A. Mockus: ,,Gedimino pilis dar vietoje”

Vilnius, rugsėjo 21 d. (ELTA) — Buvęs Bogotos (Kolumbija) meras Antanas Mockus antradienį vėl žengė ant Lietuvos žemės. Vienintelį kartą čia būta prieš 22 metus. Ar pasiilgo gintaro šalies? To paklaustas ,,Vakaro žinių” jis mėgino nuslėpti šiurkščią vyrišką ašarą po delnais.

A. Mockus pirmąjį viešnagės Vilniuje vakarą spėjo nusifilmuoti pramoginėje laidoje ,,Puikusis šou”.

— Ar teko filmuotis tokioje laidoje?

— Kolumbijoje esu ne kartą filmavęsis įvairiose pramoginėse laidose. Jų kūrėjai dažnai mane kviesdavo į naujų laidų filmavimo bandymus. Kartą, dieną prieš moterų vakarą, pakvietė mane į pramoginę laidą. Tik laidos kūrėjai nusprendė iškrėsti pokštą — kartu pasikvietė ir transvestitą. Šis klausė, ar gali moterų naktį išeiti į gatvę. Atsakiau, kad tą naktį jis gali išeiti. Buvo problema sprendžiant, ar pasirodyti jam per vyrų naktį. Nes vyrai bijo šokti vienas su kitu. Jų naktys būna labai nuobodžios. Tuo tarpu moterys linksmintis moka.

— O per moterų naktį pats buvote išėjęs pasižiūrėti, kaip joms sekasi linksmintis?

— Ne, tą vakarą visi tėvai ir vyrai saugojo namus, prižiūrėjo vaikus. Man pats gražiausias reginys, kai moterys išeina į gatves su fakelais, o vyrai jas išlydi su vaikučiais ant rankų. Aš pats tą vakarą savo dukrai pasakiau, kad surašytų ant lapo, ką nori veikti, — viską išpildysiu. Tuomet jai buvo ketveri, tą vakarą pildžiau visus jaunosios moters norus. Tai buvo moterų diktatūra ištisas 24 valandas (juokiasi).

— Ar po 22 metų aplankius Lietuvą antrąkart užplūdo koks nors jausmas?

— Nudžiugau pamatęs, kad Gedimino pilis vis dar savo vietoje (juokiasi). Tai yra rimčiau, nei jums atrodo. Suspėjau aplankyti dar nedaug vietų. Buvau prie Gedimino pilies ir Aušros vartų. Žinoma, miestai labai greitai keičiasi. Kartais nori atrasti jau pažįstamą miesto skonį, bet jo nebėra, jis — dingęs. Dažniausiai miesto atnaujinimas, rekonstrukcija ir atimą tą skonį.

Kai pirmąkart buvau Lietuvoje, kelias savaites gyvenau Užupio bendrabutyje, važinėjau ten iš centro 11-uoju autobusu. Tad šeštadienį, kai apsilankysiu Užupyje, labai noriu pažiūrėti, ar jis vis dar važinėja.

— Neįtikėtina jūsų atmintis!

— Viską pamenu. Pamenu autobusuose žmones, kurie patardavo, kur išlipti. Lietuviai — labai paslaugūs. Tiesa, daugiau autobusais taip ir nevažinėjau.

Šis mano vizitas iš dalies yra labai egoistiškas. Noriu išanalizuoti visus savo prisiminimus apie šį miestą. Vilniaus miesto skonis — labai specifinis. Lietuvių istorija man buvo tam tikra mokykla valdant Kolumbiją. Nes priimdamas kai kuriuos sprendimus valdant Bogotą mokiausi iš Lietuvos klaidų.

— Kur yra jūsų sėkmingo valdymo paslaptis?

— Pirmiausia — pasitikėjimas žmonėmis. Gyvenimas yra kaip tekstas. Jei padarai klaidą, vis tiek kažkaip gali ją ištaisyti. Kolumbijoje jaučiama didžiulė įtampa tarp laisvės ir tvarkos. Šios dvi detalės, pavaizduotos ir šalies herbe, sunkiai sugyvena. Aš stengiausi laisvę ir tvarką sugretinti.

— Ar jau spėjote paragauti kokių nors lietuviškų patiekalų?

— Dar ne, bet išgėriau du puodelius nuostabios kavos. Gal ji ir ne lietuviška, bet Lietuvoje virta ir labai skani. Kolumbijoje mes turime labai aukštos kokybės kavos, tik ji ne visada būna gerai išvirta.

Kartą savo mamą, prieš ją išvežant į operacinę, priverčiau pažadėti, kad kai ji grįš, išvirs mums koldūnų. Vėliau ji man pasakojo, kad per anesteziją ji stengėsi kovoti ir išgyventi tik todėl, kad visąlaik galvojo: ,,Aš turiu paruošti vaikams tų koldūnų”.

Per šventes mama visada gamindavo virtinukus, koldūnus. Tai stiprindavo ryšį su šeima, su lietuviškomis šventėmis. Turiu didžiulį norą išmokyti ir savo žmoną bei dukrą lietuviškos kulinarijos paslapčių. O mano pirmosios žmonos šeimoje visada būdavo gaminami šaltibarščiai su raugintu pienu.

— Kada ketinate vėl grįžti į Lietuvą?

— Ateities niekada neplanuoju. Bet dažniausiai viena konferencija turi įtakos kitos atsiradimui.

— Klausiu dėl to, jog pasklido kalbų, kad jūs pretenduosite į Vilniaus mero kėdę...

— Būčiau labai pretenzingas, jei atbėgęs iš lauko ir nesusipažinęs lįsčiau į nežinomą vietą.