CENTRAS - Istorija - Lietuvos sporto muziejuje – ir išeivijos pasiekimai
Sporto muziejus
Sporto muziejuje – daug įdomių eksponatų. (A. Vaškevičiaus nuotraukos)

Lietuvos sporto muziejuje – ir išeivijos pasiekimai

ALGIS VAŠKEVIČIUS.

Taurė
Įspūdinga taurė Šaulių sąjungos 20-mečiui.

Pačiame Kauno senamiestyje, visai šalia Rotušės veikia Lietuvos sporto muziejus, šiemet švenčiantis 25-ąsias įkūrimo metines. Tai vienintelis toks muziejus Lietuvoje, kurio fonduose sukaupta apie 30 tūkstančių eksponatų, o jo salėse galima išvysti tik dalį jų – maždaug tūkstantį. Čia galime sužinoti daug įdomių faktų apie Lietuvos sporto istoriją, o nemažas dėmesys skiriamas ir išeivijos sportui.

Muziejus įsikūręs senove alsuojančiuose pastatuose, kur kažkada veikė sandėliai. Po daugybės prašymų, derinimų ir kreipimųsi Lietuvos sporto visuomenei pavyko pasiekti, kad čia būtų atidarytas toks muziejus, kuriam jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja buvęs sportininkas, treneris, Kauno miesto kūno kultūros ir sporto komiteto vadovas Pranas Majauskas. Net ir būdamas solidaus amžiaus, jis pilnas naujų idėjų ir sumanymų. Jo kabineto sieną puošia originalus 1938-ųjų tautinės Lietuvos olimpiados, surengtos tuo metu į Lietuvą grįžusių, ne vieną sporto šaką atvežusių išeivių iniciatyva plakatas.

Muziejaus darbuotojai didžiuojasi, kad būtent čia lankydamasis Valdas Adamkus apsisprendė ir paskelbė kandidatuosiantis į Lietuvos Prezidentus. Muziejuje yra daug labai įdomių eksponatų, susijusių su šio Prezidento vardu. Turbūt patys įdomiausi – tai V. Adamkaus dovanotas bilietas į 1939 metų gegužės mėnesį Kauno sporto halėje vykusias Europos vytų krepšinio čempionato rungtynes bei paties Prezidento iškovoti medaliai.

A. Sabonio marškinėliai.
A. Sabonio marškinėliai.

Keturis medalius už pasiekimus šuolių į aukštį bei į tolį varžybose, taip pat bėgant 100 metrų ir estafetėse keturi po šimtą metrų V. Adamkus iškovojo Pavergtųjų Europos tautų olimpiadoje, kuri vyko Vokietijos Niurnbergo mieste 1948 metų liepos 30 – rugpjūčio 1 dienomis. Joje dalyvavo sportininkai iš 11 šalių. Gražiai įrėmintus medalius Prezidentas nutarė padovanoti šiam muziejui, kuriame apdovanojimai su nuotrauka iš jų įteikimo rodomi garbingoje vietoje, prie pat įėjimo.

Muziejaus ekspozicijoje galima išvysti dar vieną V. Adamkaus dovaną – jo geltonąjį 2000-ųjų metų olimpiados Sydnėjuje lagaminą. Daug įdomių eksponatų muziejui yra dovanoję ir ilgametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovas Artūras Poviliūnas, pasaulyje žinomi sportininkai Arvydas Sabonis, Modestas Paulauskas, Gintautas Umaras, Romas Ubartas, Virgilijus Alekna, Vida Vencienė, Lina Kačiušytė bei daugelis kitų.

Šiandien čia eksponuojama jau beveik šimtametė Lietuvos sporto istorija suskirstyta atskiromis sporto šakomis. Pati pirmoji salė yra skirta kultūrizmui, kuris Lietuvoje mini savo 50-metį. Toliau – krepšinis, dviračių sportas, bėgimas, buriavimas, irklavimas, ledo ritulys ir kiti žiemos sportai.

Skaičiai tikrai įspūdingi – nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki šiandien Lietuva turi daugiau kaip 4 000 Europos ir pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse medalius pelniusių ir taip Lietuvą garsinančių sportininkų. Muziejaus stenduose – jų pačių dovanoti medaliai, taurės, diplomai batai, pačiūžos, marškinėliai, ietys, dviračiai, plakatai. Kai viską matai vienoje vietoje, gali tik pasidžiaugti, kiek puikių, Lietuvos vardą garsinančių sportininkų turėjome anksčiau ir turime dabar.

Lietuvos sporto metraštis
Odoje išdegintas Lietuvos sporto metraštis.

Tarp pačių įspūdingiausių eksponatų muziejuje – odinis Lietuvos sporto metraštis, kurio ilgas tekstas išdegintas odoje. Jis buvo sukurtas 1988 metais, kai tuomečio Kauno dailės kombinato vadovai už istorinį darbą paprašė daug pinigų, ir tada būsimasis direktorius P. Majauskas su bendražygiais susirado Žaliakalnyje gyvenusią sentikių šeimą, kuri metraščio tekstą kruopščiai išdegino per trumpą laiką.

Muziejaus darbuotojai, paklausti, kokie eksponatai labiausiai domina ir vyresnius, ir jaunesnius lankytojus, įvardija krepšiniui skirtą stendą, kuriame galima pamatyti Kauno „Žalgirio” krepšininkų 1986 metais Buenos Airėse iškovotą tarpkontinentinę R. W. Jones taurę, 1999 metų Eurolygos čempionų taurės kopiją, 2011 metų Europos krepšinio čempionato medalius bei kitus apdovanojimus.

P. Mikuličiaus diržas.
P. Mikuličiaus diržas.

Čia yra ir Lietuvos krepšinio legendos A. Sabonio 11 numeriu pažymėti marškinėliai iš 1996 metų Atlantos olimpinių žaidynių su visų Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjų parašais. Po šių olimpinių žaidynių marškinėlius į muziejų atvežęs krepšininkas jame lankėsi pirmą kartą ir buvo nustebintas eksponatų gausos bei įdomios ir išsamios mūsų sporto istorijos pristatymo.

Įdomūs ir kitų sporto šakų eksponatai – mūsų dailiojo čiuožimo atstovo Povilo Vanago, su Margarita Drobiazko dalyvavusio ne vienose pasaulio ir Europos pirmenybėse bei olimpinėse žaidynėse pačiūžos, Lietuvos atstovų Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygoje Dainiaus Zubraus marškinėliai bei lazda ir Dariaus Kasparaičio palinkėjimai, disko metiko Virgilijaus Aleknos marškinėliai, mūsų olimpiečių aprangos pavyzdžiai bei daugelis kitų.

Krepšininkų apdovanojimai.
Krepšininkų apdovanojimai.

Čia galima pamatyti ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių klubo San Jose, California 1978 metais dovanotą prizą plaukimo čempionei Linai Kačiušytei. Kitame stende – JAV lietuvių sporto komiteto dovanota įspūdinga taurė Šaulių sąjungos 20- mečio proga krepšinio turnyro nugalėtojui. Šią taurę išsaugojo krepšinio trenerio Mykalojaus Zaroskio šeima.

Stendas, skirtas išeivijos sportinei veiklai.
Stendas, skirtas išeivijos sportinei veiklai.

Atskiras stendas muziejuje skirtas ir išeivijos sporto apdovanojimams. Čia galima pamatyti taurę, skirtą Lietuvos- Amerikos lietuvių krepšinio varžybų 1959 metais nugalėtojui, nuotraukas, primenančias garsųjį tenisininką Vitą Gerulaitį, dešimtųjų Šiaurės Amerikos lietuvių sporto žaidynių apdovanojimus, daug kitų medalių, diplomų, nuotraukų.

Atskirame muziejaus pastate visą aukštą užima lygiai prieš metus duris atvėrusi ekspozicija, skirta Lietuvos bokso legendai, ringo džentelmenui Algirdui Šocikui atminti. Čia galima pamatyti ir garsiojo boksininko apdovanojimus, ir asmeninius daiktus, kitus eksponatus, susijusius su Lietuvos bokso istorija. Iš tolo akis patraukia įspūdingas Australijos bokso čempiono Prano Mikuličiaus (1929–1991) diržas.

Dar vienas muziejaus aukštas skirtas ir glaudžiai su sporto susijusio lietuviško cirko istorijai – tai unikali Jadvygos ir Jono Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. Tai vienintelis cirko muziejus Lietuvoje, kuriame taip pat saugoma daug įdomių dokumentų, nuotraukų, afišų, spaudos iškarpų apie lietuvišką cirką.

Lietuvos sporto muziejus nuolat rengia seminarus, konferencijas, švietėjiškus renginius, jį nuolat lanko jaunimas, čia demonstruojama dokumentinė vaizdo medžiaga apie sporto renginius, vykusius tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, sovietmečiu ir mūsų laikais. Lankytojų ypač pagausėja vasarą, kai į muziejų užsuka daug mūsų tautiečių iš užjūrio, norinčių susipažinti ir pasidžiaugti turtinga Lietuvos sporto istorija.