Viskas prasidėjo nuo smalsumo

Dalia Cidzikaitė

Lietuvių kilmės amerikietė Jeannette Swist savo knygoje atgaivina ne tik jai asmeniškai brangius, bet ir pirmajai lietuvių emigracijai svarbius prisiminimus apie vieną iš seniausių lietuvių apgyventų pramoninių ir gyvenamųjų rajonų Čikagoje — Back of the Yards. Apie jį dar 1906 metais rašė žurnalistas Upton Sinclair romane ,,The Jungle”, o 2006 metais išleistoje knygoje lietuviškų džiunglių tiek Sinclair romane, tiek Back of the Yards rajone ieškojo University of Illinois at Chicago prof. Giedrius Subačius (,,Upton Sinclair: The Lithuanian Jungle”). Šių metų birželio pradžioje leidykla ,,Arcadia Publishing” išspausdino dar vieną knygą — Jeannette Swist knygą–nuotraukų albumą ,,Back of the Yards”. Ta proga kalbiname knygos autorę.

Sumanymo pradžia

Mintis sudaryti knygą–fotoalbumą Swist gimė knygyne, kur vieno apsilankymo metu ji pastebėjo leidyklos ,,Arcadia Publishing” knygas, skirtas Amerikai, atskiroms jos dalims, regionams, miestams, miesteliams ir net rajonams aprašyti. Autorės teigimu, nors ir kaip ieškojo, ji neradusi nieko apie jos gimtąjį Back of the Yards/Town of Lake rajoną. Pradėjusį užgimti sumanymą parašyti knygą, panašią į ,,Arcadia Publishing” leidyklos leidžiamą knygų seriją, pavyko įgyvendinti tapus Šv. Kryžiaus lietuviškos parapijos šimto metų jubiliejaus, kuris sukako 2004 metais, planavimo komisijos dalimi. Pasak Swist, daug komisijoje dalyvavusių žmonių dalijosi savo atsiminimais apie praleistą vaikystę Back of the Yards. ,,Tada ir pamaniau, kad fotoalbumas — tai yra tai, ko mums reikia”, — taip apie knygos pradžią pasakojo autorė.

Nuotraukas surasti nebuvo lengva

Vis dėlto įgyvendinti sumanymą nebuvo taip lengva. Pasak Swist, tais laikais, kai Back of the Yards rajonas kūrėsi ir išgyveno savo geriausius laikus, retas kuris turėjo fotoaparatą, todėl beveik visos fotografijos buvo daromos foto studijoje. Nuotraukos dažniausiai buvo daromos specialiomis progomis: vestuvių, pirmosios Komunijos, laidotuvių.

Swist knygoje surasime jos pačios močiutės ar kitų šeimos narių nuotraukų, darytų keliose to meto fotostudijose: Urbanowicz studijose (jos buvo dviejose vietose: 4841 S. Ashland Ave. ir 4833 S. Ashland Ave.), Turawski Studio, įsikūrusioje 1710 W. 47th Street ir J. G. Kawall — 1624 W. 47th Street.

Galbūt dėl šios priežasties ir todėl, kad dauguma tais laikais darytų nuotraukų buvo atvirukai, kuriuos savininkai išsiųsdavo tėvynėje pasilikusiems artimiesiems, žmonių, siūliusių fotografijas į knygą, nebuvo tiek daug. Daugelis nuotraukas prarado arba kraustantis, arba dėl potvynių ar gaisrų. Dar kiti tas senas fotografijas išmetė lauk, nes, Swist spėjimu, greičiausiai nesuprato, kas jose yra ir apie ką jos.

Nuotraukas rinkti ir atrinkinėti Swist ėmė prieš keletą metų. Sumanymui pradėjus rutuliotis, Swist susitikinėjo su žmonėmis, kurie galėjo pasidalinti informacija ir nuotraukomis. 2005 metais ji pasiūlė leidyklai ,,Arcadia Publishing” sudaryti nuotraukų albumą apie vieną seniausių ir įdomiausių Čikagos rajonų — Back of the Yards. Leidyklai sutikus, dar po metų, darbas įgavo pagreitį — autorė pradėjo rinkti konkrečių žmonių, turėjusių nuotraukų iš tų laikų, duomenis.

Swist neslepia, jog atrinkti nuotraukas būsimai knygai nebuvo lengva. Pasak jos, kadangi pati knyga turėjo apimti viską ar bent jau daugelį sričių, svarbiausias pasirinktas vertinimas, atrenkant nuotraukas, buvo, kad nuotraukos kalbėtų apie rajoną.

Atnaujino ryšius su giminėmis Lietuvoje

Knygos–fotoalbumo įžangoje Swist rašo, jog iš Lietuvos yra kilusi jos motinos giminė. Autorė žinojo, jog su giminėmis Lietuvoje, gyvenusiais Bigailių kaime, Panevėžio rajone, susirašinėjo jos močiutė, o vėliau — ir jos motina Emilija. 2000 metais Swist kreipėsi į Balzeko muziejų su prašymu išversti visus jos turimus motinos laiškus, rašytus dar iš 1930aisiais. Išvertus laiškus, ji ėmėsi tyrinėti kitokius šeimos dokumentus: krikštynų liudijimus, mirties dokumentus ir užuojautas. 2003 metais Swist susisiekė su vienu iš šeimos narių Lietuvoje.

Pirmoji kelionė į Vilnių pasitaikė kitų metų liepos mėnesį. Kaip prisimena Swist, vienas iš jos kelionės tikslų — buvo įkvėpti gyvybę tiems motinos laiškams, pamatyti, kur gimė ir užaugo jos močiutė, sužinoti daugiau apie močiutės šeimą ir susipažinti su Lietuva, žiūrint į ją pro antrosios kartos amerikietės akis (Swist gimė ir užaugo Back of the Yards, lankė   Šv. Kryžiaus lietuvišką parapiją ir pradinę mokyklą). Toje kelionėje Swist drauge su savo vyru ir dukra galų gale susitiko su savo lietuviška šeima. Jie aplankė buvusio Bigailių kaimo kapines, kuriose buvo palaidoti visi tie žmonės, kurie rašė Swist motinai.

Po pirmojo apsilankymo Swist drauge su giminėmis Lietuvoje sudarė savo šeimos medį. Kelionės į močiutės gimtinę ir tolesnė pažintis su Lietuva nenutrūko — 2005 metais Swist sūnus Jonathan Vilniuje praleido 3 savaites.

Paklausta, kokie buvo jos įspūdžiai iš kelionės po Lietuvą, Swist atsakė, kad Lietuva yra graži šalis, o čia gyvenantys žmonės yra ramūs. ,,Niekas nesignalizuoja, nerėkia, nėra šiukšlių gatvėse. Ramus gyvenimas. Maistas šviežias ir ekologiškas. Įsimylėjau Lietuvą, galėčiau gyventi ten”, — tvirtino ji.

Knygos apie Back of the Yards autorė planuoja dar ne vieną kartą sugrįžti į Lietuvą. Pasak jos, ji sužinojo dar ne apie visą giminę, pavyzdžiui, motinos tėvas Druktenis kilęs iš Kauno, ten ji dar neturėjo laiko nuvykti. Bet prieš tai darydama, ji norėtų padirbėti ties savo lietuvių kalba. Anot jos, nors su ,,labas” ir ,,ačiū” galima toli Lietuvoje nueiti, tačiau, — supranta ji, — to neužtenka.

Knyga – jausmų  katarsis

Kadangi Swist ne tik gimė, bet ir užaugo Back of the Yards rajone, knygos rašymas buvo, anot jos, savotiškas emocinis katarsis, išsilaisvinimas. Jos žodžiais tariant, tai buvo dvasinė patirtis, o pati knyga buvo ,,šaukimas”, į kurį ji atsiliepė.

Knyga skirta visiems, kurie imigravo į Back of the Yards bendruomenę ir apsigyveno joje. Autorė taip pat norėjo įžiebti ir atgaivinti atsiminimus tų žmonių, kurie kažkada gyveno ar tik lankėsi šiame Čikagos rajone. ,,Viskas prasidėjo nuo smalsumo — laiškų išvertimo į anglų kalbą, o tada ištisos įvykių grandinės: pažinties su giminaičiu, knygos kaip dovanos gavimo, brošiūros apie konferenciją Vilniuje atsiradimo per jos mamos gimimo dieną, kelionės į Lietuvą ir skambučio, kviečiančio prisijungti prie Šv. Kryžiaus parapijos 100 metų minėjimo komiteto, kuriame Swist sutiko ne vieną dar iš pradinės mokyklos laikų klasioką”, — taip savo ir knygos nueitą kelią prisimena dar vienos knygos apie Back of the Yards autorė.