Skydliaukės problemos

Dalius Kedainis, MD

Apsilankęs(-iusi) pas gydytoją dėl gana įvairaus pobūdžio problemų, dažnai išgirsite, kad dėl jūsų negalavimo gali būti kalta skydliaukė, kad ši maža liauka veikia pernelyg aktyviai ar pernelyg vangiai. Rodos, kiek gi naudos gali duoti šis mažas kakle esantis organas ar kiek žalos gali atnešti šio organo veiklos sutrikimai. Tad pažvelkime iš arčiau į skydliaukę ir jos sutrikimus.

Kaip jau minėjau, skydliaukė yra mažas, graikiško riešuto dydžio organas priekinėje kaklo dalyje, arti Adomo obuolio. Ji paprastai minkšta ir neapčiuopiama, tačiau sergant tam tikromis ligomis joje galima apčiuopti gumbus ar tiesiog ji visa padidėja ir atrodo kaip papilnėjęs pasmakrys (pvz., sergant struma). Šis organas yra vienas iš nedaugelio kūno organų, gaminantis hormonus ir priklausantis vidaus sekrecijos liaukų grupei. Skydliaukė gamina specialius hormonus: tiroksiną ir trijodotironiną. Šie hormonai kontroliuoja mūsų kūno medžiagų apykaitos (metabolizmo) greitį. Iš esmės medžiagų apykaitos tikslas yra suskaidyti suvartotą maistą iki pradinių biocheminių elementų, t. y. baltymų, riebalų, angliavandenių. Šie elementai vėliau gali būti panaudoti energijai gaminti. Tad hormonai, reguliuojantys medžiagų apykaitą, gali paspartinti ar sulėtinti biocheminius organizmo procesus ir tai pasireiškia fiziologiniais ir psichologiniais simptomais. Tad, iš esmės, skydliaukės hormonai reguliuoja visą organizmo fiziologiją, pvz., lemia širdies ar kvėpavimo greitį, virškinimą, kūno temperatūrą ir t. t.

Po šio trumpo įvado pažvelkime, kas atsitinka, pernelyg suaktyvėjus skydliaukės funkcijai (dar vadinama hipertiroidizmu) ar sumažėjus funkcijai (hipotiroidizmas).

Padidėjusi skydliaukės funkcija (hipertiroidizmas)

Padidėjus skydliaukės funkcijai, daugiau gaminama skydliaukės hormonų. Dažniausia priežastis yra autoimuninės ligos, kuomet skydliaukę nuolat stimuliuoja specialūs antikūniai ir gaminama daugiau hormonų nei reikia. Ši liga vadinama Graves liga (liaudiškai dar vadinama struma), ja dažniausiai serga 20–40 metų moterys. Gana tipiškai padidėja skydliaukės apimtis, pastambėja pasmakrys ir kaklas, gali padidėti akys, akių obuoliai labiau matomi (išverstakumas). Be to, gali varginti daugybė kitų simptomų: nerimas, nuovargis, nemiga, tremoras (drebulys), karščio pylimas, akių išverstakumas, regos sutrikimai, svorio kritimas, apetito padidėjimas, viduriavimas, dažni širdies permušimai ar dusulys. Dažniausiai šie simptomai pradeda varginti anksčiau, nei išryškėja akivaizdūs kūno pokyčiai (struma ar išverstakumas).

Hipertiroidizmas nėra itin dažnas fiziologinis sutrikimas, bet įtariama gana dažnai, jei pacientas skundžiasi jau minėtais, dažnai sergant kitomis ligomis pasitaikančiais nusiskundimais. Tuomet atliekami specialūs kraujo testai, matuojant skydliaukės hormonų kiekį kraujyje, vėliau galimas skydliaukės ultragarsinis tyrimas ir skydliaukės tyrimas radioaktyviu jodu. Šio tyrimo metu radioaktyvus jodas kaupiasi skydliaukės „karštuose taškuose”, kur gaminama daugiausia hormonų. Radioaktyvus jodas deaktyvuojamas per kelias dienas ir nesukelia didesnės grėsmės organizmui.

Jei iš tiesų nustatomas šis sutrikimas, galimi keli gydymo būdai:

•Medikamentinis, kuomet vartojami vaistai sumažina gaminamo hormono kiekį: Methimazolis (Tapazole), Propranololis ir Propylthiouracilas (PTU) naudojami dažniausiai.

•Skydliaukės destrukcija dideliu radioaktyvaus jodo kiekiu yra itin efektyvus gydymas. Jodas kaupiasi beveik išimtinai skydliaukės audinyje, tad šio gydymo metu gana selektyviai sunaikinamas pernelyg aktyvus skydliaukės audinys. Esminė problema yra ta, kad neįmanoma tiksliai nuspėti optimalios vaisto dozės, dažnai jo padauginama ir sunaikinama pernelyg daug skydliaukės audinio. Dėl to vėliau gali tekti gerti pakaitinius skydliaukės hormono preparatus – Levothyroksiną (Synthroid) — visą likusį gyvenimą. Būtent dėl šios priežasties šio tipo gydymas, nors yra itin veiksmingas, bet kartu ir pats pavojingiausias.

•Chirurginis būdas, kuomet operacijos metu pašalinama dalis skydliaukės, gali būti itin veiksmingas, ypač jei randamas aktyvus „karštas taškas” vienoje skydliaukės pusėje. Tačiau, kaip ir gydant radioaktyviu jodu, sunku nuspėti, kokia bus liekamoji skydliaukės funkcija po dalinio skydliaukės pašalinimo: per aktyvi ar per maža. Kita svarbi ir dažna skydliaukės komplikacija yra specialaus nervo, įnervuojančio balso stygas, pažeidimas. Šis nervas kakle yra labai arti skydliaukės, tad reikia meistriškos chirurgo rankos ir nemažos patirties, kad jo nepažeistų. Jį pažeidus, balso stygų įnervacija sutrikdoma ir jos nevirpa įprastu režimu, tad užkimsta, susilpnėja ir sustorėja balsas.

Sumažėjusi skydliaukės funkcija (hipotiroidizmas)

Sumažėjus skydliaukės hormonų produkcijai, pasireiškia priešingo spektro reiškiniai: sumažėja kūno temperatūra, padidėja kūno svoris, suretėja širdies susitraukimų dažnis, sulėtėja žarnyno veikla, tad labiau linkstama į vidurių uždegimą.

Dažniausiai hipotiroidizmą sukelia infekcijos, autoimuninės ligos (Hashimoto tiroiditas) ir jau minėtas medikų įtakotas skydliaukės sunaikinimas (po skydliaukės operacijos pašalinus per daug skydliaukės audinio ar sunaikinus skydliaukės audinį radioaktyviu jodu). Taip pat nevertėtų pamiršti tokios paprastos ir akivaizdžios priežasties, kaip jodo trūkumas maiste, nors pastaruoju metu Amerikoje ši priežastis beveik neįmanoma (į druską yra dedama pakankamai jodo, tad jį kasdien gauname su maistu). Beje, svarbu paminėti kaklo švitinimą rentgeno ar gama spinduliais, jei sergama kaklo ar galvos vėžiais.

Jau minėjau kelis šios ligos požymius. Reikėtų pridurti, kad šis sutrikimas vystosi dažniausiai lėtai, užtrunka keletą metų, kol ši liga diagnozuojama. Ji taip pat pasireiškia nuovargiu, depresija, raumenų skausmais ir silpnumu, vidurių užkietėjimu, odos sustorėjimu, giliu žemu balsu, kūno svorio padidėjimu, veido bruožų pasikeitimu, šalčio netoleravimu, sumažėjusiu libido. Šie požymiai paprastai išsivysto palaipsniui, per keletą metų.

Ligą nustatyti gana paprasta, tereikia ištirti skydliaukės hormonų kiekį kraujyje. Na, o gydymas yra elementarus, reikia gerti pakaitinius skydliaukės hormonus (LevothyroksinąSynthroid). Jūsų daktaras turėtų periodiškai tirti skydliaukės hormonų kiekį kraujyje, o remiantis šiais rezultatais, koreguoti vaisto dozę. Beje, svarbu atsiminti, kad  skydliaukės hormonai paspartina metabolizmą, ir spartus metabolizmo greičio pokytis priverčia širdį stipriau ir intensyviau susitraukinėti. Tuomet padidėja širdies raumens apkrovimas ir gali paaštrėti išeminė širdies liga, galimas net širdies smūgis. Dėl šios priežasties, jei iš anksto žinoma, kad pacientas serga išemine širdies liga, reikia skydliaukės hormonus skirti atsargiau ir mažomis dozėmis. Kita vertus, pernelyg didelis skydliaukės hormonų kiekis spartina osteoporozės vystymąsi, tad reikia tai atsiminti, skiriant skydliaukės hormonus pomenopauzinio amžiaus moterims.

Kita vertus, reikia skirti tinkamą skydliaukės hormonų kiekį, kad pranyktų hipotiroidizmo reiškiniai. Tad efektyvus gydymas, norint skirti tikslią ir reikiamą Levotiroksino dozę, turi būti paremtas pakartotiniu dažnu skydliaukės hormonų kiekio kraujyje tyrimu.

Skydliaukės problemos, ypač sumažėjusi skydliaukės funkcija, gana dažnos ir, deja, dažnai nenustatomos ilgą laiką. Tad reikėtų prisiminti šį svarbų organą ir jo sutrikimus, įtarti juos ir paklausti gydytojo: „O gal tai skydliaukės negalavimas, kad aš prastai jaučiuosi.”

Tad būkime sveiki!