Lietuva pirmąkart pristatyta Kultūrų festivalyje

Vilma Kava.

Su Auksuole Kišonaite-Marciulevičiene sakėm, jeigu pasiseks – paskelbsim, jeigu ne – nurysim, ir kitąmet dalyvausim vėl.

Lietuvos stendas šiais metais pirmą kartą  buvo įrengtas gegužės 21–22 dienomis vykusiame Kultūrų festivalyje Skokie miestelyje (Skokie Festivale of Cultures).

Šiemet šventė vyko jau 26-tą kartą. Festivalyje dalyvauja įvairios šalys, pristatydamos savo tradicijas, supažindindamos lankytojus su savo kultūra, tačiau per daugiau negu ketvirtį amžiaus Lietuvos pasirodymo iki šiol nebuvo.

Įsukimas, arba kaip viskas prasidėjo

Vieną snieguotą vasario vakarą bičiulis pakvietė į renginį Oakton Park District, kuriame įvairių šalių atstovai vaišinosi nacionaliniais patiekalais.

Taip patekau pas Festivale of Cultures organizatorius, ir šie iš karto įtraukė dalyvauti.

Parašiau pažįstamiems Waukeegan-Lake County apylinkės valdybos nariams, Gedimino lituanistinės mokyklos atstovams, tautinių šokių  grupių nariams, Lietuvos generaliniam konsulatui Čikagoje.

Konsulato atstovė Agnė Vertelkaitė iš karto pasakė – konsulatas duos įvairios dalijamosios medžiagos, ir reikia pasakyti nuoširdų ačiū – gavom visą dėžę puikių, gražiai išleistų, įvairių kokybiškų bukletų, lankstinukų, knygų. Konsulato dėka turėjome profesionalų informacinį stendą ir, dalindami literatūrą lankytojams, galėjome kviesti aplankyti Lietuvą.

Blogiausias mūsų planas „B” buvo toks: mes su Auksuole sėdėsim Lietuvos palapinėje, kurią nemokamai suteikia organizatoriai, ir dalinsim konsulato pateiktus lankstinukus.

Pagal geriausią planą „A” tikėjomės, kad kas nors dar prisidės.

Tautinių šokių grupė ,,Laumė” suspėjo laiku pateikti paraišką dalyvauti meninėje programoje, ir tada žinojome, kad trauktis nėra kur, stendas privalomai turi būti.

Stendu norėjome parodyti Lietuvos svetingumą: vienoje pusėje – vaišių stalas, kaip gryčioje, su dubeniu virtų bulvių, iš toli kvepiančiomis rūkytomis dešromis ir lašinukais, šviečiančiais varškės sūriais, o kitoje – informacinė dalis.

Auksuolė Kišonaitė-Marciulevičienė buvo tas variklis, kuris suko pasiruošimą: kur reikėjo, ten nuvyko, ką reikėjo, nupirko, nuvežė, parvežė, pakalbėjo, padarė.

O apie šį centrą sukosi daugybė geros valios žmonių.

Gerieji žmonės

Kiekvienas prisidėjęs buvo reikalingas, ir kiekvienas atsirasdavo būtent tada, kada jo reikėdavo.

Kai viskas įsisuka, vyksta stebuklas.

Kai dalyvauji pirmą kartą, nežinai daugybės detalių ir smulkmenų, kurios tampa svarbios: kaip dalyvauti festivalio atidaryme, kokio dydžio scena šokėjams, kuo prisegti eksponatus ant stendo sienų, ir panašiai.

Dalyvaujant organizatorių susirinkimuose, rengėjams aišku iš vieno sakinio, tačiau besirengiant pirmą kartą, turi klausti kiekvienos detalės, teirautis ir tikslintis, galų gale, dairytis į kitus ir prisitaikyti.

Darbas stende yra sunkus ir fiziškai: ryte visus daiktus turi susinešti, sudėlioti, pakelti, padėti, suspėti iki atidarymo sukabinti, rasti tinkamą vietą, o vakare vėl viską sunešti į mašinas, kitą dieną – tas pats.

Padėkoti ypatingai verta Valdui Kiškiui, kuris išradingai ir kantriai abi dienas nuo ryto iki vakaro dirbo stende kartu su mumis.

Tiesiog stebuklingai dalyvauti atidarymo iškilmėse atėjo Jonas Platakis ir Viktoras Kelmelis: spėjo ir padėti įrengti stendą, ir improvizuotai iškilmingai pristatė Lietuvą atidarymo metu.

Nuostabu buvo stebėti, kaip gražiai apsilankiusius stende kalbina Palmyra Janušonienė, Elena Skališius ir Sigita Damašius, radusios laiko prisijungti prie mūsų. Moterys turi daug parodų pristatymo patirties, ir jų bendravimas su lankytojais buvo vertinga pamoka.

Būtent šios moterys pateikė stendui ir daugybę autentiškų lietuviškų eksponatų: juostų, lininių staltiesių, audinių, medžio raižinių, paveikslų.

Ačiū Žanetai ir Gintui Steponavičiams, atvežusiems stendo eksponatų ir prisijungdavusiems sunkiausiu laiku ryte ir vakare, kai reikia viską nunešti ar atnešti, sudėlioti.

Kiekvienas prisidėjęs buvo reikalingas. Jeigu kurio nors būtų nebuvę, Lietuvos pasirodymas festivalyje  nebūtų buvęs toks įspūdingas sėkmingas.

Išskirtinė padėka Čikagos lietuvių veikloje aktyviai dalyvaujančiam konsului Marijui Gudynui su šeima. Šeštadienį konsulas dalyvavo lietuvių mokyklos baigimo iškilmėse Lemonte, o sekmadienį su žmona ir vaikais atvyko į festivalį Skokie dalyvauti ,,Laumės” tautinių šokių grupės pasirodyme.

Ačiū ,,Laumės” šokėjams – scena jų energijai buvo per maža, todėl kitąmet jau suplanuota pasirodyti didesnėje.

Ačiū kiekvienam prisidėjusiam – Waukeegan-Lake County apylinkės valdybos pirmininkui Audriui Abručiui, Gediminui Damašiui, Violetai Rutkauskienei, paskolinusiai tautinius drabužius ir pateikusiai eksponatų stendui, Gedimino lituanistinės mokyklos direktorei Giedrei Ramanauskaitei.

Šventė

Skokie Festivale of Cultures – vienas iš žinomiausių etninių festivalių Illinojuje, kasmet pritraukiantis apie 25 000 lankytojų.

Šiemet jame buvo pristatytos trisdešimt šešios šalys ar kultūros (Armėnija, Asirija (Azijos tauta, gyvenanti daugiausia Irake, Irane, Turkijoje, Sirijoje, Libane, JAV, Armėnijoje ir kitur), Azerbaidžanas, Airija, Bangladešas, Belizas, Bulgarija, Filipinai, Graikija, Čekija, Haitis, Indija, Indonezija, Irakas, Izraelis, Italija, Jamaika, Japonija, Kinija, Kambodža, Kroatija, Kuba, Korėja, Laosas, Lietuva, Meksika, Norvegija, Pakistanas, Rusija, Slovakija, Švedija, Tailandas, Tibetas, Turkija, Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos).

Lietuva dalyvavo pirmą kartą, o, pavyzdžiui, Kuba – nuo pat pirmojo festivalio.

Didelė festivalio sėkmė yra ta, jog jis nemokamas lankytojams bei prisistatančioms šalims.

Jame dalyvauja ir verslo atstovai, bendrovės, maisto gamintojai, tačiau jiems yra mokestis už vietas.

Dvi dienos liaudies muzikos, šokiai ir dainos, per 50 atlikėjų grupių dviejose scenose, tautų tradicijų pristatymas, mugės, dešimtys kultūrų, įvairus maistas, alaus degustavimas.

Ateina šeimos su vaikais, nes, svarbiausia, mažiesiems yra tikrai ką veikti.

Gavom daug džiaugsmingų lankytojų sveikinimų ir prisipažinimų, kad jų artimieji kilę iš Lietuvos, kai kurie buvo lankęsi, kiti – klausinėjo.

Sutikom ir Skokie gyvenančių lietuvių, ir seniai į Čikagą, dar būnant vaikais, atvykusių tautiečių, kurie beveik nekalba lietuviškai.

Lietuvos pasirodymas festivalyje buvo triuškinančiai sėkmingas, pastebėtas lankytojų, puikiai įvertintas rengėjų, gavom daug pagyrimų.

Mes dėvėjom tautinius kostiumus, todėl gavom begales lankytojų prašymų nusifotografuoti kartu.

Vienas žmogus gali pakeisti pasaulį, o kai susijungia bendraminčiai – didelė kurianti jėga.

Ačiū visiems, kurie buvo ta jėga.