CENTRAS - Istorija - Linkėjo „Draugui” gyvuoti dar 110 metų
Šių metų pokylio akimirka. (Jono Kuprio ir Audronės Kižytės nuotraukos)

Linkėjo „Draugui” gyvuoti dar 110 metų

Rimas Černius.

„Draugo” spaudos balius.

Sekmadienį, 2019 m. spalio 27 d. Banys šeimos salėje Pasaulio lietuvių centre Lemonte, „Draugo” laikraštis surengė metinį pokylį, pavadintą „Draugo” spaudos baliumi. Šventės organizatoriams tą pavadinimą „padiktavo” internete surastas „RCA Victor” plokštelių bendrovės išleistos senovinės vinilinės plokštelės atvaizdas. Šioje plokštelėje įrašyta Antano Šabaniausko daina „Spaudos baliaus valsas”. Taip buvo pavadintas ir „Draugo” pokylio dalyviams skirtas koncertas, o jo metu nuskambėjo ir ši nepamirštama smagi daina.

Šventės vedėja žurnalistė, rašytoja Vilma Kava priminė, kad pirmutinis spaudos balius vyko Kaune 1929 metais, taigi prieš 90 metų. Tačiau be pert­raukos leidžiamas „Draugo” laikraštis gyvuoja kur kas ilgiau – šiemet jam sukako 110 metų. Šiai gražiai sukakčiai surengto pokylio salė buvo pilna: susirinko apie 250 svečių – „Draugo” skaitytojų, draugų ir bičiulių.

Žodis kuria pasaulį

Kunigas Algis Baniulis, sakydamas invokaciją, pabrėžė žodžio galią. Juk Dievas sutvėrė visą pasaulį žodžiu „tebūnie”. Tad ir spauda, skleisdama savo žodžius skaitytojams, tarsi prisideda prie pasaulio kūrimo. Kunigas prašė Dievo palaimos „Draugo” redaktoriams, žurnalistams, bendradarbiams ir skaitytojams, palaimino vaišių stalus. Šventės dalyviai gardžiavosi Audros Januškienės „Bravo Bites” bendrovės pagamintais pietumis. Virtuvės šefės staigmena svečiams – nedideli tortai, ant kurių puikavosi baltojo šokolado puošmenos su užrašu „Draugas”.

Stalų puošmena – tortai su baltojo šokolado „medalionais”.

„Draugo” sveikintojai iš tribūnos negailėjo gerų palinkėjimų ir padėkos žodžių. Kai kurie iš jų linkėjo garbaus amžiaus laikraščiui gyvuoti dar 110 metų. Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius priminė, kad ir jis pats savo karjerą pradėjo kaip žurnalistas, rašydamas straipsnius žurnalui „Karys”. Jis sakė gerai suprantąs, koks atsakingas, įtemptas ir svarbus yra žurnalistų darbas. Gen. konsulas linkėjo laikraščio darbuotojams toliau tęsti svarbų darbą, o redaktoriams žvelgti į ateitį ir pakviesti, sudominti daugiau jaunų žmonių, kurie imtųsi rašyti „Draugui” .

Sveikinimo žodį tarė Lietuvių Fondo (LF) valdybos pirmininkas Tauras Bublys. Jis pabrėžė, kad LF kasmet remia „Draugą”, o per paskutiniuosius penkerius metus garbingo amžiaus sulaukusį leidinį parėmė 100,000 dol. suma. Nemaža šių pinigų dalis buvo skirta didžiuliam ir svarbiam projektui – nuo 1909 metų leidžiamo laikraščio suskaitmeninimui, jo perkėlimui į virtualią erdvę.

Sveikinimą ir dovaną „Draugui” įteikė R. Butkus (k.), priėmė vyr. redaktorė R. Lapas.

„Draugą” sveikino Lietuvių šaulių sąjungos išeivijoje (LŠSI) atstovė Regina Butkus. Ji ypač laikraščio vyr. redaktorei Ramunei Lapas už pagalbą organizuojant Baltijos kelio 30-metį. Sąjungos vardu R. Butkus įteikė dovaną – LŠSI 100 metų sukakties ženklą ir marškinėlius.

Mecenatui – padėka ir bučkis

Padėkos žodžius skaitytojams ir rėmėjams tarė dvi moterys – ilgametė Draugo fondo pirmininkė Marija Remienė ir dabartinė pirmininkė Ramunė Račkauskienė. Jos abi įteikė pažymėjimą dosniam „Draugo” mecenatui Donatui Janutai, kuris ir šiais metais pagerbė šventės rengėjus ir į pokylį atvyko net iš Californijos. Pakviestas į sceną ir atsiėmęs pažymėjimą, Donatas Januta šmaikščiai pasiskundė: „Štai stovi dvi gražios Draugo fondo moterys, tačiau nė viena manęs nepabučiavo.” Tą pačią akimirką skriaudą atlygino programos vedėja Vilma Kava, kuri D. Janutai padovanojo bučkį.

„Draugo” mecenatui D. Janutai dėkojo Draugo fondo pirmininkė R. Račkauskienė (v.) ir buvusi ilgametė vadovė M. Remienė.

Draugo fondo pirmininkės taip pat viešai pagerbė ilgametį laikraščio bendradarbį, korespondentą dr. Romualdą Kriaučiūną, kuris straipsnius bei komentarus „Draugui” pradėjo rašyti 1958 metais ir iki šiol teberašo, už savo darbą neimdamas jokio honoraro. R. Kriaučiūnas į šventę atvykti negalėjo, bet atsiuntė savo smagiai surašytą padėkos laišką, kurį perskaitė „Draugas News” redaktorė Vida Kuprytė.

Paskutinis trumpą sveikinimo kalbą pasakė Pasaulio lietuvių centro (PLC) tarybos pirmininkas Jurgis Riškus. Jis pasidžiaugė PLC bendravimu su „Draugu” ir Draugo fondu. Šio fondo pirmininkė Ramunė Račkauskienė dalyviams priminė, kad Draugo fondo narių susirinkimas vyks PLC sekmadienį, lapkričio 10 d., po šv. Mišių.

Iš k.: Pokylio svečiai Linas ir Dalia Sadauskai su šventės vedėja Vilma Kava.

Svečių genetinis kodas – „Draugo” mylėtojai

Vilma Kava padėkojo visiems pokylio dalyviams, išvardindama organizacijas, fondus, kurių atstovai atvyko į šventę. Ypač ji padėkojo tiems, kurie į šventę atvyko iš toli. Tarp jų buvo Lietuvos Vyčių draugijos pirmininkė Regina Juškaitė-Švobienė, kuri „Drauge” dažnai parašo apie šios organizacijos veiklą.

Vyr. redaktorė Ramunė Lapas iš tribūnos padėkojo visiems laikraščio darbuotojams, korespondentams, savanoriams. Ji suintrigavo popietės svečius savo paskaičiavimais, kurie padėjo nustatyti pokylio salės dalyvių genetinį kodą. Išvada: net ir skirtingų tautybių žmonės, susirinkę į šią šventę, yra šimtu procentų Lietuvos patriotai ir „Draugo” mylėtojai bei rėmėjai.

„Draugas News” redaktorė Vida Kuprytė pasidžiaugė, kad jos redaguojamas laikraštis jau yra šešiametis ir, būdamas mažasis „Draugo” broliukas, noriai mėgdžioja savo vyresnėlį brolį. Redaktorė Kuprytė taip pat angliškai kreipėsi į pokylio angliakalbius dalyvius ir juos pasveikino. Ji pažadė­jo, kad „Draugas News” toliau gyvuos ir klestės.

„Draugo” pirkinių krepšelis patiko Astai Čuplinskienei.

„Lithuanian Heritage” redaktorius dr. Jonas Daugirdas skatino visus pokylio dalyvius artėjančių Kalėdų proga prenumeruoti „Draugas News” ir „Lithuanian Heritage” savo lietuviškai nekalbantiems pažįstamiems, draugams, giminėms, nes padovanoti daiktai neretai ilgiems metams „dingsta” stalčiuose, o spaudos leidinys būtų reikšminga ir vertinga kalėdinė dovana.

Padėkojo darbuotojams ir savanoriams

Šventės vedėja išvardino žmones, kurie savo darbu prisideda prie „Draugo” gyvavimo ir klestėjimo. Ji paminėjo „Draugo” administratorių Vytą Stanevičių, administracijos darbuotojas Silviją Krumplienę, Ritą Rašymienę ir Audronę Kižytę. Taip pat atkreipė dalyvių dėmesį į Kuprių ir Daugirdų šeimas. Advokatas Saulius Kuprys yra Draugo tarybos narys, jo sesuo Vida Kuprytė yra „Draugas News” redaktorė, o brolis Jonas Kuprys jau 40 metų dirba „Drauge” kaip techninis redaktorius ir fotografas. Dr. Jonas Daugirdas yra „Lithuanian Heritage” redaktorius, o jo žmona dr. Ona Daugirdienė šiame darbe yra jo dešinioji ranka.

Dvi savanorės Astos: Šidlauskas (k.) ir Kazlauskienė, kurios dabar rūpinasi „Draugo” kalendoriumi.

Vilma Kava atskleidė, kad yra būrelis Lietuvoje gyvenančių žurnalistų, kurie bendradarbiauja su „Draugu”, rašydami straipsnius, prisidėdami prie   internetinės laikraščio svetainės kūrimo darbų.

Buvo padėkota ypatingiems žmonėms – „Draugo” savanoriams. Tai Vidos Sakevičiūtės vadovaujamas savanorių moterų būrelis. Jos jau kurį laiką renkasi kartą per savaitę ir dirba rūšiuodamas bei registruodamas „Draugo” knygyne esančias knygas. Savanorių dėka netrukus bus galima internete rasti knygų sąrašą, o iš jo pasirinktas knygas užsisakyti.

Pokylio vedėja ypač pasidžiaugė ir dviem naujomis savanorėmis – tai As­ta Kazlauskienė ir Asta Šidlauskas, kurios sutiko atgaivinti „Draugo” renginių kalendorių. Padėkota ir „Kunigaikš­čių užeigos” šeimininkui Andriui Bučui, šventei padovanojusiam lietuviškų šakočių. Pokyliui baigiantis, kiekvienas svečių stalas gavo po šakotį.

Pažadėjo dainuoti 110 dainų

Ypatingą meninę programą atliko trys muzikai: vargonininkas, chorvedys, kompozitorius ir pianistas Ričardas Sokas, solistė Agnė Giedraitytė ir smuikininkė Lilija Sadauskaitė. Ričardas Sokas neseniai grįžo iš Lietuvos, kur jis su Šiaulių valstybiniu choru „Polifonija” įrašė savo adventines ir kalėdines giesmes, o tarptautinio festivalio CANTAT atidaryme Šiaulių miesto katedroje dirigavo chorui savo sukurtą gies­mę „Tėve mū­sų”.

Dainininkė Agnė Giedraitytė su mama fotografavosi prie „Dievo paukštelių” instaliacijos.

Aštuoniolikmetė solistė Agnė Giedraitytė taipogi neseniai išleido savo trečią dainų albumą, kurį ji paruošė kartu su kompozitoriumi Kęstučiu Daugirdu. Ričardas Sokas buvo meninės programos akompaniatorius, dainininkas ir šmaikštus jos vedėjas.

Jis pajuokavo, kad „Draugo” 110 metų jubiliejaus proga reikėtų atlikti 110 dainų – kiekvieniems leidimo metams po vieną. Žinoma, tiek dainų nebuvo. Tačiau trys atlikėjai, tarsi keliaudami laiku, susirinkusiems padovanojo programą, kurioje skambėjo dainos, skirtingais Lietuvos istorijos laikotarpiais jaudinusios lietuvių širdis.

Ypatingai skaidriai nuskambėjo pir­moji daina – „Mano meilės giesmė”. Ją atliko Agnė Giedraitytė ir Ričardas Sokas, o jiems smuiku pritarė Lilija Sadauskaitė. Tas dviejų balsų ir dviejų instrumentų (elektroninio pianino ir smuiko) sąskambis lydėjo visą koncer­tą ir sukūrė labai gražią dainų pynę. Į senuosius spaudos balių laikus klausytojus sugrąžino daina „Spaudos baliaus valsas” ir Aleksandro Dolskio „Palangos jūroj”. Tango ir bossa nova šokių ritmus atkūrė dainos „Paskutinį sekmadienį” ir „Vėjas man pasakė”. Patriotinius jausmus vėl pažadino ir partizanų daina „Palinko liepos šalia kelio” ir daina „Tėvynė”. Sėkmingai solistai atliko anglišką dainą „All the Way” ir lietuvišką smagiai nuskambėjusią „Juodas garvežys”. Koncertą užbaigė patriotinė daina „Europos vidury”.

Pokylis baigėsi aukcionu ir loterija. Aukcionui dailininkė Rimgailė Jonynaitė-Zotovienė padovanojo savo paveikslą „Magnolija”, Alė Elena Namikienė – pačios sukurtą tradicinį lietuvišką šiaudinį sodą, o dr. Romualdas Povilaitis paaukojo gintarinį kryžių. Energingoji Vilma Kava aukcionui pati iškepė du kepalus nuostabaus skonio sėklomis pagardintos bemielės duonos. Pokylio salę ir stalus puošė Maironio lituanistinės mokyklos mokytojos Živilės Ramašauskienės ir jos talkininkių iškarpyti tautinių spalvų paukšteliai.

Šių metų šventės naujiena – pagaminta naujų pirkinių krepšelių su menišku užrašu „Draugas” bei žaismingų lipdukų „draugaukime”, kurių galėjo įsigyti svečiai.

Programos atlikėjai (iš k.) A. Giedraitytė, R. Sokas ir L. Sadauskaitė muzika ir dainomis tarsi pasakojo Lietuvos istoriją.
Pokylio akimirka.
250 svečių aptarnavusi virtuvės komanda.
„Dievo paukštelių” instaliacija.