Netikėkite, kad Amerikos ekonomika griūva

Aleksas Vitkus

libertyBeveik kas dieną girdime ir skaitome, kad JAV doleris krenta vis žemyn, ir kai kurie iš mūsų, ypač demokratai, nori įrodyti, kad su tuo dolerio kritimu žlunga ir Amerikos ekonomika ir kad dėl to yra kalti respublikonai. Kai neseniai Kinijos naftos bendrovė „Petrol-China” savo kapitalu pralenkė  Amerikos  bendrovę „Exxon”, net garsusis vengrų kilmės amerikietis George Soros, milijardus valdantis filantropas, pradėjo pranašauti Amerikos ekonomikos nuosmukio pradžią. Vienas London finansų laikraštis net pavadino Ameriką „būsima  Argentina”, taip duodamas suprasti, kad JAV ekonomikos likimas bus toks pats kaip Argentinos, kadaise buvusio turtingo krašto, dabar nukritusio į ekonominį chaosą ir neturtą.

Taip, doleris krenta, paskutiniu laiku krito ir JAV akcijų birža, taip, kaip ne vieną kartą buvo atsitikę ir praeityje. Nusmukusi yra ir naujų namų statyba, didėja krizė hipotekos rinkoje, traška ir kreditas. Ir kiekvieną kartą, kai tas atsitinka, globaliniai finansų žinovai su pasitenkinimu pranašauja JAV ekonomikos neišvengiamą žlugimą.

Prisiminkime, kai prieš gal 20–30 metų tie patys pranašai skelbė du tuomet labai populiarius mitus: vieną, kad Sovietų Sąjunga pralenks  Ameriką kariškai, ir antrą, kad Japonija tą padarys ekonomiškai. Sovietų Sąjungai išnykus iš pasaulio žemėlapio, o Japonijos akcijų biržai gerokai nukritus, abu mitai dabar atrodo kaip paprastas nesusipratimas. Keista, šiandien vėl plinta kalbos, kad Brazilija, Rusija, Kinija ir Indija išsiverš į priekį ir pralenks Ameriką.

Palikę nuošaly tų žlugimo pranašysčių antraštes, pažiūrėkime į ekonomikos faktus. Kai Europa džiaugiasi, kad jos ekonomika paauga 2.5 proc., JAV ekonomika vien trečiame  šių metų ketvirtyje paaugo 3.9 proc., tai daugiau nei antrojo ketvirčio augimo tempas – 3.1 proc. Ką tai reiškia? Toks augimo tempas vaizdžiai rodo, kad per tuos du ketvirčius JAV ekonomika paaugo tiek, kiek yra verta visa tokios žymios valstybės kaip Saudo Arabija ekonomika.

Tai nereiškia, kad JAV ekonomika neturi problemų. Bet kai kalbos apie greitą Kinijos ar Indijos ekonomikos augimą nesiliauna, vertėtų pažiūrėti, kaip JAV ekonomika atrodo, ją lyginant su jos varžovėmis. Šiandien Amerika vis tiek yra turtingiausia pasaulio valstybė, ką rodo jos Bendrasis vidaus produktas (angl.  GDP) – geriausias matas vertinant ekonominę valstybės galią. Numatoma, kad šįmet tas rodiklis sieks net 13.22 trilijonus dolerių, kas reiškia, jog JAV ekonomika yra stipresnė negu keturių iš eilės ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių, tokių kaip Japonijos, Vokietijos, Kinijos ir Jungtinės Karalystės net kartu sudėjus.

Daug pasakantis yra JAV žemėlapis, kurį radau „Human Events” laikraščio lapkričio 19 d. laidoje. Jame yra labai vaizdingai parodoma Amerikos ekonominė galybė, lyginant ją su kitomis valstybėmis. Ten vietoj kiekvienos JAV valstijos vardo yra pažymėta valstybė, kurios  GDP yra bent apytikriai lygus tos JAV valstijos lygiui. Žvilgsnis į tą žemėlapį duos progą prieiti prie įdomių išvadų. 

Pvz., California valstijos ekonomika yra beveik lygi visai Prancūzijos ekonomikai, ir tai California pastatytų į aštuntą vietą tarp pasaulio valstybių ekonomikų. Texas valstijos ekonomika yra tik pusė tiek, kiek California, bet vis tiek Texas valstija gali lygintis su visa Kanados valstybe. Florida gali lygintis su Azijoje taip išgarsėjusia Pietų Korėjos ekonomika. Illinois valstijos ekonomikos nepralenkia visa Meksikos valstybė. Ohio valstija nepasiduoda Australijos valstybei, o Tennessee – naftos turtais pertekusiai  Saudo Arabijai. Net viena iš neturtingesnių JAV valstijų, Arkansas, yra ekonomiškai lygi daugiau nei 150 mln. gyventojų turinčiam Pakistanui. Rusijos ekonomika yra lygi New Jersey arba Texas valstijai.  Beveik net  190 mln. gyventojų turinti Brazilija gali tik lygintis su New York valstija.

1790 m. jauna  Amerikos valstybė turėjo tik 4 mln. gyventojų, ir užėmė plotą, tokį kaip šių dienų Airija. Europoje tuomet gyveno 180 mln., Indijoje 190 mln. ir Kinijoje – apie 320 mln. žmonių. Tik septyni Amerikos miestai turėjo daugiau kaip po 5,000 gyventojų. Nebuvo beveik jokios pramonės, kraštas rėmėsi žemės ūkiu. Nepraėjus nė šimtmečiui, t.y. jau 1885 m., JAV pramonė pasaulyje stovėjo pirmoje vietoje, pagamindama 30 proc. viso pasaulio gamybos, taip pralenkdama tuometines galybes – Didžiąją Britaniją ir Vokietiją.

Japonija jau daugiau kaip dešimt metų negali pavyti JAV ekonomikos augimo tempo. Amerikos ekonomika yra jų visų pavydo objektas ir visi mėgsta ją kaip nors nuvertinti, tai daryti pasidarė beveik globalinis sportas. Nesileiskime būti klaidinami.