Dainų šventės proga į Čikagą atvyks daug svečių iš Lietuvos. Tarp jų birželio 30 — liepos 3 d. lankysis Tautinių mažumų ir išeivijos dept. generalinis direktorius Antanas Petrauskas.
Antanas
Petrauskas gimė Šiaulių mieste. Ten baigė vidurinę mokyklą ir Šiaulių
pedagoginio instituto Filologijos fakultetą. Daug metų ėjo švietimo, kultūros
ir kitokių sričių vadovaujamas pareigas. Nuo 2002 m. ministro pirmininko
potvarkiu paskirtas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės generaliniu direktoriumi.
Sužinojusi,
kad jis atvyksta į JAV, uždaviau A. Petrauskui keletą klausimų.
— Ar ši
kelionė į JAV Jums pirmoji? Koks šios kelionės tikslas?
— Prieš 10
metų su Lietuvos konservatorijos choru „Vytis” (kuriam tuomet vadovavo
profesorius Tadas Šumskas) lankiausi JAV Vakarų pakrantės lietuviškose salose.
Tada teko daug ir maloniai pabendrauti su tautiečiais.
Prieš 2
metus JAV Vyriausybės (State Department)
kvietimu kartu su 7 kitų Europos valstybių — ES kandidačių — atstovais
dalyvavau JAV vyriausybės finansuotuose kursuose „Managing Diversity in a
Multi-Ethnic Society”, kuriuose dalintasi Jungtinių Valstijų patirtimi dirbant
su tautinėmis mažumomis, imigrantais, jų integracija į valstybės gyvenimą. Dėl
intensyvios mokymo programos susitikti su lietuvių bendruomene galimybių
nebuvo.
Dabar
vykstu į Kanadoje prasidėjusį Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, vėliau į JAV,
kur aplankysiu ir Lemontą, susitiksiu su Lietuvių Bendruomenės atstovais,
dalyvausiu Aštuntojoje lietuvių dainų šventėje. Per susitikimus pristatysiu
Vyriausybės poziciją išeivijos klausimu, Tautinių mažumų ir išeivijos
departamento (TMID) veiklą.
— Esate Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius. JAV Jūsų įstaiga nėra plačiai žinoma, prašytume trumpai ją pristatyti.
— Mūsų
institucija įkurta 1991 m. kaip Tautybių departamentas, 1999 m. pervadinta į
TMID. Rūpinamės Lietuvoje gyvenančiomis tautinėmis mažumomis, jų integracija į
šalies visuomenę ir užsienyje gyvenančiais tautiečiais, kuriems padedame
išsaugoti ir puoselėti lietuviškąją veiklą.
Tautinių
mažumų klausimu esame įsipareigoję Europos Bendrijai — Lietuva, kaip ir 37
kitos valstybės, yra pasirašiusi bei ratifikavusi Europos Tarybos Tautinių
mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kuria turime užtikrinti šalyje gyvenančių
tautinių mažumų teises. Vykdydami įsipareigojimus tautinių mažumų
organizacijoms Lietuvoje, galime žymiai
geriau padėti ir mūsų tautiečiams, kurie gyvenamuosiuose kraštuose yra tautinė
mažuma.
TMID
dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybinę politiką išeivijos klausimais.
Analizuojame išeivijos raidą ir pokyčius, rengiame bei įgyvendiname Vyriausybės
patvirtintą Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo programą, veikiančią nuo 1997
metų (toliau — Programa). TMID taip pat skiria valstybės biudžeto lėšas
užsienio lietuvių organizacijų projektams remti ir kontroliuoja, kaip jos
naudojamos.
Programos
tikslas — per įvairiapusę lietuvišką veiklą, palaikyti ir stiprinti ryšius su
užsienyje gyvenančiais tautiečiais. Kaip vienas pagrindinių prioritetų
įvardijamas lituanistinis švietimas, skatinama bendra Lietuvos ir užsienio
lietuvių bendruomenių bei organizacijų kultūrinė bei socialinė veikla.
Programoje taip pat numatyta nuolat informuoti išeiviją apie svarbiausius
šalies įvykius bei skatinama užsienio lietuvių bendruomenes aktyviai kurti
teigiamą Lietuvos įvaizdį užsienyje.
Formuodamas
dabartinę emigracijos politiką, TMID atsižvelgia į kitų šalių patirtį ir
koncentruojasi į tris pagrindinius aspektus: informacinę paramą ketinantiems
išvykti (kad tvirtai apsisprendę išvykti lie-tuviai užsienyje žinotų savo
teises ir dirbtų kaip lygiaverčiai darbuotojai), bendradarbiavimas su užsienio
lietuvių organizacijomis (išlaikant nuolatinį įvairių kartų emigrantų ryšį su
tėvyne) ir pagalba norintiems sugrįžti. Vienas labiausiai pastarajai
kategorijai rūpimų klausimų — informacija apie valstybės politiką, įstatyminės
bazės pokyčius, kuriais atsižvelgiama į ketinančių grįžti į Lietuvą tautiečių
poreikius. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti svarstymus dėl dvigubo pajamų
apmokestinimo panaikinimo ir įstatymo pataisas, kurios sukėlė didelį užsienyje
gyvenančių tautiečių susidomėjimą ir diskusijas. Pagalba norintiems sugrįžti
taps vienu pagrindinių TMID artimiausios ateities prioritetų.
Mūsų
partneriai — Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB), užsienio lietuvių
organizacijos, Lietu-vos valstybinės institucijos bei nevyriausybinės
organizacijos, Airijos, Ispanijos, Italijos, Rusijos, Baltarusijos, Didžiosios
Britanijos bei kitų valstybių institucijos.
— Jūsų vadovaujamas Departamentas remia tautinių mažumų ir išeivijos lietuvius. Kas ir kaip yra remiami? Koks Jūsų metinis biudžetas?
— TMID
metinį biudžetą vidutiniškai sudaro apie 12 mln. litų, iš jų apie 80 proc.
tenka Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo programai. Tautinių mažumų
integracijos į Lietuvos visuomenę programai tenka apie 20 proc. lėšų.
Departamentas
pagal Programą kasmet finansuoja projektus, skirtus užsienio lietuvių
organizacijų veiklai remti. Projektai atrenkami viešo konkurso būdu, juos
svarsto Koordinacinė taryba. Pastarąją sudaro Užsienio reikalų ministerijos,
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos, Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos
centro, Nacionalinio radijo ir televizijos, Lietuvos instituto, „Vilnijos”
draugijos, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos
Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Švietimo ir mokslo
ministerijos, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, Kultūros
ministerijos, Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamento prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kanceliarijos, Lietuvių kalbos instituto, TMID prie LRV atstovai.
Praėjusiais
metais gautos ir svarstytos 186 užsienio lietuvių organizacijų paraiškos ir
prašymai. Projektų finansavimui skirta per 750 tūkst. litų.
Prioritetai
teikti švietimui (lituanistinėms mokykloms, lietuvių kalbos ir etnokultūros
fakultatyvams, bendrojo lavinimo mokykloms, moksleivių ekskursijoms į Lietuvą
ir kt.), kultūrai (kultūros dienų, seminarų, konferencijų, parodų, koncertų
organizavimui ir kt.), leidybai ir informacijai (bendruomenių leidžiamiems
laikraščiams, žurnalams, knygoms, lietuviškoms radijo ir televizijos laidoms).
2006 metų
konkursui buvo pateikta daugiau nei 200 paraiškų ir prašymų.
Visa
informacija apie finansuotus projektus talpinama į TMID tinklalapį ir galite išsamiau susipažinti pasinaudoję
nuoroda: http:// www.tmid.lt/index.php?page_id=43.
Projektų
finansavimas — tai tik viena TMID darbo dalis. Ne viską galima sudėti į
piniginę išraišką — didžiulį organizacinį ir koordinacinį darbą atlieka
draugiškas ir išsilavinęs Departamento specialistų būrys.
— Per ilgą Lietuvos okupacijos laikotarpį išeivija išsaugojo tą dvasinę kultūrą, kuri Lietuvoje buvo intensyviai naikinama. Išeivijos dėka turime literatūros, meno bei istorijos veikalų. Tačiau laikai keičiasi — dabar išeivija tiki, kad Lietuva gali jai padėti, ypač kultūros srityje.
— Esame
dėkingi JAV Lietuvių Bendruomenei už lietuvybės saugojimą ir puoselėjimą,
pilietiškumą bei paramą mūsų valstybei. Vertiname Jūsų ilgametį darbą —
pavyzdžiui, JAV LB sukurtą struktūrinę, švietimo, kultūros sistemą įvardijame
kaip pavyzdį naujai besikuriančioms Europos lietuvių organizacijoms.
Po
nepriklausomybės atkūrimo Lietuva daugiau dėmesio ir lėšų skyrė buvusios
sovietinės erdvės (vadinamųjų Rytų kraštų) bei etninių žemių lietuviams. Su
naująja emigracijos banga padėtis keičiasi — vis daugiau valstybės dėmesio
skiriama Vakarų Europos kraštams, Šiaurės Amerikai.
Džiaugiamės
vis glaudesniu pastarųjų metų TMID ir JAV Lietuvių Bendruomenės
bendradarbiavimu. Stiprinami ryšiai leidžia mums geriau pažinti Jūsų poreikius
ir problemas, stengiamės visokeriopai padėti, įskaitant ir finansiškai.
Praėjusiais
metais pagal projektus JAV lietuvių organizacijoms skyrėme 59,8 tūkst. litų,
šiemet per pusmetį — apie 127 tūkst. litų. 100 tūkst. litų skirta Aštuntajai
lietuvių dainų šventei — vienam iš įsimintiniausių lietuvybės puoselėjimo
pavyzdžių.
Tikimės,
kad mūsų bendradarbiavimas ir ateityje stiprės — esame tam, kad padėtume Jums
palaikyti įvairiapusius ryšius su tėvyne.
Kalbėjosi
Marija Remienė