DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Laurynas R. Misevičius.
Ne kartą ir ne du teko girdėti, kad daugiau patriotizmo šiais laikais ieškokime užsienyje, o ne pačioje Lietuvoje. Sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar taip ir yra, bet už Atlanto gyvenu jau daugiau nei du dešimtmečius, ir bent jau tarp Amerikos lietuvių kasmet švenčiamuose Lietuvos Nepriklausomybės minėjimuose pasijunti kaip po mūsų tautiečių Olimpiadoje iškovotų medalių. Šįkart įspūdžiai iš Seattle ir Portlando, dviejų didesnių lietuvių bendruomenių Šiaurės Vakarų pakrantėje.
Kažin, ar daug jūsų, mieli skaitytojai, žinojo, kad Seattle lietuviai leidžia vienintelį turbūt visoje išeivijoje dvikalbį laikraštuką, pavadintą „Tulpė Times” – jis į savo prenumeratorius kreipiasi lietuvių ir anglų kalbomis. Man, daugiau nei dešimtmetį bendradarbiavusiam savaitraštyje „Amerikos lietuvis”, smagu antri metai paeiliui įsilieti į spausdintam žodžiui neabejingųjų „šeimyną” Vakaruose. O ir pati šventė „Smaragdiniame mieste” (nuo 1981 m. oficiali Seattle pravardė) buvo tikrai įspūdinga! Dar ir dabar sunku patikėti, kaip Nomeda Lukoševičienė sugebėjo į kelių valandų programą sudėti ir „Lino” lituanistinės mokyklos auklėtinių pasirodymą bei chorelio giedorėlius, ir „Lanko” stovyklos pristatymą, ir Lietuvos Dukterų draugijos Seattle skyriaus fotomontažą, ir unikalaus suaugusių choro „Vakarai” dainas… O kur dar svečių iš Portlando – merginų grupės šokiai bei „Equus”saksofonų kvarteto muzikinis sveikinimas? Tik programą vedę mokiniai Marius bei Sofija „kluptelėjo” – Aukčiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininką, dabartinį europarlamentarą Vytautą Landsbergį „pakrikštijo” pirmuoju Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentu.
Tarp minėjimo garbės svečių išsiskyrė University of Washington Baltijos studijų programos lektorė Aušra Valančiauskienė, kalbėdama Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga tarsi deklamavusi „Odę lietuvių kalbai”. Prelegentė savo pasisakymą užbaigė Justino Marcinkevičiaus eilėmis, nejučia išreiškusi patriotiškai nusiteikusių lietuvių požiūrį ne tik į Lietuvoje pseudofilosofės Nerijos Putinaitės neseniai knygoje išsakytą kritiką vieno garsiausių Lietuvos poetų atžvilgiu. Na, o po trumpos pertraukėlės išvydome dvi skirtingas tautinių šokių grupes – „Lanką” ir „Lietutį” (be abejonės, daugumą Seattle matytų šokėjų išvysime ir šią vasarą XV išeivijos tautinių šokių šventėje Baltimorėje). Šventės pabaigoje akompanuojant dr. Dainiui Vaičekoniui visi kartu traukėme Maironio „Lietuva brangi”. Simboliška – tūkstančiai mylių nuo Tėvynės, bet Ji vis vien be galo brangi. Vos kelios valandos automobiliu „žemyn”, ir mes jau „Rožių mieste”– Portlande, kuris šiemet nė kiek ne mažiau lietingas, nei Seattle, bet jame gyvenantys lietuviai savo kaimynams iš „aukščiau” nusileidžia nebent skaičiumi, bet ne tautiškumu.
„Paėmęs į rankas Jūsų minėjimo programą, galiu drąsiai teigti, kad ir Washingtonui būtų ko iš Portlando išmokti”, – drauge su generaliniu konsulu Los Angeles Dariumi Gaidžiu Oregono valstijos lietuvius šventės metu aplankęs LR ambasadorius JAV sostinėje Rolandas Kriščiūnas nevyniojo žodžių į vatą. Jo Ekscelencija kartu su Portlando Latvių centre Lietuvos Nepriklausomybės minėjimui susirinkusiais lietuviais kartu rašė ir Nacionalinį diktantą. Kaip pastebėjo Lietuvos generalinis konsulas D. Darius Gaidys, portlandiečių pasitikrinti savo lietuvių kalbos rašybą susirinko septyniolika, o keliais milijonais daugiau gyventojų galinčiame pasigirti „Angelų” mieste – vienu mažiau. Tačiau, kaip mes puikiai išmokome iš Nemuno krašto krepšininkų laimėjimų – ne kiekybėje esmė, o vienybėje. Juo labiau kad tarp „svetimųjų” gyvenant jos dar daugiau prireikia.
Kaip visus aplinkinius vienyti dirbti Lietuvos labui, galime drąsiai pasimokyti kad ir iš buvusio Lietuvos ambasadoriaus JAV ir Meksikoje Vygaudo Ušacko. ,,Kas galėtų patikėti, kad aš, penkta karta giminėje šimtaprocentinis oregonietis, neturintis nieko bendra su Rytų Europa ir Lietuva, jau dvylikti metai esu Jūsų šalies Garbės konsulas Portlande?! – susirinkusiųjų šypsodamasis klausė plačiai šiose apylinkėse žinomas verslininkas Randy Miller. – Prieš gerą dešimtmetį Pasaulio Reikalų Tarybos (World Affairs Council – angl.) Portlando skyriaus suorganizuotame renginyje pranešimą skaitė ambasadorius Ušackas, kuris savo charizma ir puikiu bendravimo stiliumi kėlė daugelio paskaitoje dalyvavusių susižavėjimą. Po oficialios dalies Vygaudas pakvietė mane išgerti porą bokalų alaus. Kaip žinote, mūsų miestas garsėja puikiomis aludarių tradicijomis! Na ir ką jūs manot, po trečiojo – beje, visai neplanuoto bokalo (paprastai mano limitas – du) aš ir sutikau tapti Lietuvos Respublikos garbės konsulu Portlande, štai jau antras dešimtmetis savo lėšomis reklamuoju Jūsų valstybę, po keliskart į metus skraidau į Washingtoną dalyvauti konsulų suvažiavimuose ir padedu lietuviams Šiaurės Vakarų pakrantėje užmegzti verslo ir mokslo ryšių”.
Žinia, po trumpų, bet taiklių ambasadoriaus ir konsulų bei kitų garbės svečių sveikinimų nebuvo lengva įsiklausyti į grėsmingą politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus prezentaciją Rusijos agresijos tema, tačiau akimirksniu atgijome scenoje išvydę Portlando lituanistinės mokyklėlės „Atžalynas” mokinukus bei jaunųjų vietinių lietuvių talentų pasirodymą. Gražia staigmena tapo Latvių Bendruomenės prezidentės Oregono valstijoje Ilva Metlane asmeninis sveikinimas Portlando lietuviams bei auka „broliukų” veiklai paremti. Tuo tarpu sporto klubo „Lituanica” vadovė Inga Sadaunikaitė-Kozhevnikov jubiliejinio 25-ojo Sausio 13-osios aukoms atminti bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu” Portlande dalyviams įteikė atminimo medalius, gautus iš organizatorių Lietuvoje. Vakaro programą vainikavo iš Čikagos į „Rožių”miestą prieš keletą metų ,,atitekėjusios” Amerikos lietuvaitės Vakarės Rūtos Petroliūnaitės dainų repertuaras. O mūsų „turas” po Lietuvos Nepriklausomybę švenčiančias Š. Vakarų pakrantės bendruomenes nesibaigia – dar lankysimės pas savo kaimynus iš šiaurės, Vancouverio lietuvius Kanadoje.