,,Chicago Historical Society" pakeitė vardą, išvaizdą bei prezidentą 

Monika Bončkutė

Rugsėjo 30 d. ,,Chicago History Museum“ (CHM), ilgą laiką (net 150 metų!) žinotas ,,Chicago Historical Society“ (CHS) vardu, vėl atveria duris po daugiau nei metus trukusio remonto. 27.5 mln. dolerių kainavusi rekonstrukcija, kurios svarbiausias tikslas buvo išplėsti bei atnaujinti ekspozicijų sales, suremontuoti pastato išorę bei sutvarkyti aplinką, pagaliau baigta, nors lankytojai ir prespėjami, kad dar kur ne kur gali susidurti su ,,remonto dulkėmis“. 

Daugelis viešojoje srityje vykstančių pasikeitimų neretai sutinkami nevienareikšmiškai. Taip atsitiko ir su ambicingu muziejaus rekonstrukcijos projektu. ,,Chicago Historical Society“, kaip ir daugelis socialinių-humanitarinių mokslų institucijų, turėjo begales gerbėjų – nuo profesorių, žurnalistų, eilinių pensininkų, iki dar mokyklose besimokančių paauglių. Žinant tai, nenuostabu, kad pasikeitimai, įskaitant daugelio mėgiamos institucijos vardo pakeitimą bei jos uždarymą daugiau nei metams, sukėlė nemažai diskusijų ir net viešai reiškiamo nepasitenkinimo. Juk žinoma, kaip humanitarai bei istorikai mėgsta reikšti savo nuomonę, ginčytis dėl to, ,,kas geriau  visuomenei“, ,,kas autentiškiau“, kas —,,tikra šventvagystė“ ir ,,visiškas ikonoklazmas“.) 

Prieš pat prasidedant multimilijoniniam remontui, muziejui teko išgyventi keletą smūgių. Visų pirma, 2005 m. pabaigoje apsižiūrėta, kad CHS biudžete išaugo 1.3 mln. skola. Tais pačiai metais instituciją paliko visuomenės itin mėgstamas CHS prezidentas Lonnie Bunch, kuris susigundė naujo ,,National Museum of African American History and Culture for the Smithsonian Institution“, Washington, DC, kūrėjo bei prezidento pareigomis. 

Galiausiai, tuo pat metu suskaičiuota, kad muziejaus lankomumas per metus sumažėjo beveik 9 proc. Nuspręsta skubiai atleisti 21 darbuotoją. Beje, kalbama, kad šis žingsnis buvo įvykdytas nelabai gražiai – žmonėms, kurių daugelis buvo savo darbui atsidavę specialistai ir muziejaus patriotai, tiesiog buvo pasakyta susirinkti asmeninius daiktus ir dingti; iš pastato juos, tarsi kokius nusikaltėlius, išlydėjo muziejaus apsaugininkai. 

Nepaisant visų šių problemų, tuomet vis dar CHS besivadinusio muziejaus taryba nutarė pradėti ilgai lauktą remontą. Netrukus buvo pasamdytas ir nauajasis, jau į CHM pervadintos institucijos vadovas, – advokatas bei istorikas Gary T. Johnson. Nors jis dirba dar visai neilgai, jau pasirodė pirmieji teigiami atsiliepimai – skandinavų imigrantų sūnus su atsakingomis pareigomis susitvarkė puikiai. 

Taigi visą paskutinįjį rugsėjo savaitgalį CHM vyks atidarymui skirti renginiai. Nors jie nemokami, rengėjai tikisi didžiulio žmonių antplūdžio, tad norint dalyvauti, reikėtų užsisakyti nemokamą bilietą-pakvietimą, kuris garantuos, jog atvykęs į muziejų, būsite įleistas ir galėsite įsisprausti bent jau kokiame nors kampe, jei ne vidury erdvios salės. Pakvietimus galima įsigyti internete, adresu http://www.chicagohistory.org. Beje, naudinga žinoti, kad rezervacijos į muziejaus atidarymo renginius telefonu nepriimamos. 

Šventinių renginių metu bus pristatytos naujos 16,000 kvadratinių pėdų dydžio parodų salės, vyks daugybė koncertų bei įvairiausių atlikėjų pasirodymų. Tarp jų – atstovai iš American Indian Center, Mexican Folkloric Dance Company, Chicago Community Chorus, Japanese Taiko Drummers, Second City, Chicago Youth Symphony Orchestra ir kt.

Tarp muziejaus įdomybių – vadinamasis ,,CTA vagonas Nr. 1“pirmasis žymiojo Čikagos „L“ vagonas, kuriuo 1893 m. buvo galima iš miesto centro už 5 centus nuvykti į Hyde Park, kur vyko legendinė ,,World‘s Columbian Exposition“. Kiti iš seniau žinomi muziejaus eksponatai – lova, kurioje mirė JAV prezidentas Abraham Lincoln, garsiojo mafijozo Al Capone nuotrauka, daryta policijos komisariate bei pirmoji raidė ,,P“ iš užrašo ,,Playboy“, kuris puikavosi ant seniai nebeveikiančios žurnalo redakcijos Čikagoje pastato.