Nuodingas ,,medus”
Danutė
Bindokienė
Visi, rodos, žinome lietuvišką
patarlę, kad ,,daugiau musių galima privilioti su medumi, nei su actu”. Bet
jeigu tas medus nuodingas? Jeigu juo susigundžiusiam gresia mirtinas pavojus?
Čia būtina pabrėžti, kad žodį ,,mirtinas” galima pritaikyti ir kūnui, ir
sielai. Kuri mirtis baisesnė ir pavojingesnė? O vis dėlto mūsų tautiečiai,
išsisklaidę po platųjį pasaulį, tą išmintingą lietuvišką patarlę pamiršta ir
skuba laižyti svetimųjų pakištą ,,medų”, net nepagalvodami, kad tai nuodai...
Neseniai Lietuvos Respublikos
Seimo narė (konservatorė) Vilija Aleknaitė–Abramikienė, po apsilankymo
Airijoje, kur šiuo metu gyvena ypač daug lietuvių — naujųjų imigrantų,
išvykusių iš tėvynės per pastaruosius šešiolika metų, būgštavo, kad mūsų
tautiečiai ten ,,pasaulį mato pro Kremliaus langą”. Ma Rusijos valdžia
pasirūpina (ir negaili to ,,rūpesčio”), kad Airijoje ir, be abejo, kitose
Europos valstybėse, pasiektų valdžios kontroliuojamos televizijos laidos —
,,labai geromis sąlygomis”, o kartais visai ,,be sąlygų”, nes specialūs agentai
užsuka į lietuvių namus, pasiūlydami
prisijungti prie TV tinklo nemokamai...
Kadangi šie užsienio lietuviai
negali stebėti lietuviškų televizijos laidų, nebent kai kuriose vietovėse (tik
ne Ispanijoje ir Airijoje, kur šiuo metu visgi apsigyvenę daugiausia mūsų
tautiečių) per internetą, dažnai pasitenkina rusiškomis laidomis. Pasak Seimo
narės, šių imigrantų vaikučiai, nuolat stebėdami rusiškus filmukus, jau į savo kasdieninę
kalbą maišo daug rusiškų žodžių. O jeigu dar pridėsime angliškuosius,
,,pagaunamus” iš aplinkos ir mokyklų, tai lietuviškiems nedaug vietos telieka.
Taip pat reikia prisiminti, kad Rusijoje televizija (kaip ir dauguma kitos
žiniasklaidos) yra valdžios konrolėje, tad visa, įskaitant pasaulinių įvykių žinias, kas sušvinta žydriajame
ekrane, automatiškai yra pervaryta per Kremliaus ,,koštuvą” ir atstovauja
Rusijos pasaulėžiūrai.
Nebūtų logiška kaltinti
Kremliaus, kad net šiais subtiliais būdais stengiasi ,,susigrąžinti į savo
įtakos sferą”, prieš daugiau kaip 16 metų iš jos ištrūkusius, lietuvius.
Kadangi Lietuvoje ši Maskvos akcija nelabai sėkminga, toli nuo tėvynės
išklydusiems, kartais labai vienišiems,
nusivylusiems nauju gyvenimu ir savo tauta, lietuviams nesunku pakišti vieną
kitą ,,medaus šaukštą”. Atkreipkime dėmesį ir į Amerikoje pastaruoju metu
pasirodančius bei nemokamai dalinamus laikraščius, spausdinamus lietuvių kalba
(jokiu būdu jų negalime vadinti
lietuviškais). Juose daugiausia reklamuojamos tik rusiškos parduotuvės ir
paslaugos, o medžiaga — versta iš rusų kalbos (ir labai nevykusiai). Retas pro
tuos laikraščius (jų daug kur yra) praeina, nepasiėmęs egzemplioriaus,
džiaugiasi gavęs nemokamai, skaito ir pasinaudoja reklamomis. Kam reikia rimtos
lietuviškos spaudos, jeigu ši ,,užpildo spragą” ir dar be jokių išlaidų?