Lietuva pristatyta Harvarde

Kalbėjosi Algirdas Zailskas.

Praėjusių metų vasarą teisės magistrantūros studijas Harvardo teisės mokykloje baigęs ir šiuo metu Lietuvoje dirbantis Justinas Jarusevičius neseniai lankėsi Bostone ir New Yorke ir kartu su „Investuok Lietuvoje” amerikiečiams pristatė galimybes Lietuvoje kurti teisinių paslaugų centrus. Susidomėjimo sulaukta net Harvarde. Pristatymus padėjo organizuoti ir JAV gyvenantys lietuviai.

Apie kelionę „Draugui” pasakoja Justinas Jarusevičius.

Papasakokite apie neseniai vykusią kelionę į JAV ir kaip Jums sekėsi amerikiečiams pristatyti Lietuvą? Kaip sugalvojote tai padaryti?

Kai grįžau į Lietuvą po teisės studijų Amerikoje, susisiekiau su „Investuok Lietuvoje”. Ten dirba Lukas Inokaitis, kuris konsultuoja paslaugų sektoriuje veikiančias užsienio įmones, svarstančias dalį operacijų perkelti į Lietuvą. Dalis tokių įmonių Lietuvoje gali įkurti teisinių paslaugų centrus. Turiu galvoje kompanijas, kurios turi atlikti tam tikrą teisinį darbą – nesvarbu, ar tai vien tik teisines paslaugas teikianti įmonė, ar kita kompanija, turinti vidinę teisininkų komandą.

Kartu su „Investuok Lietuvoje” norime parodyti, kad Lietuva yra geras kraštas tokių teisinių paslaugų atlikimui ir tarėmės, kaip šią sritį galėtume dar labiau išvystyti. Paklausiau „Investuok Lietuvoje” atstovų, ar būtų naudinga, jeigu papasakoti apie tokių paslaugų vystymą Lietuvoje pakviestų Harvardo teisės mokykla. Įstaigos atstovams ši mintis patiko, nes visų pirma tai yra pripažinimas, kad esame įdomūs pasauliui, ir tuo pačiu būnant Bostone būtų galimybė susitikti su potencialiais investuotojais ir konsultantais, patariančiais JAV įmonėms steigimosi kitose šalyse klausimais.

Vasario pabaigoje mūsų sugalvotas planas materializavosi. Dar rudenį pradėjome bendrauti su viena mano buvusių profesorių – Heidi Gardner. Ji Harvardo teisės mokykloje dėsto kursą, aiškinantį advokato kontorų verslo modelį. Mes pasiūlėme jos paskaitoje pasidalinti įžvalgomis apie tai, kokios įtakos advokatų kontorų veiklai daro technologijos bei vadinamasis teisinių paslaugų perkėlimas (angl. legal process outsourcing) į kitas jurisdikcijas. Profesorė susidomėjo ir pakvietė pravesti paskaitą Harvarde. Harvardo teisės ir verslo asociacija mus taip pat pakvietė pietų metu susitikti su studentais ir perskaityti pranešimą. Asociacija skyrė paramą – visus pakvietė pietų, kurių metu kalbėjome ne tik apie technologijas ir užsakomąsias paslaugas, bet ir apie Lietuvos patirtį, ką Lietuva gali pasiūlyti.

Manau, kad pristatymai pavyko, Lietuva Harvarde yra įdomi, ir jie nori, kad pasidalintume savo istorija. Juolab, kad mūsų šalyje jau yra sėkmės istorijų. Pavyzdžiui, savo teisinę komandą į Lietuvą yra perkėlęs „Danske” bankas. Didžioji dalis banko pasirašytų sutarčių praktiškai bus sudėliotos Lietuvoje. Bankas veikia net dešimtyje valstybių – taigi, tai yra pripažinimas, kad mes, lietuviai, galime gerai dirbti.

Kitas pavyzdys yra įmonė „Citco”, kuri verslo klientams teikia teisines paslaugas. Lietuvoje yra centras, kuriame klientams reikalingi teisininkai yra surandami visame pasaulyje. Pavyzdžiui, holdingo kompanija yra Amerikoje, ji turi dukterinę įmonę Pietų Amerikoje, Afrikoje ar Azijoje ir reikia parengti valdybos sprendimą. „Citco“ tokiu atveju gali padėti klientui vienoje ar kitoje valstybėje rasti kompetentingus teisininkus. Lietuvoje jau yra pasamdyta apie 400 teisininkų, kurie padeda suvesti tas dvi puses ir dar yra planas augti.

Tikslas – kad tokių sėkmės istorijų būtų kuo daugiau, teisininkai Lietuvoje gautų gero darbo, o investuotojai, kurie Lietuvoje steigtų savo padalinius, būtų patenkinti, kad padarė gerą sprendimą ir kad čia dirba talentingi žmonės.

Likusi kelionės dalis persikėlė į New Yorką, kur mes susitikinėjome su didžiosiomis pasaulio advokatų kontoromis, konsultantais, taip pat su New Yorke veikiančios teisės mokyklos atstovais.

Greta pristatymų pastebėjome įdomų dalyką, kad lietuvių diaspora labai „serga” už Lietuvos sėkmę. Nemaža dalis vykusių susitikimų vyko lietuvių indėlio dėka. Pavyzdžiui, susitikimas su New Yorko teisės mokykla vyko padedant Antanui Dambriūnui ir jo žmonai Elizabeth Dambriūnas (kuri dirba minėtoje mokykloje). Taip pat padėjo konsulas New Yorke Julius Pranevičius, vicekonsulė Jolanta Vitkauskaitė ir visi kiti konsulato darbuotojai, parodę didžiulį rūpestį ir pagalbą siekiant mūsų trumpo vizito metu kuo daugiau nuveikti. Taip pat norime padėkoti Viktorui Sidabrui ir Robertui Nagiui. Jie pagelbėjo apsigyventi geroje vietoje ir davė daug naudingų patarimų.

Ar į Lietuvą bandome pritraukti vien tik teisines paslaugas teikiančias kompanijas, ar ir dideles įmones, turinčias savo teisininkų komandą?

Esminio skirtumo nėra, dirbame lygiagrečiai, abi įmonių kategorijos vienodai svarbios.

Iš esmės mūsų tikslas yra parodyti, kur Lietuva yra stipri. O stiprūs jau esame informacinių technologijų srityje, kas yra svarbu inovatyvioms, su teisiniu darbu susiduriančioms įmonėms. Joms tai reiškia, kad šalyje galima rasti išmanių žmonių, kurie padės vystyti kažkokius technologinius sprendimus. Taip pat mes turime daug teisininkų, kurie yra pasiruošę tenkinti užsienio kompanijų poreikius. Svarbiausia yra parodyti, kad Lietuva tikrai yra puiki vieta, čia galima ateiti ir dirbti.

Ar galimybe perkelti teisines paslaugas į Lietuvą bandome sudominti tik angliškai, ar ir kitomis kalbomis kalbančių valstybių įmones?

„Investuok Lietuvoje” stengiasi pritraukti įvairių valstybių (ne tik anglakalbių) verslus, nes, kaip turbūt žinote, Lietuvoje yra žmonių, kurie geba dirbti ir kitomis kalbomis (daug paslaugų centrų dirba įvairiomis kalbomis).

Noriu geriau įsivaizduoti tokio teisinių paslaugų centro darbą Lietuvoje. Tarkime, Danijos kompanija jį yra įsteigusi Vilniuje. Ar tai reiškia, kad lietuviai teisininkai padeda parengti sutartis anglų arba danų kalba?

Jie parengia sutartis. Ir tai padaro ta kalba, kuri yra reikalinga.

Ar tai reiškia, kad teisininkai Lietuvoje sugeba rašyti teisinius tekstus daniškai? Įsivaizduoju, jog tai labai sudėtinga.

Aš nežinau, kaip techniškai tai yra daroma – ar lietuviai geba daniškai parengti, ar jie turi rašto redaktorius, bet iš esmės taip – Lietuvoje sugebama tokį klausimą išspręsti.

Pastaruoju metu daug kalbama apie robotus ir automatizaciją. Neseniai spaudoje buvo aprašyta vieno didžiųjų JAV bankų nauja programinė įranga, automatiškai padedanti sudaryti teisines sutartis. Kaip Jūs vertinate – kokios įtakos automatizacija turės darbams teisinių paslaugų srityje?

Iš esmės Lietuvoje ir kitose mažesnėse šalyse ar valstybėse, kurios ir dėl kalbos yra šiek tiek izoliuotos, technologiniai sprendimai ateis lėčiau, bet jie ateis.

Apskritai, kodėl su teisiniais reikalais susiduriantys subjektai ima ieškoti pigesnių sprendimų? Žinoma, dėl to, kad taupo pinigus ir ieško įvairiausių būdų tai padaryti. Vienas iš būdų yra persikelti dirbti į pigesnę valstybę, ir Lietuva, žinoma, darbo užmokesčio ir nekilnojamo turto nuomos kaštų prasme yra pigesnė nei Londonas, Niujorkas ar tos pačios Skandinavijos sostinės. Kitas kelias yra technologijų vystymas. Technologijos pasitelkiamos siekiant mažinti žmonių darbo apimtį. Įdiegta dirbtinio intelekto programa eliminuoja poreikį tam tikriems darbams samdyti žmogų – tuomet nereikia mokėti darbo užmokesčio, nuomoti ploto darbo vietai, kaštai mažėja. Galima sakyti, kad tai yra neatsiejama pramonės revoliucijos, kuri dabar virsta technologine revoliucija, tąsa.

Viena vertus, baugu, nes vykstant pokyčiams nemaža dalis žmonių turės persiorientuoti, ieškoti būdų, kaip kitaip save realizuoti. Štai ir Jūsų minėtas pavyzdys, kur sutartis sudėlioja programa – nebereikės teisininkų, kurie šiandien sėdi bankuose ir tas sutartis dėlioja. Tuomet kyla iššūkis, ką minėti darbuotojai veiks? Viena, kai žiūri iš šalies ir sakai – o, kokie įdomūs pokyčiai, kaip greitai pasaulis vystosi. Bet, kita vertus, galima suprasti ir nerimą – ką gi mes veiksime?

Kalbant apie teisinių paslaugų verslą skaičiuojama, kad kai vieną dolerį uždirba alternatyvusis, naujasis technologijas pasitelkiantis paslaugų teikėjas, tradicinė senoji advokatų kontora praranda keturis dolerius. Na, ir kai kaštai yra drastiškai mažesni, teikėjas tampa ypač patrauklus, įdomu išbandyti jo paslaugas.

Technologijų ar teisinių paslaugų perkėlimo į kitas šalis skeptikai teigia, kad ši rinka yra nedidelė. Tuo tarpu realistai atkerta, kad šios rinkos augimas reikšmingai mažina tradicinių teisinių paslaugų teikėjų rinką.

Taigi vertę teisinių paslaugų srityje turės ir išsaugos tik tie, kurie tikrai kuria, siūlo kūrybinius sprendimus. Sprendimus, padedančius išsisukti iš nestandartinių situacijų ir judėti priekį. Ir iš tiesų to techninio darbo, deja, reikės vis mažiau ir mažiau.

Tas pats su automobilių vairuotojais. Didžiausios Lietuvos logistikos įmonės vadovas konferencijoje minėjo, kad kai tik atsiras savivaldžiai automobiliai, jie vieni pirmųjų šalyje investuos į šią technologiją. Štai Amerikoje apytikriai trečdalį logistikos bendrovių sąnaudų sudaro darbuotojų atlyginimai. Skaičiuojama, kad JAV yra trys milijonai žmonių, kurie duonai užsidirba vairuodami. Ką daryti, jeigu trims milijonams žmonių nebereikės vairuoti?

Turbūt girdėjote, kad „Uber” buvo paleidę savivaldžius taksi, kuriuose vairuotojai sėdėjo, bet tik tam, kad padėtų, jeigu technologija nesusitvarkytų. Arba internete galima pasižiūrėti video, kaip „Tesla” automobiliai jau šiandien gali važiuoti be vairuotojo.

Technologijos įneš milžinišką pokytį. Atsiras persikvalifikavimo poreikis. Mėginama tarsi patarti žmonėms, kokius įgūdžius reikia bandyti lavinti – kūrybingumą, lankstumą, gebėjimą dirbti komandoje. Tačiau kaip realiai tam pasiruošti, sunku pasakyti. Žinoma tiek, kad pokyčių tikrai bus, ir šiuo metu tai jau vyksta.

Ačiū už pokalbį.