Kodėl reikėjo slėpti?

Danutė Bindokienė

Jau kuris laikas ,,Draugą” pasiekia susirūpinę skaitytojų balsai: ar teisybė, kad panaikinta lietuvių tėvų marijonų Šv. Kazimiero parapija, kad ji sujungta su lenkais? Ar teisybė, kad visa tai, kas lietuvių pinigais sukurta ir pastatyta, teks kitataučiams? Kodėl ,,Draugas” nieko apie tai nerašo, neinformuoja lietuvių visuomenės?

Su liūdesiu, širdgėla ir nuoskaudos jausmu turime prisipažinti, kad ir ,,Draugas” iki šiol gyveno tik atsargių užuominų trupiniais, netyčia nukrintančiais nuo tėvų marijonų stalo. Ir mes girdėjome tuos pačius gandus, bet į visus konkrečius klausimus tegavome labai miglotus atsakymus. Atrodo, kad pagrindinis lietuvių tėvų marijonų vadovybės tikslas buvo kiek galima ilgiau išlaikyti šią paslaptį ir tik po to, kai ,,šaukštai bus po pietų”, mums pranešti.

Tai iš tiesų truputį juokinga: nejaugi šiais modernios technologijos laikais dar yra nesuprantančių, kad ,,paslaptys” turi įprotį išlįsti kaip yla iš maišo? Išlindo ir šioji. Tiesa, nedaug konkrečios informacijos  žinome, bet turima pasidalinsime ir su ,,Draugo” skaitytojais, ir su visais, kuriems  rūpi lietuviškos vertybės.

Kada tiksliai nustojo egzistuoti lietuvių tėvų marijonų Šv. Kazimiero provincija (centras  Čikagoje) ir buvo sujungta su lenkų tėvų marijonų Šv. Stanislovo Koskos provincija (centras Stockbridge, Mass.), nežinome, bet, atrodo, kad galutinis lūžis įvyko šią vasarą. Iš tų dviejų marijonų provincijų buvo sukurta nauja — švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos provincija. (Galbūt tiksliau ją vadinti anglišku vardu: Blessed Virgin Mary, Mother of Mercy Province, nes joje jau nieko lietuviško nėra.) Šiai provincijai vadovauti išrinktas provincijolas — tėvas Mark Garrow, MIC, o provincijos centras ir toliau pasilieka Stockbridge, Mass.

Dar daug mūsų tautiečių turbūt prisimena tėvų marijonų Aušros Vartų parapiją Čikagos pietinėje dalyje, ir toje parapijoje buvusią  ,,Draugo” redakciją bei spaustuvę. 1957 m. buvo pastatyti nauji pastatai  ,,Draugui” ir taip pat marijonų vienuolynas. Turbūt taip pat prisimename, kas suaukojo didžiausią dalį pinigų šiems pastatams, kas kūrė tėvų marijonų vienuolijai remti būrelius ir rinko aukas? Ar prisimename tėvų marijonų ūkį ir seminariją su gražiu sodu Clarendon Hills? Tai buvo viena mėgstamiausių vietų vasaros išvykoms, stovykloms,  mokyklų šventėms... Kai pasklido gandai, kad ši vietovė bus  parduodama, lietuviai taip pat jos  įsigyjimu domėjosi, bet, deja, jiems nepavyko žemės įsigyti. Niekas į lietuvių visuomenės reikmes neatkreipė dėmesį, kai buvo nutarta žemę parduoti, niekas nerado reikalo painformuoti ir dabar, kai lietuvių marijonų provincija buvo likviduota. Žinoma, marijonų vienuolijos vidiniai reikalai tegali būti sprendžiami tik jų pačių, bet Šv. Kazimiero tėvų marijonų provincija buvo daugiau, nei tik šios vienuolijos dalis — ji buvo lietuviškoji marijonų vienuolijos dalis Amerikoje...

O kaip  su ,,Draugu”? Ar ir jis bus tyliai ,,numarintas”? į tą klausimą galime aiškiai atsakyti:  ne! Nors tėvai marijonai nuo 1916 m. buvo perėmę ,,Draugo” leidybą, bet jau daug metų jo leidėjai yra Lietuvių katalikų spaudos draugija (dabartinis pirmininkas — Saulius Kuprys). Nepaisant, kaip vadinsis tėvų marijonų provincija, kur bus jos centras, kas atsitiks su dabartiniais vienuolyno ir ,,Draugo” pastatais, dienraštis gali būti nesunkiai perkeliamas į kitas patalpas ir toliau leidžiamas.

Prisiminkime, kad pernai spalio  pradžioje pakeitus ,,Draugo” formatą, dienraštis kurį laiką buvo spausdintas amerikiečių spaustuvėje. Praradęs savo ,,namus”, jis gali susirasti patalpas redakcijai ir spaustuvę, kur bus spausdinamas. Jeigu tėvai marijonai po tiek metų norės ,,apsieiti” be lietuviškos katalikiškos spaudos, ,,Draugas” gali būti leidžiamas ir be jų. Tai jau nebe pirmas kartas, kai lietuviai praranda savo aukomis pastatytus kultūros židinius, parapijas, vienuolynus ir kitas vertybes. Deja, tikriausiai tai nebus ir paskutinis.