas buvo ne tik ideologizuota, bet ir ypač subjektyvi. Jei koks kandidatas komisijai neįtikdavo, jis būdavo pasmerktas visiems laikams paniekai ir pajuokai. Jo karjera tapdavo problemiška net ir už šios mokyklos ribų, mat tariamo nevykėlio vardo būdavo sunku nusikratyti.

Nusivylęs Cirko mokykla, J. Kuklačiovas ėmė studijuoti spaustuvininkystę ir vakarais lankyti mėgėjiško cirko trupės repeticijas. Vieną dieną jis gatvėje pamatė benamį katiną, meistriškai šokinėjantį, atsistojusį ant dviejų iš praeivių prašantį ,,išmaldos”. Aktorius pagailėjo vargšo katino ir jį parsinešė į namus. Netrukus jam kilo visą tolesnę karjerą pakeitusi mintis — pradėti vaidinti drauge su katinu. Pirmasis J. Kuklačiovo ,,aktorius”, pavadintas Strelka, pasirodė talentingas. Klounas su katinu ėmė garsėti Maskvoje.

Pamažu ateinanti šlovė pakeitė Cirko mokyklos vadovų nuomonę ir jie patys, susiradę aktorių, pakvietė jį į mokyklą. Vis dėlto ir tuomet aktoriui nebuvo lengva. Viena dieną jis smarkiai susižeidė koją ir tai davė dingstį klouno nemėgusiam dėstytojui pareikšti: ,,Koks iš invalido gali būti klounas...” J. Kuklačiovo teigimu, spaudimas, neretai peraugantis į atvirą neapykantą, suteikė jam daug vidinių jėgų ir motyvavo aktorių tolesniam darbui. 1971 m. jam pavyko baigti Cirko mokyklą ir įgyti aktoriaus-klouno specialybę.

Tais pačiais metasi J. Kuklačiovas susitiko šokėją, vardu Jelena. Pora susituokė ir ėmė vaidinti kartu. Jelena pasirodė esanti puiki aktorė. Būtent iš jos Jurijus tikina išmokęs švelnumo ir subtilumo ypač reikalingo dirbant su katėmis. Kurį laiką pora kartu vaidino Maskvos cirke. Jų pagalbininkų  — dresuotų katinų — būrys vis didėjo. Išėję ir cirko, menininkai įkūrė atskirą kačių cirką ir nepavargdami rengia vis naujas programas bei nuolat keliauja po visus keturis kontinentus.

Šiuo metu kačių cirke — apie 120 ,,aktorių”. Jie laikomi specialiame būste, pertvertame stiklinėmis pertvaromis, kurias J. Kuklačiovas kategoriškai atsisako vadinti narvais. Į JAV (cirko pasirodymai taip pat vyks Los Angeles, Denver ir kt. miestuose) atvyksta 30 kačių trupė. Programoje — klasikiniai numeriai bei naujos jų variacijos. Katės dviem kojomis eis virve, ,,jodinės” ant medinių arklių, rodys triukus ore, mėgdžios žmones ir atsisveikindamos būtinai elegantiškai pamojuos ,,ranka”. Tik apsilankę kačių cirko pasirodyme suprasite, kodėl, pasakojant apie cirką, žodį ,,aktoriai” norisi rašyti be kabučių.