Lietuvoje skandalai tęsiasi

Andrius Navickas

Skandalingiausia praėjusios savaitės žinia – tai, kad valstybinė įmonė „Alita” privatizuota, pažeidžiant Konstitucijos nuostatas. Tiesa, kur kas daugiau dėmesio susilaukė Vilniaus mero J. Imbraso sprendimas neduoti leidimo Vilniuje surengti eiseną „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją”. Taigi, pirmasis gėjų paradas Lietuvos istorijoje neįvyko.

Prezidentas paskelbė, jog Valstybės saugumo departamento vadovu norėtų matyti Povilą Malakauską ir yra pasiryžęs visomis turimomis priemonėmis remti šią kandidatūrą. Sužlugo liberalų sąjūdžio iniciatyva atstatydinti Seimo pirmininką Viktorą Muntianą. Tyliai praėjo dešimtasis Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas.

Nusikalstama veika nustatyta, bet kaltų nėra?

Negalima sakyti, kad Konstitucinio teismo ištarmė, jog Vyriausybės sprendimas valstybės įmonę „Alita” parduoti bendrovės vadovų konsorciumui prieštarauja Konstitucijai, buvo perkūnas iš giedro dangaus. Primename, kad ši didžiulė įmonė už 57,55 mln. Lt buvo parduota vos ketvirtą geriausią pasiūlymą pateikusiam investuotojui. Įtartinomis aplinkybėmis iš konkurso buvo pašaltas beveik du kartus didesnę sumą siūlęs Luigiterzo Bosca, o vėliau, vietoj to, jog nepasisekęs privatizacijos procesas būtų nutrauktas, įmonė praktiškai pusvelčiui atiduota Vytauto Junevičiaus ir kt. konsorciumui.

Įtartinui sandoriui nagrinėti buvo sukurta ir Laikinoji Seimo komisija, kuri dar pernai lapkritį nustatė, jog, privatizuojant „Alitą”, valstybei padaryta 36 mljn. Litų žala. Komisijos sprendimas sukėlė didelį socialdemokratų nepasitenkinimą, nes pagrindiniais kaltininkais buvo įvardinti Algirdas Brazauskas, buvęs ūkio ministras Petras Čėsna, Turto fondo generalinis direktorius Povilas Milašauskas.

Aukštas pareigas privatizavimo metu užėmę pareigūnai tvirtino, kad elgėsi pagal įstatymus ir savo kaltę neigė. Tačiau Konstitucinio teismo sprendimas ištirpdė jų pasiteisinimus ir kartu įstūmė dabartinę Vyriausybę į keblią situaciją.

Tai, jog „Alita” privatizuota neteisėtai – faktas, kurio neįmanoma nuginčyti. Kita vertus, šios įmonės nacionalizacija sukeltų labai daug triukšmo, nes, kaip teigia, dabartinis „Alitos” savininkas – jis ir jo partneriai nekalti, kad neteisėtai elgėsi valstybės pareigūnai. Esą į „Alitą” investuota daug lėšų, ji iš esmės atnaujinta.

Dar daugiau politinės valios reikalautų kokios nors sankcijos tiems asmenims, kurie nederamai elgėsi privatizavimo metu. Juk tektų bausti ir A. Brazauską, iš kurio dabartinis Premjeras perėmė socialdemokratų partijos vairą. Tam dabartinė Lietuvos valdžia tikrai nesiryš.

O kas apmokės 36 milijonų litų nuostolį? Visi Lietuvos piliečiai. Beje, jei tiksliai atsimenu, panašios sumos prašė Švietimo ir mokslo ministerija, norėjusi bent truputį pagerinti Lietuvos mokytojų ir dėstytojų darbo sąlygas. Tačiau gavo griežtą atsakymą, jog tokia suma biudžete nesimėto. Ar tikrai?

Gėjų parado kol kas nebus

Vilniaus meto J. Imbraso sprendimas neišduoti leidimo akcijai „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją” buvo karštai aptarinėjamas tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje. Lietuvoje jis buvo sutiktas veikiau palankiai, na o Briuselio pareigūnus jis griežtai papiktino. Prabilta apie įvairių sankcijų Lietuvai galimybę. Visgi, tikėtina, aistroms nurimus Europos Komisija giliau pergalvos situaciją ir suras adekvatesnių būdų kovoti prieš diskriminaciją Lietuvoje. Deja, planuotas renginys „Už įvairovę..” praktiškai tebuvo bandymas surengti gėjų paradą. Abejotina ar kova prieš diskriminacija gali būti suvesta tik į gėjų klausimą. Taip pat ir tai ar gėjų paradas yra tinkamiausias būdas toleranciją skatinti?

J. Imbrasas savo sprendimą motyvavo tuo, jog nenori dar didesnio susipriešinimo visuomenėje. Nors būta daugiau pritariančių tokiam sprendimui balsų, tačiau meras sulaukė ir gana griežtos kritikos iš kitų Lietuvos politikų. Pavyzdžiui europarlamentaras liberalas Eugenijus Gentvilus įsitikinęs, kad draudimas pažeidžia pilietines teises ir Vilniaus merui derėjo leisti renginį, tačiau griežtai kontroliuoti, jog jame nebūtų pažeista viešoji tvarka.

Akivaizdu, jog jau artimiausiu metu išskirtinės teisinės apsaugos seksualinėms mažumos klausimas bus įtrauktas į Lietuvos politinę darbotvarkę, kartu siekiant perinterpretuoti šeimos sampratą. Viliuosi, jog tai neperaugs į itin emocingą priešpriešą visuomenėje, užgožiančią svarbesnių dilemų sprendimą.

Prezidentas pasitiki tik Povilu Malakausku

Prezidentas ne tik įvardijo savo kandidatą į Valstybės saugumo departamento vadovus, bet net gi pats atvyko jį pristatyti į Seimą. Primename, kad iki šiol Prezidentas Seimui pristatydavo tik Premjero kandidatūrą. Taigi, toks Prezidento dėmesys dabartiniam STT vadovui daug ką nustebino. Kita vertus, tai galima vadinti tam tikru politiniu spaudimu. Įvairios Seimo frakcijos yra išreiškusios kritinį požiūrį į P. Malakausko kandidatūrą. Be kita ko, stebimasi, kodėl, tik kojas apšilęs vienoje institucijoje asmuo, permetamas į kitą. Stebina ir tai, jog per ilga paieškas Prezidentas taip ir nesugebėjo atrasti jokio kito kandidato. Kam tada reikėjo pokalbių su kitais, jei vis vien pasirinktas tas pats asmuo, dėl kurio dekretas jau kartą buvo pasirašytas.

Tiesa, svarbiausia ne tiek tai, kas vadovaus VSD, tačiau, ar sugebės įvykdyti skausmingą, bet būtiną šios struktūros reformą. Buvęs VSD vadovas galiausiai tapo savotišku atpirkimo ožiu. Tačiau jo atleidimas tėra tik vienas žingsnelis ilgame kelyje. Esminė VSD reforma galės įvykti tik vienu atveju, jei dėl jos sutars tiek Prezidentas, tiek Seimas. Deja, Prezidentas ir Seimas jau daugiau kaip pusmetį akivaizdžiai nesutaria, kaip turėtume vertinti dabartinę situaciją VSD. Tai reiškia, jog labai mažai vilties, kad ši kraujuojanti žaizda bus išgydyta. Veikiau naujasis vadovas taps nauju tvarsčiu, pro kurį po kurio laiko vėl pasirodys senos bėdos.

Na, o labiausiai gaila, jog toliau tęsiasi dviejų politinių institucijų – Prezidento ir Seimo – supriešinimas. Deja, bet didžiausia atsakomybė tenka Prezidentui, kuris, rinkdamasis kandidatą į VSD, eilinį kartą parodė, jog menkai vertina konsultacijas su pagrindinėmis Seimo frakcijomis.

Viktoras Muntianas toliau vadovaus paliegusiam Seimui

Suprantu, kad dabartinį Seimą gerbti sunku. Seimo nariai, regis, patys daro daugybę dalykų, kurie mažina parlamento prestižą. Pavyzdžiui, nelanko Seimo posėdžių. Visiškas absurdas, kai į posėdį susirenka keliasdešimt Seimo narių, t.y. penktadalis. Tokie atvejai pakankamai dažni šioje kadencijoje. Net svarstant nepasitikėjimą Seimo pirmininku Seimo salėje tebuvo mažiau nei 60 parlamentarų. Tai reiškia, jog svarstymas buvo visiškai beprasmis, nes atstatydinti V. Muntianą galima buvo tik 71 parlamentaro balsais. Seimo pirmininkas išliko, tačiau labai džiaugtis jis neturėtų. Galimas daiktas, jog į istoriją jis įeis kaip pačio prasčiausio Lietuvos Seimo, pasitikėjimas kuriuo pasiekė dugną, vadovas.

Kita vertas, kritikuojant konkrečius Seimo darbus, nevalia niekinti pačio parlamento kaip institucijos. Juk būtent Seimas Lietuvoje yra atstovaujamosios demokratijos stuburas.

Primirštas Sąjūdis

Vilniuje įvyko dešimtasis Sąjūdžio suvažiavimas. Pilietinis judėjimas, Atgimimo laikotarpiu buvęs išsivadavimo kovos priešakyje, šiuo metu išgyvena ne geriausius laikus. Nors jis išlieka vienu skaitlingiausiu pilietiniu judėjimu ir turi savo skyrius 22 Lietuvos vietovių, tačiau į šio judėjimo balsą politikai įsiklauso vis rečiau. Tai atskleidžia ir faktas, jog pasveikinti Sąjūdžio neatvyko nei Tėvynės sąjungos, nei Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkai.  Tiesa, suvažiavime dalyvavo Vytautas Landsbergis, kuris ragino sąjūdiečius aktyviau veikti. Tačiau pats profesorius pripažino, kad dabartinė tėvynės sąjungos vadovybė užsisklendusi savyje ir pamiršo tradicinius savo partnerius.

Kaip ir tikėtasi, Sąjūdžio pirmininku perrinktas Rytas Kupčinskas. Sąjūdiečiai pažadėjo suteikti Lietuvos politiniam gyvenimui druskos. Galbūt tai tik savęs drąsinimas, tačiau tikrai norėtųsi, kad ši organizacija išliktų gyvybinga.