Susipažinkite su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento 
generaliniu direktoriumi

Dainų šventės proga į Čikagą atvyks daug svečių iš Lietuvos. Tarp jų birželio 30 — liepos 3 d. lankysis Tautinių mažumų ir išeivijos dept. generalinis direktorius Antanas Petrauskas.

Antanas Petrauskas gimė Šiaulių mieste. Ten baigė vidurinę mokyklą ir Šiaulių pedagoginio instituto Filologijos fakultetą. Daug metų ėjo švietimo, kultūros ir kitokių sričių vadovaujamas pareigas. Nuo 2002 m. ministro pirmininko potvarkiu paskirtas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generaliniu direktoriumi.

Sužinojusi, kad jis atvyksta į JAV, uždaviau A. Petrauskui keletą klausimų.

— Ar ši kelionė į JAV Jums pirmoji? Koks šios kelionės tikslas?

— Prieš 10 metų su Lietuvos konservatorijos choru „Vytis” (kuriam tuomet vadovavo profesorius Tadas Šumskas) lankiausi JAV Vakarų pakrantės lietuviškose salose. Tada teko daug ir maloniai pabendrauti su tautiečiais.

Prieš 2 metus JAV  Vyriausybės (State Department) kvietimu kartu su 7 kitų Europos valstybių — ES kandidačių — atstovais dalyvavau JAV vyriausybės finansuotuose kursuose „Managing Diversity in a Multi-Ethnic Society”, kuriuose dalintasi Jungtinių Valstijų patirtimi dirbant su tautinėmis mažumomis, imigrantais, jų integracija į valstybės gyvenimą. Dėl intensyvios mokymo programos susitikti su lietuvių bendruomene galimybių nebuvo.

Dabar vykstu į Kanadoje prasidėjusį Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, vėliau į JAV, kur aplankysiu ir Lemontą, susitiksiu su Lietuvių Bendruomenės atstovais, dalyvausiu Aštuntojoje lietuvių dainų šventėje. Per susitikimus pristatysiu Vyriausybės poziciją išeivijos klausimu, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) veiklą.

— Esate Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius. JAV Jūsų įstaiga nėra plačiai žinoma, prašytume trumpai ją pristatyti.

— Mūsų institucija įkurta 1991 m. kaip Tautybių departamentas, 1999 m. pervadinta į TMID. Rūpinamės Lietuvoje gyvenančiomis tautinėmis mažumomis, jų integracija į šalies visuomenę ir užsienyje gyvenančiais tautiečiais, kuriems padedame išsaugoti ir puoselėti lietuviškąją veiklą.

Tautinių mažumų klausimu esame įsipareigoję Europos Bendrijai — Lietuva, kaip ir 37 kitos valstybės, yra pasirašiusi bei ratifikavusi Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kuria turime užtikrinti šalyje gyvenančių tautinių mažumų teises. Vykdydami įsipareigojimus tautinių mažumų organizacijoms  Lietuvoje, galime žymiai geriau padėti ir mūsų tautiečiams, kurie gyvenamuosiuose kraštuose yra tautinė mažuma.

TMID dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybinę politiką išeivijos klausimais. Analizuojame išeivijos raidą ir pokyčius, rengiame bei įgyvendiname Vyriausybės patvirtintą Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo programą, veikiančią nuo 1997 metų (toliau — Programa). TMID taip pat skiria valstybės biudžeto lėšas užsienio lietuvių organizacijų projektams remti ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos.

Programos tikslas — per įvairiapusę lietuvišką veiklą, palaikyti ir stiprinti ryšius su užsienyje gyvenančiais tautiečiais. Kaip vienas pagrindinių prioritetų įvardijamas lituanistinis švietimas, skatinama bendra Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenių bei organizacijų kultūrinė bei socialinė veikla. Programoje taip pat numatyta nuolat informuoti išeiviją apie svarbiausius šalies įvykius bei skatinama užsienio lietuvių bendruomenes aktyviai kurti teigiamą Lietuvos įvaizdį užsienyje.

Formuodamas dabartinę emigracijos politiką, TMID atsižvelgia į kitų šalių patirtį ir koncentruojasi į tris pagrindinius aspektus: informacinę paramą ketinantiems išvykti (kad tvirtai apsisprendę išvykti lie-tuviai užsienyje žinotų savo teises ir dirbtų kaip lygiaverčiai darbuotojai), bendradarbiavimas su užsienio lietuvių organizacijomis (išlaikant nuolatinį įvairių kartų emigrantų ryšį su tėvyne) ir pagalba norintiems sugrįžti. Vienas labiausiai pastarajai kategorijai rūpimų klausimų — informacija apie valstybės politiką, įstatyminės bazės pokyčius, kuriais atsižvelgiama į ketinančių grįžti į Lietuvą tautiečių poreikius. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti svarstymus dėl dvigubo pajamų apmokestinimo panaikinimo ir įstatymo pataisas, kurios sukėlė didelį užsienyje gyvenančių tautiečių susidomėjimą ir diskusijas. Pagalba norintiems sugrįžti taps vienu pagrindinių TMID artimiausios ateities prioritetų.

Mūsų partneriai — Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB), užsienio lietuvių organizacijos, Lietu-vos valstybinės institucijos bei nevyriausybinės organizacijos, Airijos, Ispanijos, Italijos, Rusijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos bei kitų valstybių institucijos.

— Jūsų vadovaujamas Departamentas remia tautinių mažumų ir išeivijos lietuvius. Kas ir kaip yra remiami? Koks Jūsų metinis biudžetas?

— TMID metinį biudžetą vidutiniškai sudaro apie 12 mln. litų, iš jų apie 80 proc. tenka Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo programai. Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę programai tenka apie 20 proc. lėšų.

Departamentas pagal Programą kasmet finansuoja projektus, skirtus užsienio lietuvių organizacijų veiklai remti. Projektai atrenkami viešo konkurso būdu, juos svarsto Koordinacinė taryba. Pastarąją sudaro Užsienio reikalų ministerijos, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos, Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centro, Nacionalinio radijo ir televizijos, Lietuvos instituto, „Vilnijos” draugijos, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, Kultūros ministerijos, Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvių kalbos instituto, TMID prie LRV atstovai.

Praėjusiais metais gautos ir svarstytos 186 užsienio lietuvių organizacijų paraiškos ir prašymai. Projektų finansavimui skirta per 750 tūkst. litų.

Prioritetai teikti švietimui (lituanistinėms mokykloms, lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvams, bendrojo lavinimo mokykloms, moksleivių ekskursijoms į Lietuvą ir kt.), kultūrai (kultūros dienų, seminarų, konferencijų, parodų, koncertų organizavimui ir kt.), leidybai ir informacijai (bendruomenių leidžiamiems laikraščiams, žurnalams, knygoms, lietuviškoms radijo ir televizijos laidoms).

2006 metų konkursui buvo pateikta daugiau nei 200 paraiškų ir prašymų.

Visa informacija apie finansuotus projektus talpinama į TMID tinklalapį  ir galite išsamiau susipažinti pasinaudoję nuoroda: http:// www.tmid.lt/index.php?page_id=43.

Projektų finansavimas — tai tik viena TMID darbo dalis. Ne viską galima sudėti į piniginę išraišką — didžiulį organizacinį ir koordinacinį darbą atlieka draugiškas ir išsilavinęs Departamento specialistų būrys.

— Per ilgą Lietuvos okupacijos laikotarpį išeivija išsaugojo tą dvasinę kultūrą, kuri Lietuvoje buvo intensyviai naikinama. Išeivijos dėka turime literatūros, meno bei istorijos veikalų. Tačiau laikai keičiasi — dabar išeivija tiki, kad Lietuva gali jai padėti, ypač kultūros srityje.

— Esame dėkingi JAV Lietuvių Bendruomenei už lietuvybės saugojimą ir puoselėjimą, pilietiškumą bei paramą mūsų valstybei. Vertiname Jūsų ilgametį darbą — pavyzdžiui, JAV LB sukurtą struktūrinę, švietimo, kultūros sistemą įvardijame kaip pavyzdį naujai besikuriančioms Europos lietuvių organizacijoms.

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva daugiau dėmesio ir lėšų skyrė buvusios sovietinės erdvės (vadinamųjų Rytų kraštų) bei etninių žemių lietuviams. Su naująja emigracijos banga padėtis keičiasi — vis daugiau valstybės dėmesio skiriama Vakarų Europos kraštams, Šiaurės Amerikai.

Džiaugiamės vis glaudesniu pastarųjų metų TMID ir JAV Lietuvių Bendruomenės bendradarbiavimu. Stiprinami ryšiai leidžia mums geriau pažinti Jūsų poreikius ir problemas, stengiamės visokeriopai padėti, įskaitant ir finansiškai.

Praėjusiais metais pagal projektus JAV lietuvių organizacijoms skyrėme 59,8 tūkst. litų, šiemet per pusmetį — apie 127 tūkst. litų. 100 tūkst. litų skirta Aštuntajai lietuvių dainų šventei — vienam iš įsimintiniausių lietuvybės puoselėjimo pavyzdžių.

Tikimės, kad mūsų bendradarbiavimas ir ateityje stiprės — esame tam, kad padėtume Jums palaikyti įvairiapusius ryšius su tėvyne.

Kalbėjosi Marija Remienė