Marijampolėje – fotografo Algimanto Kezio „Išeivių portretai”

Algis Vaškevičius.

Balandžio 2-ąją Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos mažojoje salėje atidaryta žinomo  fotografo, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kultūros veikėjo Algimanto Kezio fotografijų paroda „Išeivių portretai”. Tai išties malonus netikėtumas, nes parodos atidaryme dalyvavęs Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis sakė, jog tai turbūt pirmasis kartas Lietuvoje, kai surengta A. Kezio portretų paroda – šis fotografas labiau visiems žinomas kaip urbanistinių erdvių, architektūros statinių fiksuotojas, kuris parengė ir išleido apie keturiasdešimt meno albumų, knygų.

Tokią parodą, kuri skirta 2019 metais minimiems Pasaulio lietuvių metams surengti atsirado galimybė, kai Lietuvos fotomenininkų sąjunga atvėrė savo archyvus ir suteikė marijampoliečiams bei miesto svečiams unikalią galimybę išvysti originalius Algimanto Kezio darbus – 23 lietuvių išeivių portretus, sukurtus 1961–1966 metais. 

„Pasaulis yra pilnas grožio ir prasmės, tad jo užteks visiems. Tik reikia jį atrasti, juo grožėtis ir savaip transformuoti. Koks yra tas ‘savaip’, toks turi būti ir kelio pasirinkimas. Ma­no kelias – tai lyg kokio keliauninko, kurį žavi saulėlydžiai, šešėliai, atspindžiai, kartais ir veidai. Savo nuotraukose nieko nebandau įrodinėti, nieko nereklamuoju, tik dalinuosi džiaugsmu, kad atradau grožio spindulį kurioje nors žemės kertelėje” – šie A. Kezio žodžiai buvo panau­doti parodos pristatymui.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas G. Česonis parodos „Išeivių portretai” atidaryme pabrėžė A. Kezio lietuviškumą, tai, kad jis visada ir visur pabrėždavo esąs lietuvis ir tuo labai didžiavosi. Pasak G. Česonio, labai simboliška, jog būtent Marijampolėje dabar rodomi garsiojo kraštiečio beveik nežinomi darbai.

„Artimi žmonės jį vadino Kezimantu, ir šis vardas jam buvo labai prigijęs. Fotografas bendravo su daugybe įvairiausių žmonių, jam visada labai svarbu buvo menas, kūryba. Garsieji urbanistiniai jo ciklai gerai žinomi visuomenei, meno mylėtojas, bet būtent portretų paroda  iš mū­sų Fotomenininkų sąjungos archyvo, kuriame iš viso saugome apie 30 tūkstančių kūrinių,  Lietuvoje dar niekur nebuvo rodyta”, – sakė G. Česonis.

Jis prisiminė, jog prieš A. Kezio mirtį jį spėjo aplankyti garsus Lietuvos fotografas Romualdas Požerskis ir Vytauto Didžiojo universiteto docentas, fotografijos teoretikas Tomas Pabedinskas, kurie tarėsi, kad visa A. Kezio kūryba sugrįžtų į Lietuvą. Pasak G. Česonio, gimtojoje šalyje tikrai yra daug jo darbų, kurie dar laukia išsamesnio tyrinėtojų dėmesio.

Svečias atkreipė dėmesį, kad parodoje „Išeivių portretai” demonstruojamos nespalvotos nuotraukos, kurios išsiskiria savo šviesotamsos atspindėjimu, psichologiniu gyliu. Ne vieno portreto fone matosi ir architektūrinės detalės, gamtos fragmentai.

Parodoje galima pamatyti garsiojo JAV lietuvių operos solisto Stasio Baro,  beje, A. Kezio kraštiečio iš Vilkaviškio rajono 1966 metais Čikagoje darytą portretą, Miunchene 1963 metais užfiksuotą rašytoją, menotyrininką, Oskaro Milašiaus kūrybos tyrinėtoją literatūros kritiką Joną Grinių, Čikagoje 1963 metais nufotografuotą kompozitorių Bruno Markaitį,  Vokietijos mieste Kionigšteine 1962 metais užfiksuotą rašytoją Romą Spalį (tikroji pavardė Romualdas Giedraitis).

Čia ir Čikagos Jaunimo centrui nuo 1957 iki 1967 metų vadovavęs Jonas Kubilius, kurį A. Kezio fotokamera užfiksavo 1963 metais Čikagoje, ir vos prieš metus miręs skulptorius Petras Aleksa (tikroji pavardė Aleksandravičius), kuris 1967–1971 metais buvo M. K. Čiurlionio galerijos Čikagoje direktorius, nuo 1976-ųjų – Amerikos lietuvių bibliotekos leidyklos Čikagoje vedėjas ir dailininkas, 1989–1991 metais – JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) Kultūros tarybos narys, kuriam 2008 metais buvo įteikta JAV LB Dailės premija.

Įspūdinga ir nuotrauka, kurioje užfiksuotos dvi išskirtinės JAV lietuvių kultūros asmenybės – aktorė Nijolė Martinaitytė-Nelson ir aktorius bei dailininkas Jonas Kelečius – ji sukurta Čikagoje 1964 metais. Parodoje ir garsiojo lietuvių dailininko, Prancūzijoje gyvenusio Prano Gailiaus Paryžiuje 1962 metais užfiksuota nuotrauka – didžiulė šio dailininko darbų retrospektyva tik ką kelis mėnesius buvo eksponuojama Mykolo Žilinsko dailės galerijoje Kaune ir sulaukė didelio pasisekimo. 

Parodos nuotraukose – ir muzikė, chorvedė, solistė Alice Salaveičikaitė-Stephens, New Yorke 1965 metais užfiksuotas fotografas Vytautas Maželis, kompozitorius profesorius Juozas Žilevičius, skulptorius Antanas Mončys, dailininkai Vytautas Kasiulis, Česlovas Janušas, Viktoras Petravičius, aktorius, skaitovas ir režisierius Algimantas Dikinis – jį A. Kezys užfiksavo 1964 metais Čikagoje skaitantį Kristijono Donelaičio „Metų” ištrauką bei kitos išskirtinės asmenybės. 

Rengdama šią parodą daug darbo įdėjo ir organizaciniais reikalais rūpinosi bibliotekos darbuotoja Loreta Skinkienė, rinkusi informaciją apie portretuose užfiksuotas asmenybes ir pristačiusi šią parodą lankytojams. G. Česonis užsiminė, jog Fotomenininkų sąjungos archyve dar yra ir daugiau A. Kezio da­rytų portretų.

A. Kezys gimė 1928 metais Vištytyje, Vilkaviškio apskrityje. Pradžios mokyklą jis pradėjo lankyti Kybartuose, baigė Vilniuje. Prieš šeimai pasitraukiant į Vakarus 1944 metais, jis buvo baigęs Vilniaus III gimnazijos penkias klases.

Atsidūręs Vokietijoje, A. Kezys 1949 m. bai­­gė Diepholzo lietuvių gimnaziją, o į Jungti­nes Amerikos Valstijas atvyko 1950-aisiais. Jis įstojo į Jėzuitų ordiną ir 1961 m. buvo įšven­tintas kunigu. Priklausydamas lietuvių jėzuitų provincijai A. Kezys darbavosi tarp lietuvių Čikagoje ir kituose Amerikos miestuose. Čikagoje jis įsteigė Lietuvių fotoarchyvą, Amerikos lietuvių bibliotekos leidyklą, keletą metų vadovavo Jaunimo centrui Čikagoje, redagavo ir leido knygas bei fotoalbumus. A. Kezys mirė 2015 metais Bostone.

Fotografijos menu jis susidomėjo dar būdamas studentas, apie 1958 metais, o 1964-aisiais pradėjo  rengti  personalines  fotografijų   paro-das Čikagos  Čiurlionio galerijoje  ir  kitose  lietuvių  kolonijose. 1965 m. buvo pakviestas eksponuo­ti savo darbus Čikagos  me­no  institute, o po to ir kituose žymesniuose meno centruose Amerikoje,  Europoje  ir net To­limuosiuose Rytuose.  Tų parodų buvo sureng­ta  daugybė, jis dar sukūrė ir  dokumentinių filmų apie lietuvių išeivijos žymius asmenis, kultūros įvykius.

1991 metais už fotografijos meną A. Keziui buvo paskirta JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos premija; 1992 metais jis tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės nariu, 1994 metais Tarptautinė meninės fotografijos federacija (FIAP) jam suteikė fotografo (AFIAP) garbės vardą. 1999 metais A. Kezys buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.