CENTRAS - Kultūra - Menininkai iš Didžiosios Britanijos ir Amerikos vėl išjudino Marijampolę
Dailininkas R. Bartkus – „Malonny” įkvėpėjas ir siela.
Dailininkas R. Bartkus – „Malonny” įkvėpėjas ir siela. (Organizatorių nuotr.)

Menininkai iš Didžiosios Britanijos ir Amerikos vėl išjudino Marijampolę

Algis Vaškevičius.

Marijampolėje neseniai surengtas tradicinis, penktasis meno simpoziumas „Malonny”( MArijampolė-LONdonas-New York), kurio pagrindinis organizatorius – Vilniuje gimęs ir jau daug metų Jungtinėse Amerikos Valstijose, New Yorke gyvenantis lietuvių menininkas Ray (Rimvydas) Bartkus. Jau penktą vasarą iš eilės vykęs įspūdingas renginys šiemet buvo ypatingas, nes Marijampolė 2018 metais yra paskelbta Lietuvos kultūros sostine.

Dar iki prasidedant šiam marijampoliečių ir ypač jaunimo mėgstamam renginiui buvo paskelbtas konkursas vienai didelei sienai ant miesto centre esančios R. Stankevičiaus pagrindinės mokyklos papuošti. Konkurso organizatoriai net nesitikėjo, kad sulauks tokio susidomėjimo – buvo pasiūlyta net 20 idėjų, iš kurių rengėjai atsirinko 23 metų marijampoliečio Igno Vieversio eskizą „Do what you can’t” („Daryk, ko nega­li”) – tai žaidimų lentos idėja.

J. Woodbury papuošė vieną sieną papildomais langais.
J. Woodbury papuošė vieną sieną papildomais langais.

Ignas Londone mokėsi kompiuterinių žaidimų dizaino, o „Malonny” projektas jam leido papuošti gimtąjį miestą. Jo darbas „Do what you can’t” – spalvotas ir žaismingas, jame gausu jaunimui atpažįstamų ženklų, kompiuterinių žaidimų veikėjų. Darbas kviečia jaunus žmones maištauti, nepaklusti taisyklėms, daryti tai, ko jiems patiems norisi, o ne laikytis status quo. Simboliška, kad toks darbas nutapytas ant mokyklos sienos.

„Malonny” renginius organizavusios viešosios įstaigos „Sveikatingumo idėjos” direktorius Andrius Jasinskis džiaugėsi, kad penktasis meno simpoziumas atnešė naujų suvokimų ir įtvirtino jau seniau aptartas tendencijas: „Nuostabu, kad konkurso laimėtojai, kurie nuo pirmų meno simpoziumų metų savanoriavo, šiemet patys ėmėsi ambicingo ir labai didelio tapybos projekto ir jį įgyvendino.

Vietos bendruomenė įsitraukė į visą procesą labai aktyviai: nuolatos lankė tapančius menininkus, daugiau kaip 50 jaunų žmonių kasdien savanoriavo projekte. Mes jaučiame didelę sinergiją su vietos bendruomene. Tikiu, kad tiek asmeniniame, tiek profesiniame savanorių gyvenime ši patirtis paliks dideles žymes”, – sakė jis.

Simpoziumas prasidėjo seniausio Lietuvoje Marijampolės cukraus fabriko patalpose, kur garsus Londono menininkas, avangardinės muzikos kūrėjas Fast Forward, viešėjęs Marijampolėje jau antrą kartą surengė performansą „Penki”. Renginio apšvietimu rūpinosi pasaulyje gerai žinomas šviesos dizaineris Kacper Dolatowski, taip pat nuolatinis „Malonny” dalyvis, kurio dėka šviesos instaliacijomis išpuoštas Marijampolės centras. Britas Fast Forward surengė tarpdisciplininio kūrinio pasaulinę premjerą, kurioje simobliškai vyravo penki skoniai: saldu, kartu, rūgštu, sūru ir mums negirdėtas umani.

Muzikinę performanso dalį atliko taip pat penki skirtingi atlikėjai: Mantvydas Leonas Pranulis, Jurga Šeduikytė, „Jazz Life”, „Electronic Music Trio”, taip pat specialūs programos svečiai – Marijampolės pučiamųjų orkestras ir net pats Fast Forward, visus nustebinęs plieninio būgno garsais. Performansas truko vieną valandą – tai buvo skonio, šviesos, muzikos ir unikalaus veiksmo performansas netikėtoje erdvėje.

Šiame renginyje Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė meno simpoziumų „Malonny” kuratoriui R. Bartkui už nuopelnus Marijampolės kultūrai įteikė Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medalį. R. Bartkus prisiminė, jog „Malonny” idėja užsimezgė Jamaikoje, diskutuojant su Kovo 11-osios akto signataru, buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje, anksčiau Marijampolėje dirbusiu Algirdu Kumža, kuris ir pasiūlė ją realizuoti Marijampolėje. R. Bartkus akcentavo, kad ji nebūtų įgyvendinta be Marijampolės „Arvi” bendrovės ir savivaldybės paramos.

Sieną pagyvino balandžiai.
Sieną pagyvino balandžiai.

Šiemet meno simpoziumo metu buvo surengti trys forumai. Pirmajame „Lietuvos cukraus” bendrovės klubo patalpose pristatyta iš Londono ir New Yorko atvykusių menininkų patirtis, jų kūryba ir idėjos. Antrajame – tarptautiniame architektų ir urbanis­tikos specialistų forume „Ateities miestai” buvo aptartos istorinės miestų ištakos ir jų reikšmė šiandienai bei pasaulinės miestų tendencijos, kelti klausimai, kaip šiuo metu pasaulyje keičiasi gyvenamosios žmonių vietos, visų pirmą miestai, kokie drąsūs urbanistiniai sprendimai prigyja, o kokie keliauja užmarštin.

Taip pat šiame forume, kuriame dalyvavo ir urbanistikos ekspertas iš Londono Paul Campbell, ir žinomas Lietuvos architektas, grupės „Antis” lyderis Algirdas Kaušpėdas ir kiti klausta, ką žmogui reiškia gyventi mieste ir ką reiškia prognozės, jog 2050 metais šeši iš septynių pasaulio gyventojų bus miestiečiai.

Trečiajame forume „Mūsų miestas: praeitis, dabartis, perspektyvos” buvo pateiktos Marijampolės raidos ištakos ir pasiūlymai ateičiai, kalbėta apie konkrečiais miesto erdves ir jų funkcijas.

„Forumai padeda įprasminti tapybos darbus, performansus, renginius. Taip sukuriamas santykis tarp to, kas sukurta, o aptarus ateina ir suvokimas, kaip tai liečia, keičia mus. Forumas – tarsi prasmės kūrimas vystantiems „Malonny” procesams. Kartu tai būdas susiburti bendruomenei į vieną vietą, atrasti bendrų siekių”, – sakė filosofas, „Malonny” forumų moderatorius Justas Kučinskas, pridurdamas, jog „miesto gyvybingumui reikalinga vieta, kurioje galima susiburti, kurioje gvildenamos bendros ir svarbios temos ir taip apsikeičiama turima energija, nuomonėmis ir kartu paskatinamas veiksmas bei stiprinami ryšiai ir santykiai”.

Per kelias simpoziumo dienas Marijampolės senamiestį papuošė dar šeši nauji tapybos ant sienų darbai, ir dabar jų jau yra iš viso net devyniolika – tiek įvairių ir įdomių piešinių per penkerius „Malonny” organizavimo metus sukūrė svečiai iš užsienio, padedami marijampoliečių.

Šįkart vadinamajame Kačių kiemelyje atsirado įspūdingo dydžio Will Teather iš Londono darbas, tarsi alsuojantis magiškuoju realizmu ir sukuriantis ratu skraidančių balandžių įspūdį. W. Teather ir jo savanorių nutapytas pulkas baltų balandžių dar džiūstant dažams tapo traukos objektu – čia jau fotografavosi praeiviai. Šio menininko paveikslai ir piešiniai buvo eksponuojami daugybėje galerijų ir parodų Didžiojoje Britanijoje.

Visai šalia atsirado ir dailininko iš New Yorko Jeff Woodbury paveiks­las. Autoriui labai svarbu yra bendrau­ti su aplinka, tad renginio organizatorių atsiųstoje nuotraukoje pamatęs sieną, kurią siūloma ištapyti, jis iš karto pamanė, kad būtų įdomu ir šiek tiek juokinga ant jos nutapyti dar daugiau langų nei jų yra iš tiesų. Savanoriams, dirbusiems su J. Woodbury buvo leista improvizuoti ir papuošti kiekvieno lango detales – užuolaidas, daiktus ant palangių, tad ant jų atsirado ir gėlių, ir katinų. Menininkas savo darbą pavadino „Masių anonimiškumas”.

„Kai piešėme ant pagrindinės sienos, viena namo gyventoja paklausė, kodėl tapome tik vienoje pusėje. Sako, mūsų pusėje, prie laiptinės, labai negraži siena”, – juokėsi J. Woodbury ir ant gyventojai nepatrauklios sienos nupiešė gėlių. Pirmą kartą Lietuvoje viešintis dailininkas teigė, jog naujasis darbas senamiesčio kieme jam buvo pats maloniausias, o Marijampolės Poezijos parkas – pats gražiausias, ko­kį apskritai matė pasaulyje.

Dailininkė iš New Yorko Rachel Price Bacon jau prieš dvejus metus Marijampolėje ištapė vieną sieną, o dabar pratęsė savo darbą, kuris tapo jos „Emocijų peizažo” tąsa. Autorė mato erdvę, tinkamą eksperimentams ir papildymams, tad šįkart autorės darbas dar sudėtingesnis ir detalesnis.

Animacijos kūryba užsiimančios Ianthe Jackson (New Yorkas) darbas yra įkvėptas judesio – tokį įkvėpimo šaltinį autorei pasufleravo ir pačios tapomos sienos vieta ir forma. Darbe vaizduojama moteris, nešama rankų jūros – jos sim­bolizuoja patiems menininkams taip reikalingą palaikymą iš meno bendruomenės.

Simpoziumo kuratoriaus ir iniciatoriaus Ray Bartkaus paveikslo idėja kilo iš pasaulyje gerai žinomo belgų siurealisto Renne Magritte garsiojo darbo, kuriame vaizduojama pypkė, o po ja užrašyta „Čia ne pypkė”, tarsi paaiškinant, kad matomas vaizdas yra tik lapas ir dažai. R. Bartkaus naujajame paveiksle matoma saulėto dangaus perspektyva, po kuria rašoma „Čia ne siena” – nes į ją žiūrint matosi dangus.

„Marijampolė labai pasikeitė per penkerius metus ir gali keistis toliau. Matėme, kaip vienos meno iniciatyvos išjudina kitas, tai stipri sinergija. Toliau išlaikant „Malonny” savitumą galima sukurti įspūdingą meno galeriją po atviru dangumi, kuri trauktų žmones į Marijampolę. Gal net ir atsirastų regioninis menų centras, kuris galėtų pritraukti dar įdomesnes idėjas”, – apie Marijampolėje labai laukia­mo meno simpoziumą kalbėjo R. Bartkus.

I. Vieversio darbas ant mokyklos sienos.
I. Vieversio darbas ant mokyklos sienos.