Edgewater parkas.
Užfiksavę Mylitos Nasvytienės atsiminimus apie Smetonų šeimą, šalia esančiame Edgewater parke ilsisi garso režisierius Ignas Mateika ir operatorius Rimvydas Leipus. (Dr. Viktoro Stankaus nuotr.)

Lietuvos filmuotojų darbo viešnagė

Dr. Viktoras Stankus.

Clevelando lietuviams (vos atsigavusiams po Nacionalinės respublikonų konvencijos), susirinkusiems į kultūrinę popietę Lietuvių namuose, buvo reta ir įdomi proga susipažinti su iš Lietuvos atvykusiais filmuotojais – režisiere Ramune Kudzmanaite, jos kūrybine grupe bei dailininku Antanu Zabielavičium – ir dar kartą patirti lietuvių tautos ryžtingą kelią išlaikant savo tapatybę.

Režisierė Ramunė Kudzmanaitė per savo kuriamą filmą „Aš priglaudžiau prie žemės širdį” apie seserų Sofijos Smetonienės ir Jadvygos Tūbelienės veiklą tarpukario Lietuvoje pasakoja ir apie valstybės, patekusios į sovietų priespaudą, likimą. Ji atvyko į Clevelandą filmuoti naujų kadrų filmui apie Sofijos ir Prezidento Antano Smetonos gyvenimą Clevelande. Apie kuriamo filmo simboliką kalbėjo parodą pristatydamas filmo dailininkas Antanas Zabielavičius.

Režisierė Kudzmanaitė pateikė kuriamo filmo anonsus ir parodė savo susuktą filmą „Aviečių laukai. Rasberry fields” su angliškais subtitrais, kuriame pasakojama apie režisierės gimtajame kaime, Gerdašiuose, švenčiamą šv. Roko šventę, į kurią grįžta net anūkai. Filme parodyta ir šio kaimo šiandiena – senyviems kaimo našliams vyrams belieka susieiti, išlenkti naminės taurelę, prisiminti jaunas dienas, pergyventą okupanto priespaudą ir užtraukti lietuvišką dainelę.

Menininkas Antanas Zabielavičius tą lietuvių meilę savo gimtinei, savo žemei atskleidė per gilią savo parodos simboliką. Palei sieną, ant devynių staliukų, buvo išdėstyta instaliacija – devynios sovietmečiu pagamintos stiklinės, kurių pirmoji buvo pripildyta žemės. Žemė – tai Lietuva, sukaustyta stiklinės. O ta stiklinė – nepaprasta, sukurta pagal bolševikų simboliką. Viename „Vodkos” butelyje telpa trys tokios stiklinės – jų pakanka trims vyrams užsiliūliuoti, kad gyvena komunistiniame rojuje. Stiklinė pagaminta tvirta, – nukritusi ant grindų ji nedūžta.

Stiklinė nepaprasta – ant jos įrėžti ženklai, simbolizuojantys 14 sovietų respublikų ir virš jų – penkioliktoji – Rusijos Federacija, didysis brolis, valdantis visas kitas. Parodoje rodoma paskutinė stiklinė yra tuščia – žemė išsilaisvino, išsiveržė iš stiklinės.

Dail. Zabielavičius paaiškino, kad tos devynios stiklinės atspindi devynis sovietų penkmečius (piatilietkas), kurių pirmoji pradėta 1946 m. Planai buvo vykdomi 45 metus, iki 1991 m. kovo 11-osios, kai Lietuva pasiskelbė nepriklausoma.

Projekto kiti darbuotojai: prodiuserė Teresa Rožanovska, operatorius Rimvydas Leipus, garso režisierius Ignas Mateika, meninis redaktorius Antanas Zabielavičius. Filmavimo komandos pagalbininkai – gidai, vairuotojai – Andris Dunduras, Rūta Degutienė, dr. Viktoras Stankus ir fotografas Vidas Pliodžinskas. Vyko daug įtemptų komandos pasitarimų, kur ir kaip filmuoti. Filmuota, žinoma, „All Souls” kapinėse, kurių mauzoliejuje ilsisi a. a. Sofijos ir Prezidento Antano Smetonos palaikai. Buvo įdomu stebėti, kaip režisierė Kudzmanaitė gabiai „ištraukė” naujų prisiminimų iš Mylitos Nasvytienės, Juliaus Smetonos žmonos Birutės Nasvytytės-Smetonienės giminaitės, kurią „teta” Sofija mielai priimdavo.

Namas Ablewhite gatvėje.
Prieš namą Ablewhite gatvėje, kur ankštame trečiajame aukšte žuvo ten gyvenęs Lietuvos prezidentas Antanas Smetona: dr. V. Stankus, Antanas Zabielavičius, režisierė Ramunė Kudzmanaitė, prodiuserė Teresa Rožanovska ir garso režisierius Ignas Mateika. (Vido Pliodžinsko nuotr.)

Filmuota traukinių stotis „Tower City Union Terminal” miesto centre (atkeliaujantys traukiniai ir keleiviai), į kurią traukiniu atkeliavo ir Prezidentas su žmona. Filmuotojams buvo sudėtinga filmuoti tiltą, per kurį traukiniu atkeliavo Smetonai (Clevelande ir apylinkėje yra daugiau kaip 400 tiltų), teko filmuoti važiuojant greitkeliu, – kitaip nenufilmuosi.

Jaudinantis momentas buvo iš išorės ir viduje filmuoti namą Ablewhite gatvėje, Clevelande, kur 1944 m. sausio 9-ąją gaisro dūmuose užduso Prezidentas. Kudzmanaitė filmavo trečiajame aukšte, palėpėje, pasiekiamoje stačiais siaurais laipteliais, kur mažuose kambarėliuose kukliai gyveno Prezidentas su žmona. Smetonų gyvenimas buvo kitoks, negu įsivaizduoja kai kurie, ypač Lietuvoje, kad Smetona „pabėgo” su Lietuvos auksu. (Jis ne pabėgo, o pasitraukė į užsienį, kai jo kabinetas nesutiko, kad Lietuva priešintųsi sovietams.)

Filmavimo komanda važiavo ir į namą Lee Rd gatvėje, Cleveland Heights, kur po gaisro apsigyveno Smetonų šeima: Sofija, sūnus, advokatas Julius Smetona su žmona Birute ir vaikais – Antanu Algirdu, Juozu ir Vytautu. Tenai šeimos narių gyventa iki 2012 m.

Paskutiniai kadrai padaryti Clevelando Lietuvių kultūros dokumentavimo centre (iniciatorė Rūta Degutienė), kuris veikia Lietuvių namų/klubo patalpose. Dr. Stankus papasakojo, kaip buvo surinkta Smetonų šeimos istorinė medžiaga. Po Birutės Smetonienės ir Prezidento vaikaičio, pianisto Antano Algirdo Smetonos mirties šeimos advokatas prašė dr. Stankaus ir Rūtos Degutienės peržiūrėti ir atrinkti trijų kartų – Sofijos ir Prezidento, jų sūnaus Juliaus ir jo žmonos bei jų vaikų dokumentinę medžiagą, atsijoti per keturis aukštus (įskaitant rūsį) spintose, stalčiuose, lentynose susitelkusią medžiagą: dokumentus, laiškus, nuotraukas, knygas, muzikos leidinius, natas, plokšteles ir kt. Buvo tartasi su vyriausiuoju Lietuvos archyvaru dr. Kraujeliu, kuris patarė daugiau kaip 40 dėžių medžiagos, 3 000 svarų, persiųsti Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos fakultetui.

Rūta Degutienė pasakojo apie į centrą atgabentą medžiagą – Sofijos Smetonienės rašomąjį stalą ir daugiau kaip 200 dokumentų apie Prezidentą A. Smetoną. Dr. Stankus paminėjo kad tuometinis FBI direktorius Edgar J. Hoover įsakė toliau nesekti Smetonos ir nekreipti dėmesio į provokatorių šmeižtus prieš Prezidentą A. Smetoną.

Rūta įdomiai perėjo per sutelktus laikraščius, kurie aprašė, kaip Prezidentas buvo rastas degančiame name – paltu užsidengęs galvą užduso dūmuose ant palėpės laiptų, leisdamasis žemyn. (Gaisras kilo nuo netvarkingos krosnies rūsyje.) Laikraščio „Dirva” tuometinėje laidoje buvo rašoma, kad grįžo gelbėti savo parašyto raporto būsimam Amerikos lietuvių seimui New Yorke, kad NY miesto meras La Guardia ir NY valstijos gubernatorius paremtų Lietuvos laisvės atstatymą. Kiti raštai: raportas dėl susitikimo su JAV valstybės sekretorium Cordel Hull dėl Lietuvos sienų…

Archyvaras Andris Dunduras ant Sofijos staliuko išdėstė užuojautos laiškus, prie karstų buvusių vainikų kaspinus su užrašais – Prezidentui, Sofijai Smetonienei, jos seseriai Jadvygai Tūbelienei.

Filmavimo komanda kuriamam filmui „Aš priglaudžiau prie žemės širdį” parsivežė daug naujos medžiagos. Ir jei filmas turėtų ir angliškus subtitrus, tai švenčiant 100 metų Lietuvos Nepriklausomybės sukaktį ir kartu įjungus dail. Zabielavičiaus parodos apie „piatilietką” plakatus, skelbiančius, kad Lietuvos žemė išsilaisvino 1990 m. kovo 11-ąją, būtų proga visa tai pasiūlyti eksponuoti Cleveland Museum of Art.

Dr. Viktoras Stankus – Clevelando Lietuvių kultūros dokumentavimo centro patikėtinis.

Šauni kūrybinė popietė.
Šauni kūrybinė popietė. Clevelando Lietuvių kultūros dokumentavimo centro archyvaras ir direktorius-patikėtinis Andris Dunduras, Lietuvių namų/klubo pirmininkė ir dokumentavimo centro patikėtinė Rūta Degutienė, režisierė Ramunė Kudzmanaitė, dailininkas Antanas Zabielavičius. (Dr. Viktoro Stankaus nuotr.)