Dr. Leono Kriaučeliūno mirties dešimtmetį minint

Edvaradas Šulaitis

Daug mūsų tautiečių gerai pažinojo dr. Leoną Kriaučeliūną (1919-1997), kuris buvo ne vien tik veterinarijos gydytojas, bet ir visuomenės veikėjas, reiškęsis daugelyje organizacijų, be to, jis buvo žinomas kaip mecenatas, įvairių lietuviškų projektų rėmėjas. Šįmet, lapkričio 25 d., sueina jau 10 metų nuo jo mirties, kuri daugeliui buvo netikėta, nes pats dr. Kriaučeliūnas prieš tai atrodė gana tvirtai ir buvo galima tikėtis, kad jis sulauks šimto metų. Tačiau mirtis šį vyrą pakirto, sulaukusį 78erių, pilną įvairiausių sumanymų, neatliktų darbų. Ne be reikalo mirties metinėms skirtoje monografijoje yra cituojami tokie poeto Stasio Santvaro žodžiai, taikomi dr. Kriaučeliūnui: „Svajojau užauginti ąžuolų sodą, bet tepasodinau tik lieknų pušaičių alėją.”

Mirties 10-osios metinėms paminėti knyga ,,Tai mano Lietuva...”

Mūsų rankose – neseniai iš Lietuvos atkeliavusi stambi, 432 puslapių knyga, pavadinimu „Tai mano Lietuva...”. Jos antraštė skelbia „Dr. Leono Kriaučeliūno gyvenimas ir darbai”.

Šią gausiai iliustruotą monografiją sudarė jo nuoširdi gyvenimo draugė – žmona Irena Kriaučeliūnienė, kuri ir pati yra dalyvavusi lietuvių visuomeninėje veikloje.

Šios knygos puslapiuose atsispindi konkreti dr. Kriaučeliūno veikla įvairiose lietuviško gyvenimo srityse. Joje skelbiami jo rašyti straipsniai bei įvairiuose renginiuose skaityti pranešimai. Čia yra daug išeivijoje bei Lietuvos spaudoje skelbtų interviu. Šalia to randame nemažai rašinių, kurie yra paruošti žurnalistų, politikų bei bičiulių, gerai nušviečiančių daktaro darbus, jo  neeilinius darbus, kurie tikrai yra verti didelio dėmesio.

Dr. Kriaučeliūno veikla buvo įvairialypė: profesinė (laimėjimai veterinarijos srityje), kultūrinė, visuomeninė ir mecenatinė.

Dr. Kriaučeliūnas daug dėmesio ir laiko skyrė Lietuvių tautininkų sąjungai (jis buvo ilgametis Amerikos lietuvių tautinės sąjungos valdybos pirmininkas, ypač rūpinęsis šios sąjungos leidžiamo savaitraščio „Dirva” egzistavimu). Knygoje aprašomas ir sėkmingas šio laikraščio vajus, kuris leido savaitraščiui toliau sėkmingai gyvuoti.

Taip pat knygoje rasime daug dokumentinės medžiagos, iš kurios paaiškėja, kad visų darbų pradininkas ir tęsėjas buvo ne kas kitas, o dr. Kriaučeliūnas.

Kaip knygos „Įžangos žodyje”  rašo žurnalistė Audronė V. Škiudaitė, „dr. Leonas Kriaučeliūnas buvo dažnai kviečiamas kaip įvairių renginių, ypač didelių, kur reikėjo ypatingos jėgos, ypatingų sugebėjimų ir didelio finansinio pajėgumo, organizatorius”. Ten pat skaitome: „Jis daugelį kartų rengė Vasario 16osios minėjimus Čikagoje, žymiųjų asmenybių pagerbimus, kitas šventes. Jo rengiamoms šventėms ypatingumo suteikdavo ypatingi svečiai, kurie atkreipdavo ne tik lietuvių, bet ir amerikiečių dėmesį. Jo renginiai visada būdavo pastebėti ir nušviesti ne tik lietuviškos, bet ir amerikietiškos žiniasklaidos (...)”.

 Apie Kriaučeliūnų  giminės medį

Įdomią apžvalgą knygos pradžioje pateikia istorikė Danutė Jokimaitytė, rašydama apie Kriaučeliūnų giminės medį. Ten taip pat įdėta išsami dr. L. Kriaučeliūno biografija.

Visos knygos medžiaga buvo nuolat renkama dr. Kriaučeliūno žmonos Irenos Kriaučeliūnienės. Ji yra monografijos sudarytoja ir mecenatė. Knyga yra skiriama plačiajam skaitytojų ratui, bet joje medžiagos ras ir išeivijos istoriją tyrinėjantys mokslininkai.

Monografijoje spausdinama daugiau kaip 250 nuotraukų, susijusių ne tik su dr. Kriaučeliūnu, bet ir su JAV lietuvių politiniu, kultūriniu gyvenimu. Čia taip pat galima rasti ir dokumentų.

Knygą spausdino „Standartų spaustuvė”  Vilniuje. Tiražas nedidelis – 500 egzempliorių (kaina nepažymėta). Šį leidinį skaitant atmintin įsirėžė daug svarbių minčių,  gyvenimo patirties detalių. Jis ne vienam iš mūsų praplės akiratį, paskatins didesniems darbams.

 Mirties sukakties minėjime – knygos pristatymas

Knygos „Tai mano Lietuva...” oficialus pristatymas įvyks š.m. lapkričio 25 d. 12.30 val. po pietų Ateitininkų namuose, Lemont (IL). To sekmadienio ryte, 11 val., Pal. Jurgio Matulaičio misijoje įvyksiančiose šv. Mišiose taip pat bus prisimintas dr. Kriaučeliūnas.

Minėjimo metu apie neseniai išleistą knygą „Tai mano Lietuva...” kalbės ir ją pristatys buvusi „Draugo” dienraščio vyr. redaktorė Danutė Bindokienė. Ten pat mintimis apie dr. Kriaučeliūno plačią veiklą pasidalins „Amerikos lietuvio” bendradarbis Bronius Nainys.

Nors dr. Kriaučeliūno jau nėra 10 metų,  šis žmogus dar ilgai bus neužmirštas ne vien tik išeivijoje, bet ir Lietuvoje. Jo pinigais buvo rekonstruota Kauno Veterinarijos akademijos pastato dalis ir finansuota joje esanti technologija, įranga, aparatūra bei instrumentai. Ji pavadinta „Dr. Leono Kriaučeliūno klinika”.

Tad be reikalo dr. Kriaučeliūnas manė, esą jis per savo gyvenimą išeivijos lietuviams bei Lietuvai padarė per mažai. Visi faktai rodo, kad jis tikrai užaugino ąžuolų sodą, o ne tik lieknų pušaičių alėją.  Tokių veiklių ir sumanių žmonių, kokiu buvo prieš dešimtmetį Amžinybėn iškeliavęs dr. L. Kriaučeliūnas, išeivijoje juk nedaug turėjome ir vargu ateityje ar daug jų turėsime.

 Iš naujo prisimenant šią netektį, gili užuojauta dr. L. Kriaučeliūno šeimai, jo bendradarbiams, draugams, kurie vis dar liūdi šio didžiojo lietuvybės ąžuolo, palūžusio audringuose gyvenimo sūkuriuose.