Naujas Lietuvių fondo narys —
Laurynas R. Misevičius
Tęsiame pažintį su naujais LF
tarybos nariais. Šįkart Jūsų dėmesiui pokalbis su dar vienu nauju LF tarybos
nariu Laurynu R. Misevičiumi.
— Kiek žinau, esi JAV LB
vicepirmininkas sporto reikalams, Bridgeport, CT apylinkės pirmininkas,
,,Amerikos lietuvio” žurnalistas, sporto entuziastas ir sportinių renginių
organizatorius bei dalyvis. Nuo balandžio 21 d. — dar ir Lietuvių fondo tarybos
narys. Ar nieko nepamiršau? Ar naujos pareigos privers ko nors atsisakyti? O
gal ir su naujomis pareigomis išliksi aktyvus visose anksčiau minėtose
pareigose?
— Yra ir kitokių pareigų,
pavyzdžiui, Lietuvių žurnalistų sąjungos valdyboje, ,,Lietuvos Vyčių” Naujosios
Anglijos regiono valdyboje ir ŠALFASS valdyboje... Čia tik pagrindinės. O dėl
kurių nors jų atsisakymo tarpus Lietuvių fondo direktorių tarybos nariu, manau,
tai turėtų įvykti savaime, palankiai susiklosčius aplinkybėms. Štai dar 2002
metų vasarą tuometiniame vienos seniausių Amerikos lietuvių organizacijų
Lietuvos Vyčių suvažiavime Čikagoje pirmąkart buvau išrinktas atsakingoms
pareigoms į jų Centro valdybą vadovauti lietuvių kalbos ir kultūros komitetui.
Tų pačių metų rudenį Connecticut su keliais kūno kultūrai ir sportui
neabejingais tautiečiais atkūrėm lietuvių sporto klubą. Man steigiamajame šios
organizacijos susirinkime buvo patikėtas pirmininko postas. Tai buvo mano
pirmieji rimtesni žingsniai išeivijos lietuvių visuomeninėje veikloje. Per
kitus 2–3 metus dar kitos lietuviškos organizacijos patraukė į savo pusę. Su
keletu University of Bridgeport lietuvių studentų ir šio miesto apylinkių
tautiečių atkūrėme JAV Lietuvių Bendruomenės Bridgeport, CT apylinkę. Tuomet
buvau pastebėtas ŠALFASS ir JAV LB Krašto valdybos vadovų, netrukus pasiūlė prisijungti
ir prie tų abiejų organizacijų valdymo. Čia pat atsirado ,,Amerikos lietuvio”
priedas ,,Rytų pakrantėje”, subūrus nemažą skaitytojų ratą Rytiniame pakrašty
bei atvykus keletai gabių bendradarbių. Ėmus trūkti laiko pradėjau galvoti, ko
ir kada reikės atsisakyti. Tačiau stengiuosi laikytis tokio gyvenimo credo:
niekuomet nenumesti pradėto, neužbaigto darbo pusiaukelėj, nebent atsiranda kas
perima, taigi pradėjau ieškoti, kas mane galėtų pakeisti Vyčių valdyboje,
rengiančioje posėdžius angliškai ir su Lietuva bei lietuvybės puoselėjimu vis
mažiau ką bendro beturinčioje ,,proamerikietiškoje” organizacijoje, kurios
lietuviškas pavadinimas likęs dar nuo 1913 m. Man buvo mažiausiai įdomu čia
likti. Tad 2004 metų vasarą, atsiradus kandidatei į mano vietą Centro valdyboje
(Julia Schroder), iškart oficialiai atsisakiau tų pareigų. Kitais metais suėjo
3 metai, kuomet esu Connecticut lietuvių sporto klubo prezidentas — atėjo
laikas permainoms ir čia: buvau labai patenkintas, kad per tą laikotarpį
subrendo puikus įpėdinis (Marius Janušaitis), kuris perėmė iš manęs šios
organizacijos vairą. Manau, pribrendo laikas pasikeitimams ir Bridgeport, CT LB
apylinkės valdyboje, būčiau laimingas, jei atsirastų kas galėtų mane šiose
pareigose pakeisti. Nepritariu tokiai politikai (deja, iki šiol gana
populiariai daugelyje Amerikos lietuvių organizacijų), kuomet tas pats asmuo
užima kur nors vadovaujančias pareigas 10, 15 ar net 20 metų. Per tiek laiko
vienose ir tose pačiose pareigose per daug sustabarėji, tampi inertiškas ir tiesiog
plauki ,,pasroviui”, nelabai ką beveikdamas. Antra vertus, už visuomeninį darbą
beveik niekur (bent jau Amerikos lietuvių organizacijose) nėra mokama, tad
nelengva surasti kandidatų į vadovų vietą, kuriems dažniausiai tenka ne tik
aukoti daug laiko, bet dar ir iš savo kišenės nemažai pinigėlių pridėti, kad ta
veikla nors kiek gyvuotų. Tikiuosi ,,pavešiu” ir naujose pareigose LF, kurios,
tiesą sakant, turbūt pačios atsakingiausios iš visų iki šiol užimtų išeivijos
lietuvių organizacijose. Daug padeda žmona Eugenija, be jos pagalbos nebūtų nė
kalbos apie šitokią plačią veiklą lietuviškuose ,,baruose”. Teko girdėti, kad
iki šiol LF į direktorių tarybą nebuvo išrinktas nė vienas kandidatas net iš
Vidurio Vakarų (Čikagos apylinkių, Michigan ar Wisconsin valst.), taigi man
tenka istorinis išbandymas, neturiu teisės nuvilti už mane balsavusių Lietuvių
fondo narių!
— Kodėl nusprendei siekti LF
tarybos nario statuso? Kuo LF tau yra patrauklus?
— Jau pora metų esu LF
įgaliotinis JAV Rytų pakrantėje (tai dar vienos mano pareigos), tad šios
organizacijos veikla ir tikslai man jau buvo neblogai pažįstami. Galiu tik
galvą lenkti prieš šio fondo steigėjus, kurie lietuvybei remti suaukojo tiek
savo asmeninių santaupų, taip pat padedami JAV Lietuvių Bendruomenės sukūrė tvirtą
pagrindą turinčią tautinę paramos organizaciją, be kurios finansavimo
lietuviška veikla Amerikoje šiandien jau būtų sunkiai įsivaizduojama. Nors ir
neretai kritikuojamas, Lietuvių fondas, mano nuomone, turi neblogą valdymo
struktūrą, pastaraisiais metais atlikta nemažai darbo ir vadybos srityje.
— Kaip manai, kuo gali būti
naudingas LF?
— Iki šiol mano visuomeninė
veikla Amerikoje koncentravosi ties laisvalaikio pomėgių sritimis: dalyvavimu
mėgstamiausio mano hobio — sporto (krepšinio) — varžybose ir jų organizavimu,
žurnalistika ir įvairių koncertinių renginių ruošimu. Taip nuo tų lemtingų
2002-ųjų prabėgo jau visas penkmetis. Kuomet iš vieno ilgamečių LF veikėjų
(Vytauto Kamanto) šį pavasarį sulaukiau pasiūlymo kandidatuoti į LF tarybą,
pagalvojau, galbūt jau atėjo laikas dar didesniems iššūkiams. Be to, mano
tikroji specialybė yra investicijų bankininkystė, jau aštunti metai dirbu
viename didžiausių pasaulyje investicinių bankų Jungtiniame šveicarų banke
(Union Bank of Switzerland, sutrumpintai UBS). Tikiuosi, kad mano finansinis
išsilavinimas ir sukaupta patirtis pagrindiniame darbe pravers ir naujose LF
pareigose.
— Kuriai komisijai norėtum
dirbti?
Būtų labai įdomu prisijungti prie
LF tarybos finansų ir galbūt dar plėtros komitetų. Manau, LF turi ,,išbristi”
iš Čikagos regioninių ,,vandenų”, juk Jungtinės Valstijos didelės, o ir
lietuvių vis daugiau ,,nusėda” įvairiausiuose šalies kampeliuose.
— Ko sieksi per šią savo
kadenciją? Kokie tavo tikslai, uždaviniai?
— Pirmiausia, reikia artimiau
susipažinti su visų LF tarybos komisijų darbu, taip sakant, ,,apšilti kojas”, o
tada bus matyt. Esu išrinktas į LF tarybą vos kelios dienos, o jau gavau
užklausimų iš kelių LF narių apie Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje
reikalus — šios organizacijos vadovybės ryšiams su LF padėti. Dar kiti išreiškė
susirūpinimą, kad per didelė dalis LF skiriamų stipendijų (beveik 45 proc.
pernai metais) skiriama Lietuvoje besimokantiems studentams, o ne išeivijai
atstovaujantiems. Trečių nuomone, bendras LF kapitalo investavimo atneštas
pelnas (7–8 proc. per metus vidutiniškai 2006 m.) yra mažokas, palyginus su
daugelio investicinių fondų praėjusiais metais uždirbtomis palūkanomis. Žodžiu,
be jokių užuolankų jaučiuosi įtrauktas į naujų pareigų padiktuotus darbus ir
problemas! Tačiau neišgyvenu, atvirkščiai, puiku, kad žmonės nėra abejingi LF
ir aktyviai domisi įvairiomis mūsų organizacijos veiklos sferomis. Visiškai
pritariu senovės Romos imperatoriui ir žymiam filosofui Markui Aurelijui, kuris
rašė, kad šioje planetoje esame gimę visuomeniniam gyvenimui ir darbui, taigi
pasiraitokime rankoves ir junkimės prie lietuviškos veiklos puoselėjimo! Juk
neveltui ir mūsų Tėvynės valstybinio himno — Tautiškos giesmės — autorius V.
Kudirka yra sakęs: labiausiai lenkiuosi prieš tuos, kurie tarp svetimųjų
lietuvybę užlaiko. O LF, esu tvirtai įsitikinęs, ir toliau nenuilstamai rems
mūsų visų lietuviškus darbus užjūryje. Bet tikimės ir visų Jūsų, mieli
tautiečiai, palaikymo!