CENTRAS - Knygos - LIETUVIŲ POEZIJOS PAVASARIS JAV 2019

LIETUVIŲ POEZIJOS PAVASARIS JAV 2019

Renginio organizatorė ir knygos sudarytoja bei leidėja Sandra Avižienytė.

Akivaizdu, jog poezija lydi visur: ligoninėse, universitetuose, mokyklose,  grožio  salonuose,  parduotuvėse, dantistų ofisuose, teismo rūmuose, gyvybės draudimo kompanijose, bažnyčiose, senelių namuose, logistikos platybėse… Ji lieka ir gyvena rankraščiuose, kompiuterio atmintyje, telefono žinutėse, mūsų pasąmonėje ir prisiminimuose. Kartais pasimeta tarp kitų „jau nereikalingų” daiktų ant atplėšto lapo kampo ar lipnių „atmintinės kortelių”, ir retkarčiais sugula į knygą.

Vieniems rašymas – būtinybė ir gyvenimo būdas, kitiems – terapija, savęs ieškojimas ir nusiraminimas. Bet kokiu atveju, poezija – gyvas dalykas. Ji atvira, be kaukių, kartais net banali, bet iki skausmo tikra. Šiame pavasariniame rinkinyje – ir istoriškai svarbi išeivijai. Manau, ne vienas skaitytojas aptiks „save” eilutėse.

Rinkinyje ryški netekčių ir praradimų tematika. Ankstyvosios kartos poetai, gimę JAV pokario metu ar atvykę gyventi į Ameriką būdami dar vaikai, neteko dalykų, nepriklausomai nuo jų asmeninio pasirinkimo – taip susiklosčius tėvų gyvenimo ir pasaulio įvykių aplinkybėms. Net ir praėjus daugiau nei pusšimčiui metų, atmintis gyva. Praeities ir dabarties kontrastai išryškina netekčių motyvus.

Iširę santykiai, nuolatinis balansavimas tarp dviejų krantų, prarasti vaikystės namai, draugai, ryšiai, ryškiai atsispindi poetų, gimusių XX a. 7–8-ajame dešimtmetyje, eilėraščiuose. Jie savo gyvenimo kelią pasirinko patys, ir tas sprendimas iki šiol įtakoja jų sielos namus. Jie ieško, dvejoja, sprendžia, kuria ir „šlifuoja”naują save. Poetai negali ir nemoka meluoti – kandi realybė ir ne visiems maloni tiesa persmelkia ne tik žodžius, bet ir skaitytojų sielas.

Dievo ir žmogaus santykis neapleidžia nė vienos kartos poeto. Pasirinkimai aiškūs, bet laimės nerandama. Nusiraminimo ieškoma kažkur aukščiau, giliau, ten, kur nei pinigai nenuperka, nei kitas žmogus duoti negali.

Tautos likimas, dabartiniai pasaulio įvykiai ir tragedijos, meilės, savižudybės, begalinio noro gyventi, nostalgijos ir pasirinkimo kaip gyventi toliau, temos persipynusios eilėse. Tiek trumpas ketureilis, tiek satyrinis ar autoironiškas eilėraštis, ilgas triptikas pataiko „į taikinį” ir suranda sau vietą. Nuo pavasariško lengvumo iki sunkiai apčiuopiamų sielos gelmių – taip JAV lietuvių poetai keliauja skaitytojo ir klausytojo link.

Poezija – mūsų dvasios kalba. Žemyna – mūsų žodžių saugykla, mūsų nematomo vidinio pasaulio globėja. Tai – žemė, kuri mus ne­šioja.

27 poetai. 27 gyvenimai. 7 skirtingi gimimo dešimtmečiai. Beveik 90 metų patirties Lietuvos ir JAV išeivijos istorijoje.

Dėkui, kad nesate abejin­gi!