A. Sipavičienė apsilankymo ,,Draugo” redakcijoje metu. Iš
kairės: redaktorė L. Apanavičienė, A. Sipavičienė, redaktorė L.
Timukienė ir vyr. redaktorė D. Cidzikaitė.
Norintiems sugrįžti
Prieš emigruojant reikia įvertinti galimas pasekmes
Loreta Timukienė
Praėjusią savaitę redakcijoje lankėsi Tarptautinės migracijos
organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė. Pokalbio
metu A. Sipavičienė pristatė TMO veiklą, supažindino su atlikto tyrimo
apie migracijos išskirtas šeimas Lietuvoje rezultatais,
papasakojo apie bendras migracijos problemas Lietuvoje.
TMO rūpinasi, kad emigracija būtų naudinga
Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) yra tarptautinė nepolitinė
humanitarinė organizacija, kuri siekia paveikti migracinius procesus
taip, kad jie būtų naudingi tiek migrantams, tiek ir visuomenei.
Šiuo metu Tarptautinei migracijos organizacijai priklauso 120
šalių – tikrosios narės ir 21 šalys –
stebėtojos. TMO centrinė būstinė yra Ženevoje. Taip pat yra 20
regioninių biurų ir per 280 vietinių misijų įvairiose pasaulio
šalyse. Lietuva, Latvija ir Estija yra tikrosios TMO narės.
Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių 1998 m. lapkričio 23 d.
tapo tikrąja TMO nare.
TMO teikia pagalbą migrantams, patekusiems į sudėtingą padėtį.
Ši organizacija remia savanorišką grįžimą į kilmės
šalis, padeda prekybos žmonėmis aukoms, ypač moterims ir
vaikams. TMO talkina vyriausybėms tarptautinės migracijos klausimais
– rengiant migracijos politiką, praktikoje įgyvendinant
migracijos procesų kontrolę, rengiant mokymus migracijos pareigūnams.
Viena iš svarbiausių šios tarptautinės organizacijos
sričių – migrantų pervežimas. Nuo jos įkūrimo 1951 metais TMO
pervežė daugiau nei 11 mln. migrantų. TMO, pasinaudodama specialiais
susitarimais su kelionių agentūromis, gali pasiūlyti migrantams
mažesnes bilietų kainas, didesnį leistiną bagažą, išvykimo,
tranzito ir atvykimo pagalbą. TMO taip pat teikia pagalbą tvarkant
kelionės dokumentus, pagalbą prisitaikant gyventi naujoje visuomenėje.
TMO yra labai susirūpinusi nelegalaus žmonių gabenimo bei prekybos jais
problema ir vykdo įvairią veiklą šioje srityje: organizuoja
tyrimus ir forumus, siekiant apie problemą gauti kuo daugiau
informacijos, kuri tampa pagrindu tolimesnei veiklai; informuoja
galimas aukas apie kreipimosi į gabentojus riziką; padeda vyriausybėms
kovojant su žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis; suteikia galimybes
savanoriškam grįžimui; suteikia medicininę ir psichologinę
pagalbą priimančiose šalyse ir sugrįžus.
TMO padeda šalių vyriausybėms, susiduriančioms su migracijos,
ypač nelegalios, problemomis, kuriant ir tobulinant būtinus įstatymus,
administracines įstaigas, ruošiant migracijos specialistus.
Žmonėms vis daugiau keliaujant, daugėja sergamumas susijusiomis su
migracija ligomis, ypač infekcinėmis, ypatingai ŽIV/AIDS. TMO veikla
šioje srityje susijusi su pagalba rengiant migracinės sveikatos
įstatymus bei praktiką. TMO veikla taip pat apima švietimą ir
apmokymą tiek žmonių, teikiančių tiesioginę medicininę pagalbą
migrantams, tiek pačių migrantų.
Darbo migracija – naujas XXI amžiaus iššūkis.
Didžioji pasaulio migrantų dalis (vertinama apie 150 mln. kasmet)
vyksta darbo arba ekonominiais tikslais. TMO tikslas – skatinti
legalią darbo migraciją, kuri atitinka siunčiančių ir priimančių
šalių interesus. TMO siūlo specialias mokymo programas (kalbos,
supažindinimo su kita kultūrine aplinka) prieš
išvykstant, teikia pagalbą grįžtantiems.
TMO finansavimą gauna atskiriems projektams. Tai verčia organizaciją
būti ypatingai lanksčiai, greitai reaguoti į besikeičiančią tikrovę ir
siūlyti reikalingus projektus.
Laisvę atgavusią Lietuvą paliko kas dešimtas gyventojas
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra
Sipavičienė aptarė emigracijos iš Lietuvos ypatybes. TMO
duomenimis, laisvę atgavusią Lietuvą iki šių dienų paliko apie
pusė milijono kraštiečių. Statistikos departamentas skaičiuoja,
kad per 16 nepriklausomybės metų iš Lietuvos išvyko kas
dešimtas gyventojas. 2008 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln.
361 tūkst. žmonių. Žinovai teigia, kad vykstant tokiai emigracijai po
135 metų Lietuvoje neliks nė vieno piliečio. Šis laikotarpis
gali būti dar trumpesnis, jei skaičiuosime ir nedeklaruojamą
emigraciją, kuri, įvairių šaltinių duomenimis, yra maždaug
dvigubai didesnė už oficialiąją. Oficiali statistika skaičiuoja tik
tuos emigrantus, kurie išvažiavo iš Lietuvos ilgesniam
nei metų laikotarpiui, užpildė reikiamą anketą ir pranešė apie
savo išvykimą teritoriniam migracijos biurui. „Tie, kurie
mano, kad išvažiavo tik laikinai, o taip mano beveik visi,
tikrai neišsiregistruoja”, – sako Tarptautinės
migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė.
TMO biuro vadovės teigimu, iki 2000 metų nepranešdami valdžios
įstaigoms iš Lietuvos išvykdavo apie 60 proc. žmonių, o
dabar, kai viską galima daryti legaliai – nedeklaruojama
emigracija vis dar sudaro 55 proc. Tai yra problema, nes daugelis
lietuvių nepraneša valstybinėms įstaigoms nei apie
išvykimą iš Lietuvos, nei apie atvykimą į kurią nors
užsienio šalį.
TMO biuro vadovė teigia, jog šalį ištikusi emigracija
mažėja: „Nors emigracija iš Lietuvos, žinoma, lenkia
imigraciją į šalį, tačiau stebėjimai rodo, kad pastaraisiais
metais emigracija po truputį mažėja.” Pasak jos, jeigu praėjusį
dešimtmetį daugiausia lietuvių emigruodavo į Rusiją,
Baltarusiją, Ukrainą, tai dabar vyrauja Europos Sąjungos šalys,
tarp jų – ir Airija, taip pat išlieka JAV ir Rusija. Dr.
A. Sipavičienės teigimu, jų turimi statistiniai šaltiniai
– daliniai, nes užsienio šalių ambasados neteikia
informacijos apie išvykstančius ir parvykstančius mūsų
tautiečius. Žinoma, kad į Jungtinę Karalystę per trejus metus iš
Lietuvos išvyko 11 tūkst. žmonių, o nuvykę užsiregistravo 26
tūkst. Deja, trūksta apibendrinančių tyrimų, žiniasklaida mėgaujasi
pikantiškais, išskirtiniais atvejais. Daug emigrantų
dirba nelegaliai, svarbiausias išvykimo veiksnys –
ekonominis, nors mitas apie tai, kad gyvenimas užsienyje
išsprendžia visas problemas, vis mažiau paveikus. Tačiau būriai
geriausių specialistų, protingiausių mokslininkų, talentingų menininkų
išvyksta svetur. O Lietuvoje mažėja gyventojų, santuokų,
gimstančių vaikų. Vis dažniau pritrūksta darbo jėgos, specialistų. Jų
vietoje jau dirba atvykėliai iš trečiųjų šalių.
Dr. A. Sipavičienė teigia, kad Lietuva jau dabar turi pradėti galvoti
apie įvairias programas – darbo ir integracijos: „Reikia
įvairių darbo programų, kad būtų aiškiai apibrėžta grįžimo atgal
į savo šalį procedūra. Grįžtantys turi žinoti, kas jų laukia.
Todėl šiuo metu jau reikėtų galvoti, kaip turėtų atrodyti
programos, pagal kurias į Lietuvą bus kviečiami išvykę
svetur.”
Sipavičienė įsitikinusi, kad išvykusių sugrįžimas įmanomas,
tačiau labai trūksta informacijos, kryptingo įvairių įstaigų darbo. Ji
sakė, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių grįžti
į Lietuvą, tačiau juos stabdo nežinomybė. Žmonės nori žinoti tikras
galimybes susirasti darbą, jiems svarbus būsto klausimas, t. y.
galimybė jį įsigyti ar gauti paskolą, taip pat mokesčiai, vaikų
mokslas, prisitaikymas, dvigubos pilietybės klausimas.
Emigracija paveikia kiekvieną šeimą
TMO Vilniaus biuro vadovė pristatė šios organizacijos užsakymu
2007 m. atlikto tyrimo „Šeima abipus sienų”
rezultatus. Socialinių tyrimų instituto atliktu tyrimu buvo siekiama
išsiaiškinti, kokį poveikį emigracija daro šeimai,
kaip atsiliepia vaikams ir kokios jos pasekmės gali būti ateityje.
Ši sritis iki šiol nebuvo tirta. Tyrimo išvados,
anot A. Sipavičienės, nedžiuginančios.
Šiandiena nepaprastai skaudi tiek likusiems, tiek drauge su
emigravusiais tėvais išvykusiems vaikams. Į materialinę gerovę
išmainyta ne vienos šeimos laimė, ne vieno mažylio
didžiulės svajonės – gyventi su tėvais. O ir susizgribusiems
ištaisyti skriaudas akivaizdu, kad baisiausios emigracijos
pasekmės užgrius ateinančių kartų pečius.
Emigracijos pasekmės jaučiamos ne tik valstybėje, ne mažiau migracija
veikia kiekvieną šeimą, ypač – vaikus”, –
pristatydama pirmą giluminį migracijos išskirtų šeimų
tyrimą Lietuvoje teigė A. Sipavičienė. Tyrimo duomenys rodo, kad per 20
proc. Lietuvos šeimų yra tiesiogiai paveiktos emigracijos. Apie
10 proc. tėvų dirba užsienyje, o jų vaikai gyvena ir mokosi Lietuvoje.
Paliktų vaikų gali būti 25–30 tūkst. ir daugiau.
„Dažniausiai savo vaikus metams ir ilgiau palieka gana brandžios
šeimos – 30–50 metų tėvai. Išvykimo
priežastys ekonominės, socialinės, tačiau niekas negali pasakyti, kokie
bus tokių šeimų keitimosi ilgalaikės pasekmės. Jei vaikai lieka
Lietuvoje, jie patiria bendravimo, savęs kaip vaiko suvokimo problemų.
Dalis šeimų kartu išsiveža vaikus, tačiau tokiems vaikams
labai sunku pritapti svetimoje šalyje ir itin sunku sugrįžus
gyventi į gimtąją šalį”, – sakė A. Sipavičienė.
Pirmąjį išsamesnį tyrimą apie migracijos išskirtas
šeimas atlikę TMO atstovai patvirtino jau seniai akivaizdžią
tikrovę – migracijos išdraskytų šeimų yra labai
daug. „Išvykstantys tėvai neretai mano ir tvirtina
šeimą paliekantys trumpam. Tačiau per kelis mėnesius turtų
prisikrauti retai kam pavyksta, todėl ‘trumpam’ virsta
metais. Vaikai supranta, kad tėvams reikia išvažiuoti ir su
ašaromis akyse tikina, jog viskas gerai. Bet taip nėra. Deja, ir
tėvai stengiasi nematyti, kokią įtaką jų elgesys turi atžaloms, kokias
traumas jie patiria. Tokios pasekmės yra dabar – o kas laukia
ateities kartų, ar besugebės palikti vaikai saugias šeimas
kurti?” – kalbėjo daktarė.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad apie 42 proc. emigravusiųjų
– vieną mokyklinio amžiaus vaiką turintys šeimų nariai.
Beveik trečdalis svetur užsibūna iki dvejų metų, beveik pusė –
iki penkerių. Anot A. Sipavičienės, tokioje padėtyje sunkiausia
ikimokyklinio amžiaus mažyliams – laiko pojūčio neturintys
mažamečiai nesuvokia apibrėžtumo, todėl net trumpalaikis tėvų
praradimas turi skaudžių psichologinės ir intelektinės raidos pasekmių.
„Beveik pusė paliktų vaikų tampa liūdnesni, piktesni, uždaresni,
kai kurie pradeda prasčiau mokytis. Apie 20 proc. pasidaro
šiurkštesni ar net agresyvūs – ypač jei
šeimą palieka motina. Kai kurie tėvai mano, kad palikti vaikai
tampa labiau suaugę, meilesni. Tokie geresni pokyčiai pastebėti apie 40
proc. vaikų. Tačiau iš tiesų taip vaikas slepia stresą ir baimę
būti paliktas antro iš tėvų”, – sakė TMO atstovė.
Pokalbio metu pabrėžta, kad vaikui sunku ir tėvams išvykus, ir
iškeliavus kartu į užsienį su jais, nes keičiasi aplinka,
draugai, mokslo įstaiga. Pašnekovė išvykti sumaniusiems
tėvams pirmiausia patarė įvertinti galimas pasekmes ir
nepamiršti, kad emigracijos nauda tėvams ir vaikams bus
skirtinga. TMO atstovė sakė, kad reikia kuo daugiau informuoti
šeimas ir vaikus apie migracijos pasekmes, padėti įvertinti savo
galimybes ir lūkesčius.
A. Sipavičienė pastebėjo, jog daug mūsų tautiečių užsienyje patenka į
sudėtingas situacijas, yra išnaudojami. Centras pataria ir
jiems, ir norintiems grįžti. Daug klausimų sulaukiama dėl dokumentų,
kurių reikia keliaujantiems vaikams, kur rasti lietuvišką
mokyklą ar net psichologą vaikui. Pamatę, kad vaikas nelengvai pritampa
užsienyje, grįžtantys tėvai supranta, jog specialisto pagalbos jam vėl
reikės grįžus į Lietuvą.
Atsakymus į šiuos ir daugybę kitų klausimų galima gauti
paskambinus telefonu +370-52121-600 (mo-kama linija) arba apsilankius
inter-netiniame puslapyje www.iom.lt