CENTRAS - Geografija-Rajonai - Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė: ,,Europa turi tapti stipresnė jau dabar”
Prezidentai Barack Obama ir Dalia Grybauskaitė.
Prezidentai Barack Obama ir Dalia Grybauskaitė. (EPA nuotr.)

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė: ,,Europa turi tapti stipresnė jau dabar”

Rosseta Vingevičiūtė-Wilbur. (Specialiai ,,Draugui” iš Washington, DC)

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su darbo vizitu atvyko į Washingtoną, kur JAV prezidento Barack Obama kvietimu dalyvauja Branduolinio saugumo viršūnių susitikime. Pasaulio vadovų susitikimas prasidėjo darbo vakariene Baltuosiuose rūmuose, kur valstybių vadovai aptarė, kaip užkirsti kelią branduolinio terorizmo grėsmėms. Washingtone Prezidentė pasidalino Lietuvos patirtimi stiprinant regiono branduolinį saugumą. Lietuvoje veikiantis Branduolinio saugumo kompetencijos centras yra laikomas pagrindiniu branduolinio saugumo mokymo centru Rytų Europoje, o JAV šio centro veikla pristatoma kaip ypatingos sėkmės istorija.

Branduolinio saugumo viršūnių susitikime dalyvauja 52 valstybių delegacijos, tarp jų ir Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donald Tusk, Jungtinės Karalystės premjeras David Cameron, Lenkijos prezidentas Andrzej Duda, Turkijos prezidentas Recep Erdogan, Ukrainos prezidentas Petro Porošenko, Čilės prezidentė Michele Bachelet, Nyderlandų premjeras Mark Rutte, Kanados premjeras Justin Trudeau, ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Federica Mogherini, kiti valstybių vadovai, Jungtinių Tautų, Tarptautinės atominės energetikos agentūros, Interpolo atstovai.

Lietuvos vadovė dalyvavo ir anksčiau surengtuose Branduolinio saugumo viršūnių susitikimuose 2012 m. Seule ir 2014 m. Hagoje. Darbo vizito Washingtone ivakarėse Prezidentė atsakė į mums visiems rūpimus klausimus.

– Ketvirtasis branduolinio saugumo viršūnių susitikimas turėjo būti paskutinis, bet ar įmanoma priimti lemtingus tarptautinius įsipareigojimus, susitikime nedalyvaujant Rusijai? Juk Rusija ne tik viena pagrindinių branduolinių valstybių, bet ir dalyvauja branduolinės energijos projektuose Irane.

– Rusijos – branduolinės valstybės ir nuolatinės Jungtinių Tautų saugumo tarybos narės – atsisakymas dalyvauti branduolinio saugumo susitikime rodo tikrąjį šios šalies vadovybės veidą. Šiandieninė Rusija negali būti laikoma patikima partnere pasaulio taikai ir saugumui užtikrinti.

Nors Washingtone vyks paskutinis aukščiausio lygio branduolinio saugumo susitikimas, darbai nesustos. Vienas iš tikslų, dėl kurių ir buvo rengiami viršūnių susitikimai – įtvirtinti ilgalaikius valstybių įsipareigojimus branduoliniam saugumui. Tai reiškia, jog prie šių klausimų ir toliau dirbs įvairūs ekspertai, diplomatai, tarptautinės organizacijos.

Iš valstybių taip pat tikimaisi, kad jos tęs bendradarbiavimą regiono mastu. Tą jau kurį laiką daro Lietuva. Mūsų šalies iniciatyva įkurtame Branduolinio saugumo kompetencijos centre užkirsti kelią neteisėtam branduolinių medžiagų panaudojimui mokomi ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos pareigūnai.

– Ar susitikime bus kalbama apie branduolinės jėgainės statybas Baltarusijoje? Ar Vakarų valstybės turi teisę stebėti statybas, ar Lietuva gali savo Vakarų partneriams pasakyti, jog jėgainė Baltarusijoje bus saugi? 

– Vakarų valstybės turi ne tik teisę, bet ir pareigą stebėti, kaip statoma Astravo atominė jėgainė. Baltarusija privalo užtikrinti, jog ši elektrinė atitiktų visus tarptautinius saugumo reikalavimus – iki šiol ji to nesugebėjo padaryti. Nelaimės atveju poveikį pajustų ne tik Baltarusija, bet ir visos Baltijos jūros regiono šalys, todėl tai, kaip ši valstybė laikosi branduolinės saugos, ar ji pajėgi užtikrinti tinkamą jėgainės eksportavimą, yra viso regiono, visos ES saugumo klausimai.

Baltarusijos dėmesį į šias problemas ragina atkreipti ne tik Lietuva, bet ir Estija, Lenkija, kitos regiono šalys, Tarptautinė atominės energetikos agentūra. Europos Sąjunga taip pat siekia, kad Baltarusija atliktų testus, ar statoma elektrinė gali veikti saugiai pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis ir laikytųsi visų Jungtinių Tautų konvencijose nustatytų branduolinių objektų saugos procedūrų.

Černobylio ir Fukushimos nelaimės visam pasauliui parodė, kokia didelę žmonių gyvybių ir sveikatos kainą gali tekti sumokėti už nesaugias atomines jėgaines. Nuolatinis tarptautinis dėmesys atominės statyboms Baltarusijoje yra būtinas, kad ši šalis išsklaidytų abejones dėl projekto saugumo ir poveikio aplinkai. Todėl ši klausimą neabejotinai kelsime ir Washingtono viršūnių susitikime.

– JAV spaudoje apstu komentarų ir straipsnių apie tai, jog ES ant žlugimo ribos: nesuvaldomi pabėgėlių srautai, neatsigaunanti ekonomika. Ką pasakytumėte komentatoriams, kurie pranašauja neišvengiamą ES žlugimą?

– Kone kiekvieną iš krizių, su kuriomis susidūrė Europa, lydėjo kalbos apie ES žlugimą. Tačiau išbandymai atneša ne tik sunkumus, bet ir galimybes.

Ekonominė ir finansų krizė privertė Europą atidžiau vertinti savo ekonomikos būklę, laikytis fiskalinės drausmės ir stengtis gyventi pagal išgales. Buvo sukurti nauji instrumentai, kurie padės išvengti panašios krizės pasikartojimo. Europos šalims pakako politinės valios sutelkti savo pajėgas – ir resursus – tam, kad pagelbėtų didžiausių finansinių sunkumų kamuojamoms šalims. Tai reiškia, jog Europos šalių įsipareigojimas bendromis jėgomis spręsti joms kylančias problemas nėra tušti žodžiai.

Tokio nusiteikimo ir gebėjimo dirbti kartu reikia ir sprendžiant pabėgėlių krizę. Tik šį kartą ES turi atremti išorinius iššūkius. To nė viena valstybė negali padaryti vien tik savo jėgomis, todėl ši krizė kaip tik skatina ES susitelkti.

Vis dėlto, migracija dažnai nepagrįstai įvardijama kaip išimtinai Europos problema, tačiau tai  – pasaulinis iššūkis, kuriam įveikti būtini bendri tarptautiniai sprendimai.

– Ar galima teigti, jog ES išeis iš šitos krizės stipresnė? Kada galima tikėtis krizės pabaigos?

– Ne tik migracijos krizė, bet ir Rusijos agresija Ukrainoje, Europos širdyje vykdomi teroro išpuoliai yra skausmingi priminimai, jog taika ir Europos saugumas – nėra duotybės.

Dėl to Europos Sąjunga turi išmokti ne tik kalbėti apie vertybes, bet ir imtis ryžtingų žingsnių joms ginti. Tai reiškia, jog turime išsaugoti principingą poziciją Rusijos agresijos atžvilgiu ir visomis priemonėmis remti Ukrainą, imtis kokybiškai naujo bendradarbiavimo tarpusavyje ir su tarptautiniais partneriais kovoje su terorizmu, užtikrinti išorinių ES sienų apsaugą, užkirsti kelius į Europą nelegaliems migrantams.

Europa turi tapti stipresnė jau dabar  – tai vienintelis kelias įveikti ją užklupusias krizes.

– Buvote Europos Komisijos narė, dabar esate nacionalinės valstybės vadovė, ar galėtumėte atsakyti, kas 2016 m. Europoje turi didesnius iššūkius – ES institucijų, ar ES valstybių vadovai?

– Iššūkiai visai Europai yra bendri, todėl ir spręsti juos turime kartu. Europos žmonių saugumas ir gerovė yra visų – valstybių ir ES institucijų  –  interesas.

– Kaimynės Lenkijos Vyriausybė po teroro išpuolių Briuselyje pareiškė atsisakanti priimti pabėgėlius, nors buvusi Lenkijos Vyriausybė sutiko su ES nustatyta kvota. Ar gali būti, jog Lietuva irgi pasielgs taip pat? Kokia yra Lietuvos pabėgėlių kvota, ir kur juos numatoma įkurti?

– Lietuva įsipareigojo priimti 1 105 pabėgėlius per dvejus metus ir šio įsipareigojimo laikysis. Į mūsų šalį jau atvyko pirmieji iš Graikijos perkelti pabėgėliai. Kelis mėnesius jie praleis Pabėgėlių priėmimo centre, o vėliau persikels į vieną iš savivaldybių. Siekiame, jog į Lietuvą atvykę žmonės kuo greičiau įsilietų į visuomenę, pradėtų gyventi savarankiškai, mokytis ir dirbti.

Lietuva supranta savo atsakomybę padėti nuo karo bėgantiems žmonėms. Tačiau tai, kaip sėkmingai pabėgėliai integruosis mūsų šalyje, didele dalimi priklauso ir nuo jų pačių noro gyventi visavertį gyvenimą Lietuvoje.

– Dažnai griežtai kritikuojate Rusiją, bet neatrodo, kad sulaukiate palaikymo ir ypač iš Vakarų Europos valstybių vadovų, ar tik mes tos paramos nematome?

– Lietuva nekritikuoja Rusijos, bet įvardija daiktus jų tikraisiais vardais. Rusijos agresija Ukrainoje, Krymo aneksija, tarptautinių sutarčių laužymas, kibernetinės ir informacinės, oro antskrydžiai prieš civilius gyventojus Sirijoje išsklaidė Europos šalių iliuzijas, dėl Rusiją valdančio režimo ir jo ketinimų.

Lietuva ir kitos regiono valstybės jaučia partnerių palaikymą. Rusijai taikomos tarptautinės sankcijos, o NATO vis daugiau investuoja į mūsų regiono saugumą. NATO viršūnių susitikime, kuris šią vasarą vyks Varšuvoje, drauge su kitomis regiono valstybėmis sieksime, jog Aljansas sustiprintų atgrasymo priemones, dislokuotų dar daugiau Aljanso karių ir kovinės karinės technikos.

Be abejo, šalies saugumą stipriname ir patys. Sukūrėme nacionalines greitojo reagavimo pajėgas, atnaujiname karinę techniką, o šiais metais tarnybą pradės antroji šauktinių karta, kurioje – jau daugiau nei 2 000 savanorių.

– Ar yra kažkas, ko norėtumėte paprašyti JAV lietuvių?

– JAV lietuviai turi labai gražią ir stiprią bendruomenę, kuri per visus okupacijos metus puoselėjo laisvės siekį, buvo mūsų ramstis sunkiausiu metu. Šiandien labai svarbu, kad išlaikytumėte tvirtą ryšį su Lietuva ir išliktumėte tokiais pat aktyviais mūsų šalies ambasadoriais, kokiais buvote iki šiol.

Kiekvienas lietuvis, kur jis begyventų, yra svarbus. Jūsų sėkmė yra visos Lietuvos sėkmė.