Pasaulio lietuviai pasigenda Lietuvos atsakingų valstybės institucijų 
aktyvesnės veiklos

Kęstutis Pranckevičius

Likus vos savaitei iki didžiosios vasaros šventės – Žolinių, į  žalumą paskendusią mūsų tėvynės sostinę Vilnių po 3 metų pertraukos vėl susirinko Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) XII seimas. Netoli sostinės centro įsikūrusiame viešbutyje “Šarūnas” 165 atstovai, susirinkę iš 36 pasaulio šalių tris dienas aktyviai svarstė, diskutavo ir ginčijosi lietuvių kalbos, kultūros bei kitais aktualiais tautinės gyvasties išsaugojimo klausimais.

Būtina išsaugoti tautinį tapatumą

Po PLB vėliavos pakėlimo ceremonijos Nepriklausomybės aikštėje, mūsų šalies Parlamento rūmuose įvykusiose PLB XII seimo atidarymo iškilmėse gausiai susirinkusius delegatus bei svečius pasveikinęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus priminė, jog toli nuo tėvynės gyvenantiems tautiečiams reikia tvirtos atramos, aktyvios bendruomenės, kuri padėtų išsaugoti lietuvišką tapatumą, neleisiantį, kad gimtąją kalbą ir kultūrą užgožtų svetimos tradicijos.

Remiantis statistikos šaltiniais, per 16 nepriklausomybės metų iš Lietuvos į įvairias šalis išvyko per 400 tūkst. mūsų gyventojų. Dauguma jų išvyko į JAV, o prieš porą metų atsivėrus Europos Sąjungos sienoms, didžiausias emigrantų srautas plūstelėjo į Didžiąją Britaniją, Airiją ir Ispaniją. PLB atstovai pripažino, jog, atsižvelgiant į naujus iššūkius, būtina ieškoti ir naujų veiklos būdų. Be abejo, vienas jų buvo ir išliks pagrindinis – kaip išsaugoti toli nuo tėvynės gyvenančių tautiečių lietuvybę, plėtoti ryšius su protėvių kraštu, telkti bendruomenes kilniems ir nesavanaudiškiems tikslams.

Po iškilmių atidarymo PLB seimo delegatai ir svečiai netrukus persikėlė į kitą miesto dalį – Šnipiškes, kur ir veikia, prieš 14 metų garsaus krepšininko Šarūno Marčiulionio iniciatyva įsteigtas, viešbutis. Posėdžiams ilgesnį laiką energingai pirmininkavęs PLB Garbės teismo atstovas Algis Rugienius turėjo nubraukti devintą prakaitą, kad perpildytoje Konferencijų salėje įsivyrautų rimtis ir darbinga aplinka. Be įvairiausių pranešimų, PLB seime buvo išklausyta ir patvirtinta 12 pareiškimų, rezoliucijų, jose kreipiamasi į Lietuvos valdžią dėl SSSR okupacinės valdžios žalos atlyginimo mūsų valstybei, taip pat ki-tas svarbias rezoliucijas.

Naujos bendruomenės keičia PLB veidą

Savo ataskaitiniame pranešime kadenciją baigęs PLB valdybos pirmininkas Gabrielis Žemkalnis ypatingai akcentavo nepriklausomos Lietuvos valstybės ir už jos ribų gyvenančių tautiečių integralumo stiprinimą ne žodžiais, o  konkrečiais darbais įrodyti, kaip yra saugojamos ir puoselėjamos tautinės vertybės bei tradicijos. O kaip jos yra saugojamos ir puoselėjamos, PLB vadovui teko pačiam asmeniškai išvysti ir įsitikinti, per tuos kelerius metus aplankius įvairius užsienio kraštus, kur veikia lietuviškos bendruomenės. Vienur dėl ekonominių, kitur dėl politinių motyvų, vystyti ir plėtoti savo veiklą nėra lengva, tačiau kūrybinio entuziazmo ir veržlumo, patriotinių jausmų kupini tautiečiai visur stengiasi išsaugoti lietuvybės židinį.

Buvęs PLB valdybos pirmininkas be kita ko pastebėjo, kad įvairiose pasaulio šalyse, ypač ES teritorijoje, besikuriančios naujos bendruomenės, dar neturinčios organizacinės patirties, tačiau nestokodamos entuziazmo ir naujų idėjų, keičia PLB veidą. Prelegentas prisiminė ir spaudoje neretai gvildenamus rūpesčius, neva tuose kraštuose, kur dar tik kuriamos bendruomenės, nėra lituanistinių mokyklų... ,,Priešingai, tik pažvelkime į Airijos bei Ispanijos lietuvių bendruomenes, kur per trumpą laiką spėta įkurti ne vieną tokią mokyklą!” — argumentavo G. Žemkalnis.

Pranešėjo nuomone, emigracijos iš Lietuvos problema galėtų būti sprendžiama tiktai pačioje Lietuvoje, keliant šalies ekonominę gerovę, mažinat korupciją ir žadinant visuomenėje patriotinius jausmus. Tiek Lietuvos valstybės, tiek PLB svarbiausias tikslas — už tėvynės ribų gyvenančių tautiečių lietuvybė. Pasak G. Žemkalnio, to turime siekti, glaudžiau bendradarbiaudami su Lietuvos valstybinėmis bei visuomeninėmis institucijomis. Lietuvybės išlaikymas yra galų gale ir galimo tautiečių sugrįžimo garantas.

Po įdomaus pranešimo, pertraukėlės metu pakalbintas G. Žemkalnis mūsų skaitytojams paminėjo ir vieną pakankamai rimtą problemą — trūksta būtent to glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos valstybės atsakingomis institucijomis. Žinoma, kad prie Vyriausybės veikia Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, bene vienintelis dar aktyviau besirūpinantis į svečias šalis emigravusių tautiečių reikalais. Tačiau juk to per maža! Kaip žinome, Lietuvos apskrityse dar veikia ir skyriai, kurie turėtų domėtis užsienio politikos, turizmo klausimais, taip pat ir iš šių apylinkių į užsienį išvykusių kraštiečių reikalais, palaikyti su jais  glaudesnius ryšius, rinkti ir kaupti informaciją apie jų gyvenimą ir veiklą svetur. Deja, pasak G. Žemkalnio, tokios veiklos požymių net nematyti! ,,Galbūt apskrityse ir savivaldybėse palaikomi tik pavieniai, labiau asmeniniai kontaktai su išvykusiais žmonėmis, tačiau svarbios ir aktualios informacijos mes iš viso negauname”, — sakė G. Žemkalnis.

Jaunimas neatsilieka

Kitame turiningame pranešime Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) valdybos pirmininkė Dalia Henke nušvietė per 3-ejus metus nuveiktus nelengvus ir sudėtingus darbus. Jos nuomone, lietuvybės židinį galima išsaugoti per tris pamatines veiklos sritis – švietimą, kultūrą ir sportą. Būtent per jas aktyviausiai ir reiškiasi išeivijos jaunimas, beje, veikiantis net 20 pasaulio šalių.

Pasaulio lietuvių jaunimo vadovė prisiminė ir apie neseniai Lietuvoje ir užsienyje kilusias diskusijas – kur rengti PLJS kongresus. ,,Šiuo klausimu esame sulaukę daug nevienprasmiškų siūlymų ir argumentų. Na, kad tokie renginiai vyktų tik Lietuvoje, tos idėjos šalininkai motyvuoja tuo, jog svetur gyvenantiems tautiečiams būtų tarsi savotiška paskata nepamiršti lietuvybės ir ją išlaikyti, be to, ir išlaidų, organizuojant kongresus, būtų mažiau, o išleisti pinigėliai atitektų Lietuvos biudžetui... Tačiau, antra vertus, mūsų išeivijos lietuviai neturi Lietuvoje koordinuotai ir patikimai veikiančių institucijų, su kuriomis būtų galima aktyviau bendradarbiauti, palaikyti nuolatinius ryšius, be to, sudėtingi ir organizaciniai reikalai. Na, ir galų gale, svetur gyvenantys jaunieji lietuviai ir taip dažnokai atvyksta į Lietuvą dalyvauti kituose renginiuose — dainų ir sporto šventėse ir kt.”, — argumentais dalijosi Dalia Henke.

Aktualiausiais sielovados klausimais kalbėjęs prelatas Edmundas Putrimas, palietė nemažai opių problemų. Apžvelgdamas ilgametę dvasininkijos veiklą išeivijos baruose nuo pat pirmosios ir iki paskutiniosios mūsų tautiečių emigracijos bangos į JAV, prelatas priminė, jog Lietuvos Katalikų Bažnyčia visais laikais buvo ir išliko kaip vienas pagrindinių ramsčių, ugdant ir išlaikant lietuvybę svetur. Tačiau prelatas E. Putrimas apgailestavo, jog dabartinė jaunoji JAV lietuvių karta sparčiai asimiliuoja, greitai pamiršta savo tėvų, senelių kalbą bei tradicijas...

Įdomų ir aktualų pranešimą apie emigracijos problemas išdėstė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinis direktorius Antanas Petrauskas. Apie Valdovų rūmų atkūrimo koncepciją ir įvairias su tuo susijusias problemas kalbėjo JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos pirmininkė Regina Narušienė. PLB misiją ir viziją plačiau nušvietė PLB valdybos vicepirmininkė Liūda Rugienienė. PLB seime pranešimus taip pat skaitė Šveicarijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen, dr. Eugenijus Jovaiša, žurnalistas ir populiarių išeivijos televizijos laidų vedėjas Arvydas Reneckis, kiti prelegentai.

Paskutinę darbo dieną PLB XII seimas išrinko naują PLB valdybą, Kontrolės komisiją ir Garbės teismą. Į naująją PLB valdybą buvo išrinkti: Regina Narušienė (JAV), Angelė Vaičiūnienė (Kanada), Petras Maksimavičius (Lenkija), Loreta Paulauskaitė (Ispanija), Arūnas Teišerskis (Airija), Jurga Vidugirienė (Airija), Dalia Henke (Vokietija), Inga Januitytė-Lanchas (Prancūzija), Birutė Nenartavičiūtė (Rusija) ir Dalia Giedrimienė (JAV). PLB Garbės teismo nariais – Algis Rugienius (JAV), Kazys Zdanius (Australija) ir Gintautas Želvys (Rusija). Kontrolės komisijos nariais – Angelė Nelsienė (JAV), Mažvydas Michalauskas (Prancūzija) ir Algimantas Gečys (JAV). Kitą dieną naujoji PLB valdyba savo pirmininke išrinko aktyvią ir nenuilstančią lietuvių išeivijos ir visuomenės veikėją Reginą Narušienę.

PLB seimas tik Lietuvoje

Skaitytojams priminsime, jog PLB veiklos ištakos siekia ankstyvus pokario metus — 1949 birželio 14 d., kai buvo paskelbta Lietuvių Charta. Aukščiausiasis PLB organas yra Seimas. Pirmasis PLB seimas posė-džiavo 1958 m. liepos 28 – 31 d. New York. II PLB seimas vyko 1963 rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 d. Toronto (Canada); III — 1968 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 2 d.New York; IV — 1973 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 2 d. Wa-shingron, DC; V — 1978 m. birželio 30 – liepos 4 d. Toronto; VI — 1983 m. birželio 26 – 30 d. Čikagoje; VII —1988 m. birželio 28 – 30 d. Toronto; VIII — 1992 m. liepos 1-4 d. Lemont (netoli Čikagos); IX — 1997 m. liepos 1-5 d. Vilniuje (Lietuva) ir Punske (Lenkija) (beje, šiame Seime nuspręsta, kas 3 metus PLB seimą rengti tik Lietuvoje — autor. past.); X — 2000 m. rugpjūčio 16-20 d. ir  XI  PLB seimas 2003 m. liepos 7-11 d. PLB posėdžiavo Vilniuje.

Pirmuoju PLB valdybos pirmininku 1958 m. buvo išrinktas Kanadoje gyvenęs aktyvus lietuvybės puoselėtojas Jonas Matulionis (1898 – 1980), beje, kilęs iš Alytaus apskrities, Žiugždų kaimo, Kriokialaukio valsčiaus. PLB skirtingais metais vadovavo dr. Jonas Sungaila, Stasys Barzdukas, Bronius Nainys (vadovavo 2 kadencijas), Vytautas Kamantas (išbuvo net 3 kadencijas) ir kt.