Senametiškai–naujametiškai!

 Danutė Bindokienė

Su Naujaisiais metais! Eltos nuotr.

Jau tarytum girdime vis garsėjantį laikrodžio tiksėjimą, skaičiuojantį minutes iki 2006–ųjų pabaigos. Paskutinės ,,senųjų metų” akimirkos mus pripildo ir džiugiu lūkesčiu, ir nerimu.

Kad numalšintume tą širdį virpinantį laukimą, apipilkime nuoširdžiais naujametiniais linkėjimais ne tik artimus ir brangius asmenis, bet ir platesnį mus supančių, su mumis dirbančių, bendraujančių, tais pačiais gyvenimo keliais keliaujančių, žmonių ratą. Tad šia proga ir ,,Draugo” redakcija, kartu su administracija, leidėjais bei darbuotojais, sveikina visą užsienio lietuviją su 2007–aisiais, linki sveikatos, ištvermės ir sėkmės, susiklausymo ir kantrybės, lietuviško nuoširdumo ir glaudesnių tarpusavio ryšių.

Sveikiname savo esamus ir būsimus skaitytojus, visus darbščiuosius bendradarbius, dosniuosius ,,Draugo” rėmėjus, be kurių geraširdiškumo dienraštis neįstengų sulaukti garbingos 100 metų sukakties ir, peržengęs šimtametinį slenkstį, tvirtai žingsniuoti ateitin.

Linkime, kad Lietuvoje gyvenančių tautiečių širdyse įsižiebtų tėvynės meilės žiburėlis, išnyktų nesutarimai ir visuotinis nepasitenkinimas savo gimtąja šalimi. Linkime rinktiesiems ir kitais būdais į savo pareigas patekusiems politikams daugiau rūpintis žmonių gerove, užmirštant egoistinius savo pačių siekius.

Atsidūrę ant bet kokio pasikeitimo slenksčio, paprastai dar kartą atsigręžiame atgal. Ką gi mums, ypač Amerikos lietuviams, padovanojo 2006–ieji? Ar jie buvo mums geri, ar blogi? Ar yra galimybių savo jėgomis, savo darbu ką nors pakeisti, pagerinti naujaisiais metais?

Galbūt pati nuostabiausia dovana buvo Aštuntoji dainų šventė, vėl suruošta Čikagoje po penkiolikos metų pertraukos. Tai buvo tokia veiksminga ,,lietuviškumo vitaminų” dozė, kurios pakaks ilgesniam laikui ir galbūt daugelį apsaugos nuo abejingumo lietuvybei ir savo kilmės šaliai. Visi, toje šventėje dalyvavę, ypač jaunimas ir  vaikai, ilgai jos nepamirš. Esame dėkingi būreliui pasiryžėlių — mūsų jaunesniosios kartos žmonių, kurie nepabūgo milžiniško šventės ruošos darbo ir jį sėkmingai įvykdė.

2006–aisiais pasikeitė ir JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba: į ją įsijungė daug naujų, talentingų darbuotojų, tad galime laukti gražių veiklos rezultatų. Linkime jai kuo geriausios sėkmės!

Dar vienas pozityvus pernykštis reiškinys: vasarai besibaigiant Čikagoje buvo sušauktas Amerikos Lietuvių Romos Katalikų federacijos kongresas. Jeigu jo nutarimai neliks dūlėti stalčiuose, o bent dalis jų bus praktiškai įgyvendinta, galime tikėtis teigiamų pasikeitimų mūsų lietuviškoje, ypač krikščioniškoje, veikloje.

Birželio pabaigoje–liepos pradžioje Čikagos priemiestyje Lemonte įvyko Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV LB komisijos posėdžiai, kurie paprastai vykdavo Vilniuje. Kadangi šių posėdžių pagrindinė tema buvo nukreipta į Amerikos lietuvių rūpesčius, reikmes, veiklą, iš tėvynės atvykusieji seimūnai galėjo akivaizdžiai su šiais klausimais, ir taip pat su Amerikos lietuviais, susipažinti. Jiems buvo sudaryta proga dalyvauti VIII dainų šventėje, tad namo išsivežė daug geresnį supratimą, kas gi tie užsienio lietuviai, kuo jie gyvena, džiaugiasi ir kuo sielojasi. Galbūt ateityje, kai bus sprendžiami lietuviškosios diasporos reikalai, šie žmonės galės į juos pažvelgti kitomis akimis.

Deja, žvelgiant į praėjusius metus, negalime nepastebėti ir gedulu apgaubtų dienų. Kiek daug pernai iš mūsų tarpo Mirties angelas išsivedė žymių, veiklių,  lietuvių visuomenei labai reikalingų žmonių! Su liūdesiu tenka pripažinti, kad vis retėja vadinamųjų ,,antrabangių” gretos, palikdamos ryškias spragas visuose lietuviškosios veiklos baruose. Tegalime nuoširdžiai linkėti, kad tas spragas ilgainiui užpildytų naujieji lietuviai imigrantai ir mūsų veiklos vežėčios nesulėtėtų.

Tad dar kartą linkime visiems laimingų Naujųjų metų!