Osteoporozė

Dalius Kedainis, M. D.

Viena dažniausių  vyresnio amžiaus žmones varginančių ligų yra osteoporozė. Nors ši liga plačiai paplitusi, ji dažnai nėra nustatoma ankstyvose stadijose, kuomet paprasti gyvenimo būdo pakeitimai gali iš esmės pakeisti šios ligos eigą, kartu paskatindami mus gyventi sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimą. Ne visiems juk reikia vartoti osteoporozę stabdančius vaistus, dažnai net paprasti mitybos pokyčiai atneša džiuginančius  rezultatus. Kita vertus, ši liga itin dažna tarp vyresnio amžiaus moterų, kilusių iš Šiaurės Europos. Todėl norėčiau kiek plačiau apžvelgti šį kaulų sutrikimą. 

Osteoporozė (sulietuvintas lotyniškas ligos pavadinimas, reiškiantis kaulų išretėjimą) yra gana taikliai apibūdintas kaulų mineralinių medžiagų sutrikimas, sukeliantis kaulų išretėjimą. Šia dažna vyresnio amžiaus žmonių liga sergama, sutrikus kalcio ir fosforo apykaitai. Kalcio hidroksiapatitas yra ne kas kita, kaip mineralinis kalcio fosfatas, medžiaga, suteikianti kaulams tvirtumo ir kietumo. Sumažėjus kalcio kiekiui kauluose, plonėja ir retėja kaulų struktūra, jie pasidaro labiau korėti. Dėl to kaulai silpnėja, padidėja kaulo lūžio tikimybė.  Ir iš tikrųjų, šia liga sergantiems gerokai dažniau lūžta kaulai, ypač dažni šlaunikaulio, stuburo slankstelių ir riešo lūžiai.

Mūsų kaulai nuolat auga ir keičiasi. Žmogaus kaulai minkštesni vaikystėje, vėliau sukietėja ir tampa tvirčiausi apie 25–35 gyvenimo metus, vėliau kaulai pradeda retėti, pasidaro tvirti, bet trapūs. Šie pokyčiai yra veikiami kaulų ląstelių veiklos. Nors daugelis mano, kad kaulas yra negyva struktūra, tartum organizmo atraminis karkasas ir atrama, bet iš tikrųjų kaulas yra sveikas ir gyvas organizmo audinys, sudarytas iš kaulų ląstelių ir stromos (tarpląstelinio audinio, kuris ir yra tikrasis stiprus kaulas).

Supaprastinus, mūsų kauluose randamos kelių tipų ląstelės, ir vienos jų gamina kaulinį audinį (osteoblastai), kitos jį ardo (ostoeklastai). Dėl kaulą gaminančių ląstelių veiklos galimi kaulo sugijimai po lūžių. Kaulą ardančios ląstelės neleidžia kaulams per daug išvešėti ir sustorėti. Sveikuose, jaunuose kauluose šių ląstelių veikla yra priešinga vienų kitoms, bet ši priešprieša yra pusiausvyroje. Sutrikus šiai pusiausvyrai, nusilpsta kaulą gaminančių ląstelių pajėgumas, sutrinka kaulo medžiagų apykaita ir susergama osteoporoze.

Šia liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus moterys. Jos iš prigimties turi plonesnius ir gležnesnius kaulus. Be to, moterys gyvena ilgiau už vyrus, tad statistiniai duomenys kiek iškreipti ir nepalankūs moterų atžvilgiu. Be to, ypač svarbų vaidmenį šios ligos vystymuisi turi estrogenų poveikis kaulų apykaitai. Mažėjant estrogenų pomenopauziniu laikotarpiu, mažėja kalcio kiekis kauluose ir silpnėja kaulai. Verta paminėti, kad estrogenus gamina kiaušidės, tad osteoporoze gali susirgti ir jaunesnės moterys, jei operacijos metu pašalinamos abi kiaušidės (pvz., histerektomijos= gimdos ir gimdos priedų pašalinimo metu).

Ši liga ypač dažna tarp moterų, kilusių iš Azijos ir Šiaurės Europos. Ši liga turbūt viena iš nedaugelio, kur mažesnis kūno svoris ir viršsvorio neturėjimas yra tartum rizikos faktorius (nes riebalinis audinys taip pat dalyvauja estrogenų gamyboje, papildydamas bendrą estrogenų kiekį).

Kiti šios ligos rizikos faktoriai yra:

* Nesveika gyvensena (rūkymas, intensyvus alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas).

* Nesveika mityba (kalcio trūkumas maiste, dažniausiai dėl nepakankamo pieno produktų kiekio dienos mitybos režime).

* Chirurginis abiejų kiaušidžių pašalinimas.

* Tam tikrų vaistų pašalinis poveikis (steroidiniai preparatai, vartojami astmos ar artrito gydymui, skydliaukės preparatai, antikonvulsantai=vaistai nuo traukulių, vėžio gydymo vaistai ir t.t.).

* Lėtinės ligos, sumažinančios estrogenų kiekį ar pažeidžiančios vitamino D apykaitą (diabetas, inkstų, žarnyno ligos).

* Ilgi laiko tarpai, imobilizavus galūnes (pvz., lovos režimas sunkios ligos metu, galūnių imobilizacija po lūžių ir t.t.)

Dažnai klausiama, kokie gi tad ligos požymiai? Kaip atspėti, kada pradeda retėti kaulai? Ar galima numatyti, kas turi padidintą riziką kaulų retėjimui ir ypač, kam padidėjusi rizika lūžti kaulams?

Gan pragmatiškai ir tiesmukiškai mąstant, jei sergi tam tikra liga, ta liga turi pasireikšti tam tikrais negalavimais. Deja, osteoporozė yra apgaulinga liga, dažniausiai nesukelianti jokių  negalavimų, ir pirmasis ligos požymis yra kaulo lūžis. Kaip jau minėjau, dažniausiai lūžta šlaunikaulis, stuburo slanksteliai ir riešo kaulai. Kitas ligos progresavimo požymis gali būti nugaros, ypač juosmeninės stuburo dalies, skausmas, eisenos pokyčiai, nugaros deformacija (pakumpimas)  ir staigus ūgio sumažėjimas. Šie požymiai atsiranda išsivysčius kompresiniam (suspaudžiamajam) stuburo slankstelio lūžiui. Lūžęs slankstelis praranda savo formą, aplinkinių slankstelių dalys gali suspausti nugaros smegenų nervus. Šis suspaudimas gali sukelti ne tik nugaros skausmą, bet ir kitus neurologinius reiškinius (pvz., kūno dalių nejautrą ar stiprų kojos skausmą, plintantį užpakaline šlaunies dalimi, vadinamąjį schiatinį skausmą).

Turbūt paklausite, kaipgi ši liga nustatoma, jei nėra tikrų ankstyvų ligos požymių. Kita vertus, paskyrus gydymą, kaip ši liga sekama, kaip įvertinamas šios ligos progresas ar regresas. Šią ligą galima įtarti, padarius paprastą kaulų rentgeno nuotrauką (juk, pavyzdžiui, vienas dažniausių testų, skundžiantis nugaros skausmu, yra stuburo rentgeno nuotrauka) ir atsitiktinai suradus kaulų išretėjimą. Kita vertus, šią ligą jūsų daktaras gali įtarti, jei skundžiatės  vienu iš anksčiau minėtų ligos požymių. Vis dėlto tiksliausias ir informatyviausias testas yra specialus rentgenologinis tyrimas, vadinamas DEXA skenavimu. Šio testo metu nustatomas kaulų mineralinis tankis, jis palyginamas su jūsų amžiaus žmonių statistiniais duomenimis ir pateikiamas galutinis išvestinis rezultatas.

Šios ligos progresavimą galima sulėtinti ar sustabdyti pirmiausia sveika mityba, aktyvia fizine veikla, vartojant kelių tipų vaistus: bisfosfonatus (Fosamax, Actonel, Boniva), kalcitonina (lašišos hormoninis preparatas), specialius hormoninius preparatus, reguliuojančius estrogenų poveikį mūsų organizmui, t.y. selektyvius estrogenų receptorių moduliatorius, sutrumpintai SERM (Evista ir Nolvadex). Šie vaistai dažniausiai prirašomi, jei nepadeda mitybos pokyčiai (padidintas kalcio kiekis, vitaminas D), reguliarus fizinis aktyvumas ir nerūkymas.

Norėčiau paliesti gana kontraversišką temą, ar vertėtų naudoti hormonų pakaitinę terapiją (angl. Hormone Replacement Therapy, trumpinama HRT). Žinoma, HRT gali padėti pagerinti pomenopauzinius sutrikimus, tokius kaip depresija, karščio pylimas, makšties sausumas, be to, sulėtinamas osteoporozės vystymasis, bet HRT padidina trombembolinių komplikacijų riziką. Šios komplikacijos yra itin rimtos medicininės problemos: širdies ligos, įskaitant širdies smūgį, insultas, krūties vėžys, kraujo krešuliai kojose = giliųjų kojų venų trombozė, plaučių arterijos embolizmas. Jei HRT režime naudojami tik estrogenai, be progestinų, nežymiai padidėja rizika susirgti endometriumo (gimdos vidinio dangalo) vėžiu. Taigi, HRT gali palengvinti menopauzę, pagerinti savijautą, sulėtinti kaulų retėjimą, bet padidinta komplikacijų rizika yra gan svari kaina, kurią už šią pagerėjusią gyvenimo kokybę gali tekti sumokėti. Dėl šios priežasties patartina pasverti visus ,,UŽ” ir ,,PRIEŠ”, pasitarti su savo gydytoju, prieš priimant šį svarbų sprendimą.

Pabaigai norėčiau pasidalinti keletu patarimų, kaip tinkamai gyventi, sergant osteoporoze.

* Sveikai maitinkitės. Jūsų dietoje turėtų būti daug vietos daržovėms, liesiems pieno produktams, žalialapėms daržovėms, citrusiniams vaisiams.

* Nustokite rūkyti. Rūkymas sulėtina ir sumažina kalcio pasisavinimą skrandyje ir žarnyne.

* Reguliariai mankštinkitės. Stenkitės kuo daugiau įtraukti tokius pratimus, kurie sustiprins nugaros ir liemens raumenis ir stuburą, t.y. vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas. Šie pratimai ne tik sustiprins jūsų kūną, bet pagerins raumenų toną, padės išsaugoti laikyseną ir pusiausvyrą, sumažins parkritimų riziką.

* Nevartokite daugiau kaip 1 alkoholio vieneto (1 unciją stipriųjų gėrimų, 4 uncijas vyno ar 12 uncijų alaus) per dieną

* Įvertinkite savo mitybą. Ypatingą dėmesį siūlyčiau atkreipti į Kalcio suvartojima dienos dietoje. Norėčiau pateikti keletą skaitmeninių rekomendacijų. Pries menopauzę suaugusiam zmogui uztenka suvartoti apie 1,000 miligramu kalcio per dieną.

Pomenopauziniu laikotarpiu, jei vartojate HRT, vartokite apie 1,000 miligramų, o jei nevartojate HRT, padidinkite kalcio dienos normą iki 1500 miligramų. Geriausia pasisavinti kalcį iš maisto. Kalcio gausu pieno produktuose, pupose, brokoliuose, sardinėse. 300 miligramų kalcio rasite 1 puodelyje pieno ar jogurto, apie 2 puodeliuose brokolių.

* Nepamirškite, kad vitaminas D yra būtinas kalcio pasisavinimui, kasdien reikia apie 500–1,000 vienetų vitamino D. Nors daugelis mūsų turbūt pirmiausia griebtųsi multivitaminų buteliuko, nepamirškite, kad be šių mitybos priedų, vitaminą D pasisaviname iš pieno produktų  ir kad vitaminas D gaminamas mūsų odoje, būnant saulėje. Žinoma, viskas turi savo kainą, ir turbūt turėčiau priminti tiesioginių saulės spindulių žalą odai, padidintą riziką susirgti odos vėžiu, melanoma ir t.t., bet palikime tai kitam rašiniui.

* Nepamirškite apie pašalinius vaistų  poveikius. Jei vis dėlto jūsų daktaras rekomendavo naudoti Fosamax, šis vaistas gali sukelti stemplės ir skrandžio opaligę, tad gerkite šį vaistą, užsigerdami didele stikline vandens, o jį išgėrę, negulkite ir nesėskite bent 30 minučių.

* Jei dėlto tik negaunate pakankamai kalcio su dienos maistu, daktaras gali jums patarti naudoti papildomas kalcio tabletes. Jas patartina gerti su maistu, užsigeriant keliais gurkšniais pieno.

Pirmiausia, taip gausite dar kelis miligramus kalcio, antra, gausite šiek tiek vitamino D, trečia, vitaminas D ir laktozė (natūralus, piene esantis angliavandenis) palengvins kalcio reabzorbciją žarnyne.

* Prasidėjus menopauzei, aptarkite su savo daktaru HRT galimybę. Nepamirškite apie galimas komplikacijas, sukeliamas HRT.

* Nepamirškite būti atsargūs, venkite parkritimo ir galimų traumų. Keletas patarimų, kaip išvengti kaulų lūžių: venkite kilnoti  ir nešioti sunkius daiktus, ribokite fizinio aktyvumo intensyvumą, avėkite patogia avalyne, kad išvengtumėte paslydimų ir nukritimų, reikalui esant, palengvinkite savo judėjimą, naudokite lazdelę ar stumiamą vaikštynę, sumažinkite daiktų sangrūdą namuose, įsitikinkite, ar nėra laisvai slankiojančių kilimų ar takelių namuose, būkite atsargūs vonios kambariuose, ypač įlipdami ar išlipdami iš vonios. Pagalvokite apie savo saugumą namuose, įtaisykite papildomas rankenas ar turėklus. Dažniausiai draudimas padengia ,,namų saugumo apžiūrą ir įvertinimą”.  Manau, neverta net priminti, būkite atsargūs lauke, vaikščiodami šlapiu, ledėtu ar tiesiog nelygiu paviršiumi. Nepamirškite, kad grūdėtas, akmenukais nusėtas takelis gali būti taip pat  pavojingas, kaip ledėtas šaligatvis.