Lietuviško kulinarinio paveldo savaitgalį „Neringoje” prisimenant…

Dalia Bubnys.

Idėja surengti kulinarinį savaitgalį „Neringoje” kilo per Žiemos šventę, kai virtuvėje susirinkusi smagi kompanija domėjosi Beatos Nicholson kulinarinės knygos receptais bei gamino velykinius patiekalus pagal išeivijoje išlaikytus receptus. Kai Dana pasiūlė sujungti skirtingų kartų patirtį į alumni savaitgalį ir jam koordinuoti, mums pasidarė labai įdomu… Toliau mums – Vilijai Bondai, Daliai Bubnys, Audrai ir Romui Buivydams ir Vidai Strazdis – besikalbant susiformavo pagrindinis savaitgalio „pas močiutę kaime” motyvas. Mane iš karto užplūdo atsiminimai iš vaikystės vasarų, praleistų pas močiutę kaime. Ten turėjau progos valgyti ant ajerų keptą ruginę duoną, padėti močiutei mušti sviestą ir slėgti sūrį. Kur galima rasti tam geresnę vietą nei „Neringos” stovyklavietė. Čia augdama mano dukra turėjo progos praleisti vasaras. Jai tai buvo proga tarsi pabūti pas močiutę kaime.  

Mums pasisekė, nes radome nemažai entuziastų, besidominčių kulinariniu paveldu… Buvome pamaloninti, jog renginio registracija greitai užsipildė dalyvių iš įvairiausių Amerikos valstijų.

Man patį pirmą vakarą teko kepinti duoną su česnakais. Turbūt ne vienas prisimins studentiškus susibūrimus, kai prie alaus užkandžiui ruošdavome tokią duoną. Tikrai netrūko draugiškų patarimų, kaip skaniau pakepinti duoną ir kokią rūšį geriau naudoti. Tuo pat metu Audra ir Romas Buivydai salėje gamino citrininę girą pagal Putnamo vienuolių receptą. Ir čia buvo patarimų, kaip patobulinti receptą įdedant duonos. O virtuvėje Jana Motivans, „Bridges” žurnalo kulinarijos skyriaus vedėja, pradėjo gaminti žirnius su spirgučiais ir lietuvišką baltą sūrį. Nekantriai klausinėjome, kada bus galima sūrį valgyti. Tikrai buvo verta laukti iki sekmadienio ryto, nes sūris išėjo toks, kokį prisiminiau močiutės kaime.

Kai gausus dalyvių būrys susirinko į susipažinimo vakarą, daugiausiai „Neringos” renginių organizavimo patirties turinti Vida Strazdis pakvietė pasidalinti, kodėl mes visi norėjome čia atvažiuoti. Daugelį mūsų – užaugusių išeivijos lietuviškose ar mišriose šeimose ar ne taip seniai iš Lietuvos atvykusių – vienijo prisiminimai apie vaikystę, mūsų tėvų, senelių, artimųjų šventes, ypatingą maistą ir bendravimą bei noras lietuviško maisto gaminimo tradicijas tęsti bei perduoti savo vaikams…

Šeštadienį pradėjome nusiteikę įveikti „ambicingą” savaitgalio dienotvarkę. Po pasigrožėjimo „Neringos” gamta dalyviai susirinko gaminti koldūnų, kurių pagal Danos mamos receptą mokė Dana, Audra ir Dalia. Darbo buvo daug, bet smagaus. Viena grupė gamino su mėsos įdaru, kita – tinkančius Kūčių vakarui – su grybų. Reikėjo suspėti pagaminti 900 koldūnų, kelių rūšių padažų ir salotų, kad sočiai papietautume… Po kavos, tinginio ir močiutės pyrago pertraukėlės mūsų laukė darbas atskirose grupėse. Amanda ir Arnas Gasparonis mokė kepti juodą ruginę duoną, Reggie Jagminas atgaivino grybukų receptą, Vilija Bonda mokė paruošti bandeles su lašinukais. Puiki kulinarė Vida Strazdis ne tik uždengė stalą visų paruoštais žagarėliais, bet ir pagal savo šeimos receptą mokė gaminti dešras. Ši ruoša ypač patiko anksčiau to nebandžiusiems. Virtuvėje prasidėjo didysis pasiruošimas cepelinams, kurių gamybai vadovavo prityrusi virėja Jana Motivans. Na, o lauke gražus, šiltas, rudenėjantis oras subūrė besidominčius Norberto Lingertaičio žuvies rūkymo metodika. Suprantama, gausus būrys rinkosi prie Joyce ir Joseph Liudzius iš Connecticut valstijos kepamo raguolio. Liudžių šeima primena apie tradicinius valgius, kasmet atsiųsdami raguolį „Neringos” vadovų susikaupimo vakarui. Smagu, jog net trečia Liudžių šeimos karta kepa raguolius pagal senolių išlaikytą receptūrą. Daugeliui buvo įdomu pabandyti ir pamatyti, kaip gimsta tradicinis vestuvinis ar ypatingų švenčių raguolis.

Darbas darbą vijo ir atrodė kad būtų prabėgusios kelios dienos, kai pagaliau susėdome vakarienės. Buvome nustebę, kiek daug lietuviškų ir gardžių patiekalų spėjome pagaminti! Buvome patenkinti, jog tai puikiausias įrodymas, jog lietuviškas kulinarinis paveldas gyvas ir tęsiamas toli nuo Lietuvos…

Po vakarienės žiūrėjome dokumentinį filmuką apie lietuvišką kulinarinį paveldą ir turėjome progos išbandyti lietuviškos kulinarijos žinias viktorinoje. Buvo nemažai nustebusių, kad seniausias lietuviškas desertas buvo agurkai su medum. Buvo nelengva atspėti, iš kur į Lietuvą atkeliavo šaltibarščiai ir cepelinai, kada pradėtos valgyti bulvės, koks lietuviškas patiekalas yra įtrauktas į Europos Komisijos saugomų produktų sąrašą. Kažkaip primiršome, jog į sūrių įvairovę įeina ir obuolinis sūris…

Audros, Romo ir Dalios parengto linksmo ir originalaus žaidimo pabaiga nereiškė, kad programa baigiasi. Kas susirinko prie laužo padainuoti, kas virtuvėje iš Lukio Strazdžio, Sauliaus Vainausko ir Liudo Jagmino sėmėsi lietuviško krupniko gamybos patirties.

Sekmadienio rytas mus subūrė susikaupimo valandėlei Beržų šventovėje, kurią vedė dr. Aldona Lingertaitienė. Kadangi kulinarijos savaitgalis atgaivino tiek daug šeimų, jaunystės, neringietiškų prisiminimų, dėmesį skyrėme mūsų artimiesiems, šeimoms bei „Neringos” šeimai. Padėkos žodžiai buvo išsakyti Putnamo seselėms, kad įkūrė „Neringą”, kurioje per 48 metus stovyklavo tūkstančiai vaikų ir jaunimo. Mes supratome, kad ir mums – prieš daug metų stovyklavusiems, dirbusiems vadovais, vežusiems čia stovyklauti savo vaikus ar tik padedantiems išlaikyti lietuvybę kitose bendruomenėse – „Neringa” taip pat ypatinga vieta.

Savaitgalis buvo baigtas nuleidus vėliavas ir išdalinus šio savaitgalio prizus. Sužinoję, kad tai bus specialiai šiam savaitgaliui įžymios kulinarijos meistrės Lietuvoje Beatos Nicholson padovanotos knygos „Taste Lithuania”, sulaikę kvapą laukėme nugalėtojų. Gana pavydžiai žiūrėjome į laimėtojus: juk tose knygose maisto matavimo vienetai pritaikyti prie amerikietiškos sistemos, yra daug gerų receptų, be to, knygose buvo pačios Beatos autografai. Tačiau visi buvome laimingi žinodami, kad išsivešime namo daug mūsų pačių išbandytų receptų bei lietuviško maisto gaminimo patirties. Vieni kitų klausinėjome, kada vėl susitiksime „Neringoje” tęsti pažintį su lietuvišku kulinariniu paveldu.

Mums, koordinatoriams, būtų buvę nelengva suorganizuoti tokį savaitgalį be „Neringos” vedėjos pavaduotojos Danos Vainauskienės pagalbos. Ji kaip bitelė nešė medų ir į vieną korį, ir – į kitą! Visų koordinatorių – Vidos, Vilijos, Audros, Romo ir mano vardu dėkojame Danai, dėkojame visiems dalyviams, dėkojame „Neringai”! Tikimės vėl pasimatyti ir išbandyti kitus receptus!