Romano Borisovo Rytprūsiai

Vytautas Žeimantas

Lemonte, Lietuvių dailės muziejuje rugsėjo 9 dieną 6 val.v. bus atidaryta vilniečio dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda ,,Išeinantys Rytprūsiai”.

Galima tik stebėtis šio žinomo menininko darbštumu ir kūrybiškumu. Atrodo visai neseniai vilniečiai ir Sankt Peterburg gyventojai galėjo susipažinti su unikalia R. Borisovo paroda „Karaliaučiui 750“, vėliau įvyko dvi parodos Berlyne, viena – Vilniuje, o šios vasaros pabaigoje – gražių spaudos atsiliepimų susilaukė ir paskutinioji jo paroda,  įvykusi Juodkrantėje.

Prisiminė man ir parodą Juodkrantėje aplankiusio Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje  Volker Heinsberg gražus dailininko darbų įvertinimas: ,,Su Romano Borisovo darbais susipažinau dar Vilniuje. Mane žavi jo akvarelių aukšta kultūra, meniškumas. Žinau, kad jos ne kartą su pasisekimu buvo demonstruojamos įvairiose Vokietijos miestų parodų salėse”.

Dabar su malonumu galiu informuoti ,,Draugo” skaitytojus, kad talentingas ir labai produktyvus dailininkas Romanas Borisovas dalį savo darbų atvežė į JAV.  Ta proga Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos Čikagoje lėšomis ir Viliaus Trumpjono rūpesčiu Vilniuje išleistas meniškas parodos plakatas ir katalogas lietuvių ir anglų kalbomis.

Katalogo įžangoje poetas Justinas Marcinkevičius, Karaliaučiaus kraštą  teisingai pavadinęs „Skaudančia žeme”,  rašo: „Istorijos dramatizmas žvelgia į mus ir iš Romano Borisovo akvarelių. Fantastinė, siurrealistinė griuvėsių architektūra, liudijanti buvusį linijų ir formų grožį, jau tik primenantį gyvenimą, dvasios stiebimąsi aukštyn. Lyg nutrauktos maldos arba giesmės fragmentai”.   

Kataloge yra ir įdomūs menotyrininkų Loretos Šileikaitės ir mokslininko Kazio Almeno straipsniai. 

,,Romano Borisovo akvarelės — meniškai įprasminta dokumentika, jose tarsi sustabdytas laikas, verčiantis mus stabtelėti, susimąstyti apie tikrąsias praeinančių epochų vertybes, kurios mus vienaip ar kitaip dar ilgai dvasiškai įtakos. Karaliaučiaus krašto architektūrinio paveldo europinė reikšmė yra didelė, todėl suprantama ir būtinybė bendromis pastangomis rūpintis jo likimu. Jose jaučiu praėjusiųjų amžių didybę ir aukštą kultūrą, kurią, beje, šalia vokiečių kūrė ir lietuvninkai. Be to, aukščiausio intelekto lietuvių kultūros puoselėtojai – Mikalojus Daukša, Kristijonas Donelaitis, Liudvikas Gediminas Rėza... Todėl labai įvertinu dailininko Romano Borisovo indėlį plėtojant šias idėjas. Man tiesiog patinka jo akvarelės, žaviuosi jomis”, — rašo Loreta Šileikaitė.

R. Borisovo parodą Berlyne aplankęs  Tilžėje gyvenusio žymaus lietuvių filosofo ir menininko Vydūno (Vilhelmo Storastos) giminaitis daktaras Wolfgang Storasta sakė: ,,Mane labai sudomino Romano Bori-sovo akvarelės. Jos yra nuostabios meniniu, ir įspūdingos istoriniu požiūriu”.

Romanas Borisovas, prieš išvykdamas į Lemonto parodos atidarymą prisipažino, kad jam dažnai skauda širdį matant nykstančius Karaliaučiaus krašto architektūros paminklus. Jų nebylus skundas ragina imtis pieštuko ar teptuko ir užfiksuoti tai, kas liko, bet kas gali greitai visiškai išnykti.

Dailininkas teisus. Po karo, šį klestintį vokiečių ir lietuvninkų apgyvendintą kraštą okupavusi Sovietų Sąjungą visą laiką ten jautėsi ne šeimininkė. Vietiniai žmonės, nespėję pabėgti, praktiškai buvo visi sunaikinti. Likęs kultūrinis paveldas, architektūra buvo niokojami, griaunami.

Romanas Borisovas bando gelbėti atmintį, menine kalba užfiksuoti tai, ko jau rytoj gali nebūti. Lietuvoje jis gerai žinomas, Amerikoje — gal mažiau, todėl pasakysiu ir keletą žodžių apie patį dailininką.

R. Borisovas gimė 1949 m. gegužės 11 d. Vilniuje. 1973 m. baigė dizaino specialybę Vilniaus dailės institute. Nuo 1983 m. — Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Jis kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vaizdinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Šiuo metu projektuoja, rengia bei vykdo įvairius meninius užsakymus Lietuvoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse.

Jo darbų yra įsigiję muziejai, privatūs asmenys Lietuvoje, Vokietijoje, D. Britanijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Italijoje.

Dailininkui akvarelės liejimas — dvasinė atgaiva ir savotiška meditacija. Tai priemonė kilniems kultūrologiniams tikslams realizuoti, kartu tai ir meninės individualybės įprasminimas.

Dailininkas nuo seno domisi ir Mažąja Lietuva. Jo mama, kilusi iš Mozūrijos, dažnai pasakodavo apie nežinomą kraštą prie Aistmarių — Rytų Prūsiją, jos didingą praeitį. Tėvų namuose buvo sukaupta turtinga biblioteka, todėl būsimas dailininkas dažnai mėgdavo atsiversti knygas apie dar nepažintas šalis, miestus — taip jis susidomėjo ir Europos urbanistikos raida, architektūros istorija. Mėgino daugiau sužinoti ir apie Rytų Prūsiją, mamos pasakojimų kraštą.

Tam pasitarnavo ir dar vienas įvykis — kartą tėvas, vykdamas į tarnybinę komandiruotę Karaliaučiun, pasiūlė kartu keliauti ir jam. Būsimasis dailininkas, vos šešiolikos metų paauglys, pateko į šį stebuklų kraštą. Neregėti rūmai ir pilys, šliuzai ir kanalai — viskas lyg pasakoje. Tačiau ta pasaka kėlė ir susirūpinimą — karo sugriovimų tikrovė pasirodė daug kraupesnė, nei jaunuolis galėjo ligi šios kelionės įsivaizduoti. Tos kelios dienos jam paliko neišdildomą įspūdį — viską iki šiol prisimena taip ryškiai, tarsi į Rytprūsius būtų keliavęs vakar. Ir tuomet jau daug piešė. Todėl tie keli piešinėliai, piešti tuomet Karaliaučiuje, tapo savotiška ilgo kelio, kurį dailininkas simboliškai pavadina ,,manieji Rytprūsiai”, pradžia.

Greitai įvyko ir kita būsimo dailininko pažintis su šiuo kraštu — jis buvo pašauktas į sovietų kariuomenę ir nusiųstas tarnauti į Kaliningrado sritį.

Apibendrinant dailininko kūrybinius ieškojimus, galima pastebėti, kad greta autoriaus marinistinės tematikos, gausios gimtajam Vilniui skirtos kūrybos dalies, didžiausias dėmesys skiriamas kraštui prie Aistmarių. Galima drąsiai teigti, kad Mažosios Lietuvos tematika jo kūryboje ir gyvenime užima išskirtinę vietą. Dailininkas yra nuliejęs daugybę akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių šio, kadaise klestėjusio, krašto statinių, pilių, bažnyčių.

Visą tai atspindės ir naujoje Lemonto parodoje ,,Išeinantys Rytprūsiai” eksponuojamos akvarelėse. Paroda veiks iki rugsėjo 24 dienos.