K. Jurgaitienė: Lietuva nori, kad sutartis būtų taikoma lygiomis teisėmis

Šis pokalbis su Lietuvos Respublikos Washington, DC ambasados pirmąja konsule Kornelija Jurgaitiene įvyko dar nežinant, jog gegužės pabaigoje numatytas LR ir JAV komisijų kultūros paveldui užsienyje išsaugoti susitikimas neįvyks. Tiksli naujo komisijų susitikimo data kol kas nėra viešai paskelbta. Kadangi interviu apima kur kas platesnę sritį, kaip antai dvišalį Lietuvos ir JAV susitarimą ,,Dėl tam tikrų kultūros objektų apsaugos ir išsaugojimo", būsimos sutarties pasirašymą, komisijų sudėtį, galutinį dvišalį saugomų kultūrinių objektų sąrašą ir kita, Jūsų dėmesiui siūlome pokalbį su pirmąja LR ambasados konsule.

— Kiek žinau, šių metų gegužės pabaigoje turėtų įvykti Lietuvos Respublikos ir JAV komisijų atstovų susitikimas dėl kultūrinių objektų išsaugojimo JAV ir Lietuvoje. Gal galėtumėte pateikti daugiau ir konkrečių detalių apie būsimą susitikimą? Kur susitikimas vyks? Koks jo tikslas? Kokie konkretūs klausimai bus sprendžiami susitikimo metu? Kas dalyvaus iš Lietuvos pusės?

— Kaip Jums yra žinoma, remdamasi Lietuvos ir JAV Vyriausybių susitarimu ,,Dėl tam tikrų kultūros objektų apsaugos ir išsaugojimo” pasirašytu 2002 m. spalio 15 d., LR Kultūros ministerija šiemet sudarė derybų komisiją, kuriai pavesta kartu su JAV derybų komisija, sudaryta JAV Komisijos JAV kultūros paveldui užsienyje apsaugoti, aptarti įvairius susitarimo įgyvendinimo aspektus. Lietuvos derybų komisiją sudaro: prezidento patarėja kultūros, mokslo ir švietimo klausimais Irena Vaišvilaitė, istorikas Zigmantas Kiaupa, Teisingumo ministerijos Valstybės sekretorius Paulius Koverovas. Kaip mus informavo komisijos atstovė, dvišalis susitikimas gali ir nebespėti įvykti gegužės mėnesį, nes kol kas Lietuvos pusė neturi JAV pusės atsakymo. Tad tikėtina, kad jis gali būti nukeltas į kiek vėlesnį laiką. Planuojama, kad susitikimas vyks Vilniuje. Derybų grupėms susitikus, bus nustatytas derybų reglamentas, grafikas, problematika.

 — Ar planuojama kalbėti apie šiuo metu kritiškoje padėtyje atsidūrusią Aušros Vartų parapiją Manhattan, New York? Kitas parapijas ir bažnyčias? Kokios galimos šio susitikimo prognozės? Kaip Lietuva jam ruošiasi?

— Lietuva yra diplomatiniais kanalais pateikusi JAV pusei jai svarbių paveldo objektų JAV sąrašą, kurio didžiąją dalį sudaro lietuviškų parapijų statiniai. Tačiau kaip ambasadai paaiškino derybininkai, Lietuva negali su JAV valdžia derėtis dėl vienos ar kitos parapijos uždarymo, nes tai nėra JAV valstybinių institucijų kompetencija (nors, kaip žinia, JAV komisijos pirmininkas W. Miller atsiliepė į Lietuvos prašymą pasiųsti laišką kardinolui Edward Egan, siūlant išsaugoti Aušros vartų bažnyčią, kaip kultūrinį paveldą). Lietuva derėsis tik dėl paveldosauginės apsaugos, t.y. kad pastatai, kapinės, vietovardžiai būtų įtraukti į JAV saugomų objektų sąrašą.

— Dvišalė sutartis tarp JAV ir LR dėl tam tikrų kultūros objektų išsaugojimo ir apsaugos buvo pasirašyta dar 2002 metų spalio mėnesį. Atrodo, jog iki šios dienos jokių naujų postūmių lyg ir nebūta. Ar tai tiesa? Kai šių metų pradžioje kalbėjau su LR ambasados Vašingtone darbuotoja Žana Tarasevič ir LR generaliniu konsulu New York Butkumi, paaiškėjo, jog Lietuvoje ilgai (o gal ir iki šiol) nebuvo sudaryta numatoma trijų žmonių komisija prie LR Kultūros ministerijos, kuri būtų atsakinga už kultūros paveldo objektų apsaugą. Gal žinote, kokie poslinkiai yra įvykę šioje srityje?

— Gal tiksliau būtų pasakyti, kad sutartimi, kuri buvo pasirašyta JAV administracijos inicityva, labiau ir naudojosi JAV pusė. Ji nedelsiant inventorizavo išsaugotinus objektus Lietuvoje ir ėmėsi kai kurių restauravimo darbų, kuriuos finansavo įvairios nevyriausybinės JAV organizacijos ir fondai. JAV pusės sąraše dominuoja Lietuvos žydų kultūros paveldas, Holokausto aukų įamžinimo vietos. Vienas didžiausių Komisijos įgyvendintų projektų — Vilniaus Užupio senųjų žydų kapinių sutvarkymas.
Situacija pasikeitė, kai 2006 metų vasarą Lietuvos Respublikos ambasada Vašingtone, gavusi JAV lietuvių organizacijų (Lietuvos Vyčių, Lietuvių bendruomenės) nusiskundimų dėl galimo pirmosios JAV lietuviškos Šv. Jurgio bažnyčios (Shenandoah, PA) miestelyje bei Aušros Vartų Manhattan (NY)  uždarymo (galimo pardavimo, nugriovimo) pradėjo aiškintis, kokiais būdais galima būtų išsaugoti lietuvišką kultūros paveldą JAV. 

Tuomet ir buvo prisimintas susitarimas „Dėl tam tikrų kultūros objektų apsaugos ir išsaugojimo”, kuriuo ambasada ir pasiūlė remtis kaip svarbiausiu teisiniu pagrindu,  tariantis su JAV institucijomis dėl lietuviško paveldo išsaugojimo. Tai paskatino Kultūros ministeriją kartu su Užsienio reikalų ministerija imtis aktyvesnio susitarimu numatytų abišalių įsipareigojimų įgyvendinimo, sudarant saugotino kultūros paveldo vienoje ir kitoje valstybėje sąrašus bei sukuriant derybines grupes. Taigi postūmiai per pastaruosius metus yra didžiuliai: Lietuvos pusė ima aktyviai panaudoti sutartį, kuri anksčiau buvo užmanyta labiau kaip JAV rūpimo kultūrinio paveldo apsaugojimo Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse, su kuriomis pasirašytos analogiškos sutartys, instrumentas.

— JAV LB Amerikos lietuvių kultūros paveldo komiteto pirmininko Algio Luko duomenimis, šiuo metu Lietuvos sąraše yra įtraukta apie 120 lietuvių kultūrinio paveldo objektų Amerikoje. Gal žinote, kas konkrečiai į tą sąrašą yra įtraukta? Kur galima būtų tą sąrašą gauti? Kokie objektai figūruoja JAV sąraše Lietuvai? Ar galima jį kur nors rasti?

— Abu sąrašai yra sudaryti, kiekviename jų yra virš šimto objektų. Ambasada nėra ta institucija, kuri galėtų sąrašus viešinti, nes ne ji yra jų autorė. Dėl JAV pusės sąrašo rekomenduotume kreiptis į US Commission for the Preservation of American Heritage Abroad, dėl Lietuvos pusės sąrašo  į Kultūros ministeriją arba poną Luką, kuris buvo atsakingas už sąrašo suderinimą iš JAV lietuvių pusės. Beje, Lietuvoje sąrašą rengė trys institucijos  Lietuvių išeivijos institutas, Kultūros paveldo departamentas prie KM ir Kultūros, Filosofijos ir meno institutas. Matyt, po bendros komisijos susitikimo sąrašai bus ir plačiau paviešinti.

— Ir vėl pasiremsiu Algiu Luku, kuris teigia, jog jo žiniomis, Lietuva yra vienintelė valstybė, kuri žada pristatyti JAV savo saugomų kultūrinių objektų sąrašą. Jeigu tai tiesa, kyla ne vienas klausimas. Vienas jų ar kitų etninių grupių kultūrinis paveldui JAV kol kas nėra kilusi grėsmė išnykti, o gal — jis yra geriau apsaugomas ir jam negresia joks pavojus?

— Iš tiesų tai nei viena, nei kita. Pavojus gręsia ir kitų tautų paveldui. Štai kad ir Niujorke dėl savo parapijų išsaugojimo be mūsų kovoja ir airiai, ir prancūzai (tai tiek, kiek mes žinome). Tiesiog Lietuva — negaliu tvirtinti, kad pirmoji ir vienintelė, bet gali būti, kad taip ir yra, mat informacijos konkrečiai šiuo klausimu nerinkome  nusprendė pasinaudoti susitarimu kūrybiškai, tai yra pasistengti, kad sutartis būtų pritaikoma ne tik JAV kultūrinio paveldo apsaugai Lietuvoje, bet ir, lygiomis teisėmis, lietuviškojo kultūrinio paveldo apsaugai JAV. Kiek šio susitarimo taikymas bus veiksmingas pamatysime po derybinių grupių susitikimo.

Nuotr.: Ar į būsimą abiejų šalių — JAV ir Lietuvos Respublikos — priimtą saugotinų kultūrinių objektų sąrašą paklius 2004 metais uždaryta Šv. Juozapo bažnyčia ir lietuvių klubas Waterbury, CT? Jono Stundžios nuotrauka.