Tarė Dievas: ,,Tebūna šviesa!”
Aleksas Vitkus
Nors neišmanėliai galvoja, kad šviesą išrado amerikietis Thomas A. Edison, 1879 m. pagaminęs pirmąją elektros lemputę, iš tikrųjų šviesa atsirado daug anksčiau. Jei netikite, paskaitykite Šventojo Rašto Pradžios knygą: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. Tuomet Dievas tarė: Tebūna šviesa! Ir šviesa pasirodė. Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos” (PR. 1, 1—4).
Taip Dievas šviesą pavadino Diena, o tamsą Naktimi, ir žmonėms to pakako per tūkstančius metų, kol tas nenuorama Edison nesumanė tą šviesą pagerinti savo kriaušės formos elektros lempute, prie kurios mūsų tėvai ir mes taip pripratome, kad net galvojome, jog ji amžinai gyvuos ir mums švies. Nesupyko gal ir Dievas, kad jo šviesą žmonės pagerino ir dar gerina.
Kadaise taip galvojome ir apie rašomąsias mašinėles, apie 45 rpm plokšteles, apie patefonus, manėme, jog jie lydės mus per visą mūsų gyvenimą taip, kaip Edison elektros lemputė. Pasirodo, per ilgai gyvenome. Prapuolė patefonai ir plokštelės, pagal kurių muziką taip meiliai susikabinę šokdavome, o dabar sužinojome, jog ir ta Edison lemputė gali gana greitai sulaukti patefono plokštelių likimo.
Kai buvęs Amerikos kandidatas į prezidentus Al Gore pradėjo vis garsiau kalbėti apie globalinį atšilimą, kai kurie nekantrūs mokslininkai sumanė kažką dėl to daryti, o sumanę atrado, kad ta kriaušės formos elektros lemputė su savo šviesą skleidžiančiu, ryškiai šviečiančiu tinkleliu yra labai nenašus šviesos šaltinis — paverčiantis vos tik 10 proc. jos sunaudojamos energijos į šviesą, o visa kita išmainantis į nenaudingą šilimą.
Tai supratę mokslo žmonės pradėjo ieškoti našesnio elektros šviesos šaltinio ir jį netrukus atrado. Jei skaitytojas šiandien pasidairytų elektros reikmenų parduotuvėse, jis pastebėtų visai naujos formos lemputes, kurios neturi to mums įprasto — išlaidaus tinklelio. Nauja lemputė turėtų priminti mums jau keliolika metų žinomą fluorescentinį vamzdelį, dabar jau patogiai ir kompaktiškai susuktą į mums gerai pažįstamos kriaušės formos lemputę, kurią galima įsukti į tą patį senovišką Edison formos lizdą. Jie jai net vardą atrado — CFL (compact fluorescent lamp).
Tokios CFL tipo lemputės sunaudoja tik 25 proc. tos energijos, kurią sunaudoja senosios Edison lemputės. Jų ir gyvenimo trukmė yra bent 10 kartų ilgesnė, todėl kol perdega, gali vartotojui sutaupyti apie 30 dol.
Naujos rūšies lemputė duoda šviesą, kai per jos viduje esančius gyvsidabrio garus teka elektros srovė, kuri veikia lemputės specialią, šviesą sužadinančia medžiaga dengtas sieneles. Tuo tarpu seno tipo lemputėje volframo metalo tinklelis turi pirmiau būti įkaitinamas ir tik po to laikomas tokioje pačioje aukštoje temperatūroje, prie kurios jis gali skleisti šviesą. Taip didelė energijos dalis prapuola ir tampa visai beverte šilumos energija.
Daugelis kraštų, matydami galimybę sutaupyti energiją ir sumažinti globalinį atšilimą, jau bando priimti įstatymus, draudžiančius ar bent suvaržančius senovinių elektros lempučių pardavimą ir gamybą. Australija, kur dar neseniai į Al Gore įspėjimus buvo žiūrima skeptiškai, tokių lempučių gamybą nuo šio dešimtmečio pabaigos jau bus uždraudusi. Europos Sąjungos parlamentas jau nubalsavo sekti Australijos pavyzdžiu. Tam ruošiasi ir keliolika JAV valstijų, pvz., New Jersey ir California.
Richard Karney, vienas iš federalinės Energijos komisijos vadovų, aiškina, kad jei kiekviena Amerikos šeima savo bute pakeistų bent vieną seną lemputę naujos CFL formos lempa, tai būtų tolygu tokiam pat energijos sutaupymui lyg nuo kelių būtų išnykę net 800,000 automobilių. Su jo apskaičiavimais sutinka ir aplinkos apsaugos įstaigos (EPA), kurios numato, jog toks pokytis sumažintų išmetamo į atmosferą anglies dvideginio kiekį net devyniais milijardais tonų.
Nauja CFL lemputė dar neužkariavo rinkos, nes net 85 proc. visų Amerikoje parduodamų lempučių vis dar yra senojo tipo. Kodėl? Didžiausios Amerikos prekybos įmonės „Wal Mart” atstovai tai aiškina paprastu vartotojų nerangumu priimti bet ką naujo, kas kainuoja daugiau negu iki tol naudotas produktas. Jie turbūt vis dar prisimena pirmąsias per anksti į rinką paleistas CFL lemputes, kurios dar turėjo daug neigiamų savybių, įskaitant ir kainą. Kai kurios jų šviesdavo žmogaus akiai per daug nemalonia šalta mėlyna šviesa, kartais jos degdavo nelygiai ir jų negalėjai įsukti į normalų standartinį Edison tipo lizdą ar „rozetę”. Bet tos problemos jau yra beveik visos išspręstos.
Liko tik viena lempos neigiama savybė. Jos turi, nors ir labai mažą, kiekį gyvsidabrio, pripažinto kenksmingu ar net nuodingu žmogaus nervinei sistemai. Tie 4 mg gyvsidabrio, pagal University of California profesorių Steve Den-Baars, yra maždaug tiek pat, kiek jo yra visame šimte tuno žuvelių konservų skardinėse. Jei ir tokio kiekio bijote, EPA siūlo net kelias tų perdegusių CFL lempučių atliekų surinkimo vietas. „Wal Mart” ir „IKEA” parduotuvės ruošiasi pasiūlyti tokią pat paslaugą.
Jei skaitytojas mano, kad aš reklamuoju šias parduotuves, norėčiau pasakyti, kad ten niekada nedirbau ir neturiu jokio finansinio intereso. Bet prisidėti prie pastangų sumažinti energijos poreikius ir globalinį atšilimą — norėčiau.