,,Chicago Historical Society" pakeitė vardą, išvaizdą bei prezidentą
Monika Bončkutė
Rugsėjo 30 d. ,,Chicago History Museum“ (CHM), ilgą
laiką (net 150 metų!) žinotas ,,Chicago Historical Society“ (CHS) vardu, vėl
atveria duris po daugiau nei metus trukusio remonto. 27.5 mln. dolerių
kainavusi rekonstrukcija, kurios svarbiausias tikslas buvo išplėsti bei
atnaujinti ekspozicijų sales, suremontuoti pastato išorę bei sutvarkyti
aplinką, pagaliau baigta, nors lankytojai ir prespėjami, kad dar kur ne kur
gali susidurti su ,,remonto dulkėmis“.
Daugelis viešojoje srityje vykstančių
pasikeitimų neretai sutinkami nevienareikšmiškai. Taip atsitiko ir su ambicingu
muziejaus rekonstrukcijos projektu. ,,Chicago Historical Society“, kaip ir
daugelis socialinių-humanitarinių mokslų institucijų, turėjo begales gerbėjų –
nuo profesorių, žurnalistų, eilinių pensininkų, iki dar mokyklose besimokančių
paauglių. Žinant tai, nenuostabu, kad pasikeitimai, įskaitant daugelio mėgiamos
institucijos vardo pakeitimą bei jos uždarymą daugiau nei metams, sukėlė
nemažai diskusijų ir net viešai reiškiamo nepasitenkinimo. Juk žinoma, kaip
humanitarai bei istorikai mėgsta reikšti savo nuomonę, ginčytis dėl to, ,,kas
geriau visuomenei“, ,,kas
autentiškiau“, kas —,,tikra šventvagystė“ ir ,,visiškas ikonoklazmas“.)
Prieš pat prasidedant multimilijoniniam remontui,
muziejui teko išgyventi keletą smūgių. Visų pirma, 2005 m. pabaigoje
apsižiūrėta, kad CHS biudžete išaugo 1.3 mln. skola. Tais pačiai metais
instituciją paliko visuomenės itin mėgstamas CHS prezidentas Lonnie Bunch,
kuris susigundė naujo ,,National Museum of African American History and Culture
for the Smithsonian Institution“, Washington, DC, kūrėjo bei prezidento
pareigomis.
Galiausiai, tuo pat metu suskaičiuota, kad muziejaus
lankomumas per metus sumažėjo beveik 9 proc. Nuspręsta skubiai atleisti 21
darbuotoją. Beje, kalbama, kad šis žingsnis buvo įvykdytas nelabai gražiai –
žmonėms, kurių daugelis buvo savo darbui atsidavę specialistai ir muziejaus
patriotai, tiesiog buvo pasakyta susirinkti asmeninius daiktus ir dingti; iš
pastato juos, tarsi kokius nusikaltėlius, išlydėjo muziejaus apsaugininkai.
Nepaisant visų šių problemų, tuomet vis dar CHS
besivadinusio muziejaus taryba nutarė pradėti ilgai lauktą remontą. Netrukus
buvo pasamdytas ir nauajasis, jau į CHM pervadintos institucijos vadovas, –
advokatas bei istorikas Gary T. Johnson. Nors jis dirba dar visai neilgai, jau
pasirodė pirmieji teigiami atsiliepimai – skandinavų imigrantų sūnus su
atsakingomis pareigomis susitvarkė puikiai.
Taigi visą paskutinįjį rugsėjo savaitgalį CHM vyks
atidarymui skirti renginiai. Nors jie nemokami, rengėjai tikisi didžiulio
žmonių antplūdžio, tad norint dalyvauti, reikėtų užsisakyti nemokamą
bilietą-pakvietimą, kuris garantuos, jog atvykęs į muziejų, būsite įleistas ir
galėsite įsisprausti bent jau kokiame nors kampe, jei ne vidury erdvios salės.
Pakvietimus galima įsigyti internete, adresu http://www.chicagohistory.org. Beje,
naudinga žinoti, kad rezervacijos į muziejaus atidarymo renginius telefonu
nepriimamos.
Šventinių renginių metu bus pristatytos naujos 16,000 kvadratinių pėdų dydžio parodų salės, vyks daugybė koncertų bei
įvairiausių atlikėjų pasirodymų. Tarp jų – atstovai iš American
Indian Center, Mexican Folkloric Dance Company, Chicago Community Chorus,
Japanese Taiko Drummers, Second City, Chicago Youth Symphony Orchestra ir kt.
Tarp muziejaus įdomybių – vadinamasis ,,CTA vagonas
Nr. 1“ – pirmasis
žymiojo Čikagos „L“ vagonas, kuriuo 1893 m.
buvo galima iš miesto centro už 5 centus nuvykti į Hyde Park, kur vyko legendinė
,,World‘s Columbian Exposition“. Kiti iš seniau žinomi muziejaus eksponatai –
lova, kurioje mirė JAV prezidentas Abraham Lincoln, garsiojo mafijozo Al Capone
nuotrauka, daryta policijos komisariate bei pirmoji raidė ,,P“ iš užrašo
,,Playboy“, kuris puikavosi ant seniai nebeveikiančios žurnalo redakcijos
Čikagoje pastato.