CENTRAS - Imigracija - Lietuvos diplomatinės tarnybos 100-mečiui – išskirtinė paroda
Parodos lankytojai.
Parodos lankytojai. (A. Vaškevičiaus nuotraukos)

Lietuvos diplomatinės tarnybos 100-mečiui – išskirtinė paroda

Algis Vaškevičius.

Parodos plakatas.
Parodos plakatas.

„Drauge”, š. m. lapkričo 8 d. nu­me­ryje, jau buvo minėta, kad Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rekto­rato rūmuose neseniai atidaryta ypa­tinga Lietuvos diplomatinės tarnybos šimtmečiui skirta ilgalaikė paroda „Kuriančiajai Lietuvos diplomatijai – 100”. Šią parodą didelis autorių kolektyvas rengė beveik metus, o pagrindiniai jos autoriai – istorikas Alfonsas Eidintas ir diplomatas Vytautas Žalys. Pasak A. Eidinto, tai pati didžiausia ir išsamiausia paroda tokia tema visame Baltijos regione.

Parodai pasirinkta tikrai simbolinė vieta – pastate K. Donelaičio gatvėje iki Antrojo pasaulinio karo veikė Lietuvos Ministrų kabinetas, čia 1935–1939 metais antrajame aukš­te buvusiame tarnybiniame bute gy­veno Lietuvos diplomatijos vadovas išeivijoje Stasys Lozoraitis ir jo sū­nus, Lietuvos ambasadorius Wa­shing­tone bei Romoje Stasys Lozo­rai­tis jaunesnysis.

Paroda išskirtinė dar ir tuo, kad ji parengta naudojant pačias moderniausias technologijas – čia ne tik ga­lima apžiūrėti parodos stendus, susipažinti su retomis ir labai įdomiomis fotografijomis, bet ir pasižiūrėti se­nas kino kronikas, išgirsti kalban­čius ambasadorius, specialios įrangos pagalba pačiam atsidurti įvykių sūkuryje ar pasirinkti dominančią in­formaciją prie specialiai įrengtų videoterminalų.

Vos įėjus pro pastato duris pasi­tin­ka įspūdinga parodos fotografija, kurioje įamžintas Lietuvos valstybės sugrįžimas į tarptautinę bendruo­menę – 1991 metų gegužės 8-ąją įvy­kęs susitikimas Jungtinėse Ame­ri­kos Valstijose, Baltuosiuose rū­muo­se Washingtone, kurio metu tuo­metis JAV prezidentas George Bush priėmė ir pasveikino tuometį Lietu­vos va­dovą Vytautą Landsbergį.

Parodos eksponatai.
Parodos eksponatai.

Parodą kartu su kitais rengusi knygų apie Lietuvos diplomatus auto­rė, Vytauto Didžiojo universiteto dės­tytoja Asta Petraitytė-Briedienė, dvi­dešimt metų vadovavusi šiame pastate veikiančiam S. ir S. Lozoraičių muziejui itin džiaugėsi, kad šios ypa­tingos parodos lankytojai pirmą kar­tą gali pamatyti autentiškai atkurtą Stasio Lozoraičio kabinetą su jame esančiais baldais, o taip pat jo knygas, rašomąją mašinėlę, kitus asme­ninius daiktus. Filmuotoje medžiagoje yra įamžintas ir pats S. Lozoraitis jaunesnysis.

„Šie baldai yra įamžinti daugelyje to metų fotografijų, ir mes žinojome, kad jie yra saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, bet iki šiol visuomenei nebuvo parodyti. Dabar, rengiant šią parodą baldai buvo res­tauruoti ir juos gali pamatyti kiek­vienas parodos lankytojas”, – džiau­gėsi A. Petraitytė-Briedienė.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su JAV prezidentu Donald Trump.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su JAV prezidentu Donald Trump.

Ekspozicijos lankytojams yra at­vertos keturios erdvės, kurios ir pristato Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklą per šimtą metų. Pirmoji iš jų pasakoja apie Lietuvos diplomatinės tarnybos ištakas, jos susiformavimą ir veiklą tarp Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų. Čia yra ir labiausiai atsikūrusios valstybės diplomatinei tarnybai nusipelniusių asmenų por­tre­tai, jų pristatymai. Nuotraukose – ir mūsų diplomatų to meto oficialių kelionių į užsienį momentai, diplomatinė veikla užsienio valstybėse.

Čia yra ir nuotrauka, kurioje įamžintas peticijos dėl Lietuvos vals­tybės pripažinimo įteikimas JAV pre­zi­dentui Warren G. Harding 1921 metų gegužės 31-ąją, taip pat momentas iš Čikagoje 1922 metų rugpjūčio 20 dieną vykusi manifes­tacija, kurios metu dėkota Amerikai už Lietuvos valstybės pripažinimą de jure. Taip pat eksponuojama istorinė nuotrauka, kurioje – Lietuvių informacijos biuro veikla Washingtone 1918–1919 metais. 

Lietuvos valstybės sugrįžimas į tarptautinę bendruomenę.
Lietuvos valstybės sugrįžimas į tarptautinę bendruomenę.

Čia galima išgirsti ir unikalų 1939 metų spalio mėnesio Kauno radiofono pranešimą, kada pirmą kartą Lietuva išgirsta apie Vilniaus grąžinimą. Įrašas labai blogos kokybės, bet jis autentiškas ir dėl to labai vertingas.

Parodos rengėjai taip pat siūlo nepraeiti pro unikalius kadrus, kuriuose 1930–1936 metais nufilmuoti dauguma tarpukario diplomatų: „Petras Klimas nupirko kamerą savo sūnui, o šis visus svečius, kurie at­vyk­davo pas pasiuntinį P. Klimą Pa­ryžiuje nufilmuodavo. Tokiu būdu iki mūsų dienų išliko daugelis filmuotų kadrų ir dabar mes tuos žmones ma­tome gyvus”, – džiaugėsi jie.

Antrojoje parodos salėje – jau mi­nėtas užsienio reikalų ministro Sta­sio Lozoraičio (1934–1938) kabinetas, apstatytas originaliais jo daiktais. Trečioji parodos salė yra skirta pristatyti diplomatinės tarnybos veiklą egzilio laikotarpiu (1940–1990), čia pristatomas lietuvių diplomatų darbas siekiant užtikrinti Lietuvos okupacijos nepripažinimo politiką ir nepriklausomybės atkūrimą. Anot parodos autorių, tokios išsamios in­formacijos šia tema taip pat niekada nebuvo pateikta. „Lietuvos diplomatinė tarnyba buvo vienintelė tarnyba Lietuvoje, kuri veikė nenutrūkstamai visą šimtmetį”, – teigė V. Žalys.

Autentiški Stasio Lozoraičio baldai – itin vertingas eksponatas.
Autentiški Stasio Lozoraičio baldai – itin vertingas eksponatas.

Lankytojai gali pakelti senovinio telefono ragelį ir išgirsti įrašą, kuria­me – „Amerikos balsas” iš New Yorko. Tai pirmosios radijo laidos įrašas, transliuotas minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją. Laidoje Lietuvą sveikina vienas iš JAV diplomatijos atstovų.

Vieną kambario sieną puošia didžiulė nuotrauka, kurioje įamžinta Lietuvos pasiuntinybė Romoje, garsioji Villa Lituania. Atskiras stendas yra skirtas ambasadoriui, Lietuvos diplomatijos vadovui 1983–1991 me­tais Stasiui Bačkiui.

„Stengėmės parodos neperkrauti dokumentais. Čia ne muziejus, ir ne archyvas, niekur pasaulyje į parodą atėję žmonės nebeskaito dokumentų. Todėl reikėjo rasti būdų kaip sudomin­ti žmones”, – sakė ją rengęs isto­rikas A. Eidintas. Jo teigimu, parodoje buvo panaudota tik maždaug 1 procentas visų surinktų dokumentų.

Lankytojai gali vartyti diplomatinius pasus.
Lankytojai gali vartyti diplomatinius pasus.

Pasak istoriko, parodos lankytojas gali pats pasirinkti, kiek informacijos jis pasiruošęs priimti, nes jos čia yra tiek daug, kad per valandą pa­ro­dą apžiūrėti galima tik labai pasku­bomis. Dar vienas labai įdomus parodos technologinis sprendimas – daug informacijos lankytojams pateikti dip­lomatiniuose pasuose, kuriuos ga­lima vartyti, susipažinti su jų įrašais. Jau nuo pat pirmųjų parodos dienų tai labai sudomino parodos lankytojus.

Parodos eksponatai pasakoja ir apie Lietuvos diplomatų likimus okupacijos metais, kai daugelis iš jų atsidūrė tremtyje Sibire ir ne visi iš ten sugrįžo. Likimas leido išgyventi tremties siaubą ir grįžti į Lietuvą užsienio reikalų ministrui, Vasario 16-osios akto signatarui Petrui Kli­mui bei kitam ministrui Juozui Urb­šiui, kuris dar sulaukė ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – apie šių ministrų likimus taip pat pasakojama parodoje.

Ketvirtoji ekspozicijos patalpa skirta diplomatinės tarnybos veiklai 1990–2018 metais. Joje kviečiama patirti užsienio reikalų ministro dar­bo dieną, susipažinti su diplomatinės tarnybos veikla. Čia galima pamatyti ir Portugalijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Prancūzijos bei kitų šalių apdovanojimus mūsų šalies ambasa­doriams, kitiems diplomatams.

Apdovanojimai Lietuvos diplomatams.
Apdovanojimai Lietuvos diplomatams.

Čia galima pamatyti ir atspindėtus visai naujus diplomatijos įvykius – pavyzdžiui, viena nuotrauka iliustruoja Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimą su JAV prezidentu Donald Trump NATO viršūnių susitikime 2018 m. liepos mėnesį. Greta – ir prezidento Valdo Adamkaus nuotrauka, kurioje jis laukdamas Ovaliniame kabinete 2007 metais JAV prezidento George W. Bush išbando golfo lazdą.

Paroda Vytauto Didžiojo universiteto rektorato rūmuose veiks iki 2021 m. lapkričio 7 d. Jos rengėja – Lietuvos Respublikos užsienio reika­lų ministerija, partneriai – VDU, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kauno miesto savivaldybė.

Tarp parodos eksponatų – istorinės nuotraukos.
Tarp parodos eksponatų – istorinės nuotraukos.