A. Budrytė: tema suvirpėjo manyje

Dalia Cidzikaitė

Likus nepilnai savaitei iki spektaklio premjeros vienoje iš Čikagos teatro scenų, kalbuosi su spektaklio režisiere ir vaidmens atlikėja — Audre Budryte-Nakiene.

Telefonu kalbėjusi Audrė prisipažino, kad mintis sukurti spektaklį apie, pasirodo, nedaug kam net ir Lietuvoje žinomą aktorę ir režisierę Uršulę Babickaitę-Graičiūnienę (sceninis vardas — Une Baye), kurią gyvenimas nubloškė į Rusiją, Ameriką ir Prancūziją, gimė visų pirma dėl pačios Une Baye asmenybės. Būsimo Audrės spektaklio pagrindinė herojė buvo, ir vis dar yra, kontroversiška figūra lietuvių kultūroje.

Uršulės Babickaitės–Graičiūnienės gyvenimas

Būsima Hollywood kino aktorė teatro meną studijavo Peterburg, būtent tame mieste atsiradusios pažintys su to meto rusų menininkais atvedė ją į Peterburg konservatoriją. Tiesa, ne į akivaizdinį skyrių, bet į studiją prie konservatorijos. Jau tuomet buvo aišku, kad Uršulė Babickaitė užsikrėtė teatru. Grįžusi į Kauną, ji kurį laiką dirbo Teatro ir muzikos sąjungos režisiere. Tačiau, kai kurių jos amžininkų teigimu, ji nesugebėjo gerai šių pareigų eiti, be to, jai buvo sunku pritapti prie Kauno teatralų, todėl netrukus ji išvyko į Ameriką. Ameriką ji atvažiavo laimės ieškoti, nes Lietuvoje ji nepriprato ar negalėjo savo vizijos įgyvendinti, — taip Babickaitės gyvenimo vingius aiškino Audrė. (Beje, vardą Unė Uršulei Babickaitei parinko rašytojas prof. Balys Sruoga, sakydamas, kad vardas Uršulė būtų pernelyg sudėtingas europiečiams ir amerikiečiams ištarti.)

Į JAV Unė atvažiavo 1919 metais ir šioje šalyje išbuvo 17 metų. Čikagoje gyveno jos motinos brolis, tad ten pirmiausiai ji ir nuvyko. Apsigyveno Bridgeport, 34-toje gatvėje ir Halsted, tame pačiame rajone, kur šiuo metu su šeima gyvena ir pati Audrė. Ten įkūrė dramos studiją ir ištekėjo už savo pusbrolio, motinos brolio sūnaus, Amerikos lietuvio Vytauto Graičiūno. Vėliau Unė Babickaitė-Graičiūnienė dirbo Hollywood, nusifilmavo keliuose filmuose, bet dėl akių ligos, Hollywood studijų apšvietimui esant per ryškiam, Unė Baye negalėjo daugiau filmuotis. Nepavykus karjeros padaryti Hollywood, ji sugrįžo į Europą, kurį laiką gyveno Londone, Paryžiuje, kituose Europos miestuose.

Audrė pasakojo, kad kai Unė Baye antrą kartą grįžo į Kauną, prieš karą, ji, atrodo, daugiau lankėsi pobūviuose ,,Konrado” kavinėje ir vaikštinėjo pasidabinusi lapių kailiais, nei vaidino teatre. Vis dėlto Audrės surinkta medžiaga apie vieną iš Lietuvos pirmosios nepriklausomybės aktorių ir režisierių ją įtikino, jog ji buvo tikra menininkė. Tą, anot Audrės, rodo ir Unė Baye susirašinėjimas su rimtais to laikmečio žmonėmis. Žinoma, — čia pat priduria spektaklio ,,Une Baye” režisierė, — ji nebuvo Ona Rymaitė, kuri Lietuvo je buvo visų gerbiama ir laikoma žvaigžde. Akivaizdu, jog Unė Baye turėjo ir gerbėjų, ir tokių, kurios jie nemėgo.

,,Aš tiesiog — įsimylėjau”

Mudviejų pokalbio metu Audrė prisiminė savo pirmąją pažintį su ne tik Peterburg, Kaune, bet ir Hollywood vaidinusia lietuve. ,,Viskas prasidėjo prieš 17 metų, kai aš gyvenau ir dirbau Šiauliuose. Mano draugė, aktorė iš Šiaulių dramos teatro, pasakojo apie tam tikrus žmones, Lietuvos teatro pažibas. Apie Miltinį aš jau žinojau, tada buvo tokia gerai žinoma menininkė Potencija Pinkauskaitė. Ir buvo Uršulė Babickaitė-Graičiūnienė”. Anot Audrės, pirmiausia ją sudomino tai, kad niekas negirdėjo apie ją. ,,Ji buvo lyg mitologinė būtybė, man pasidarė smalsu, norėjau sužinoti daugiau apie ją, ką nors pasiskaityti” — su ne ką mažesniu jauduliu nei prieš 17 metų apie Unę Baye pasakojo Čikagoje gyvenanti ir kurianti režisierė.

Ironiška, bet Audrės paieškos nebuvo lengvos. Režisierė prisimena, jog nors Unė Baye buvo paminėta vienur kitur, ką nors daugiau apie ją ilgą laiką nepavyko sužinoti. Teko laukti 17 metų, kol, paskutinį kartą Audrei su šeima lankantis Lietuvoje, ji aptiko knygą apie Unė Baye ir sužinojo, jog yra išleista ne viena, o dvi knygos apie ją. ,,Ir svarbiausia, kad tai buvo jos laiškai ir kitų žmonių laiškai jai, taip pat ištraukos iš jos dienoraščių. Vadinasi, tai nebuvo ,,pervirškinta kito žmogaus, o jos pačios žodžiai. Ir aš tiesiog — įsimylėjau” — prisimena Audrė. Unė Baye jai buvo toks įdomus žmogus, kad jai atrodo, jog ji sukūrė šią pjesę, nes turėjo bendrauti su ja. ,,Jos charakteris yra toks skirtingas nei mano, kad aš noriu tų savybių, kurias ji turėjo” — savo susižavėjimu Une Baye dalinosi Audrė.

Pjesė apie ieškančią moterį

Netrukus įvyksiančio spektaklio režisierė ir jį atliekanti aktorė prisipažino, jog medžiagą spektakliui buvo labai sudėtinga atrinkti. Dvi knygos suteikė be galo daug žinių, vienas laiškas buvo įdomesnis už kitą. Todėl, — įsitikinusi ji, — ji nemananti, kad pjesė pagauna viską apie Unę. ,,Turėjau parinkti vieną kitą temą iš jos gyvenimo ir ją vystyti. Ji susirašinėjo su daugeliu žmonių, vienas tokių — rusų poetas Balmont. Jos korespondencija yra tokia plati, kad aš negalėjau visko aprėpti. Todėl pasirinkau temą apie moterį, kuri prisilietė prie mūzos vaikystėje ir ieško jos per visą savo gyvenimą. Kartais ji tą mūzą atranda mene, poezijoje, vaidyboje, o kartais ji visiškai dingsta iš jos gyvenimo. Tai kažkoks ieškojimas.”

Nors neretai pasitaiko, jog medžiaga ar tema spektakliui pasirenkama vadovaujantis intuicija, ilgainiui atsiranda kur kas gilesni ir apčiuopiamesni saitai su kuriamu spektakliu. Audrė jau iš anksto žinojo, jog tai bus monospektaklis: ,,Jeigu būčiau gilinusis į istorinius momentus, į susirašinėjimą su įvairiais žmonėmis, būtų reikėję kitų aktorių pagalbos. Mano nuomone, užtenka visa tai išgirsti tik iš jos (Unės Baye — D.C.) vienos.” Bet svarbiausia, kad pasirinkta tema suvirpėjo manyje — tvirtino Audrė. Ji sakė, kad jai yra pažįstamas jausmas ieškoti to dalyko, tos mūzos, savo gyvenime — sėkmingai ar ne, bet vis tiek ieškoti. Be to, tai moteriška tema, — įsitikinusi režisierė, — nes Unė Baye buvo ir menininkė, ir žmona, turėjo tam tikras pareigas. Ji visą laiką kovojo — ar ji yra tas ar kitas, ir kaip tuos du dalykus suderinti. Tai, Audrės nuomone, yra aktualu bet kuriai moteriai, nebūtinai menininkei, bandančiai suderinti keletą dalykų savo gyvenime.

Spektaklis platesniam žiūrovų ratui

Spektaklis vyks anglų kalba. Tai, anot Audrės, ji pasirinko ne atsitiktinai. Visų pirma, jau buvo pribrendęs laikas kažką padaryti scenoje angliškai. Nenorėjau pamesti ryšio su Amerikos, Čikagos teatru, — taip savo sprendimą apie lietuvės aktorės išgyvenimus vaidinti angliškai argumentavo Audrė. Žinoma, — pridūrė ji, — prieš žengdama šį žingsnį, paklausiau, ar tokia pjesė būtų įdomi kitiems, ne lietuviams. Jos nuomone, Unė BabickaitėGraičiūnienė tiek daug pergyveno — prieškarį ir Sibirą, kad medžiaga turėtų būti įdomi bet kokios etninės kilmės žmogui, kuris domisi istorija.

Audrė sakė, kad nors darbo prie spektaklio netrūksta, tačiau jai jau trūksta žiūrovo, norisi sulaukti reakcijos iš jų, kad galėtų toliau dirbti. Netrukus įvyksiančio spektaklio apie lietuvę aktorę premjera nėra galas, — įsitikinusi Audrė, — o tik pradžia.